Naujienos

A.Gaižutis: 2015-ieji privačių miškų savininkams buvo permainingi, o 2016-ieji žada naujų iššūkių

2015-ieji metai miško savininkams buvo labai permainingi. Nuo pat pavasario besitęsusi sausra grasino išdžiovinti naujai įveistus miškus ir atkurtas biržes. Dėl gaisrų pavojaus vasarą buvo net apribotas lankymasis miškuose nemažoje dalyje savivaldybių. Bet didelių nuostolių nepatyrėme. Buvo patvirtinta Kaimo plėtros 2014-2020 m. programa, kurioje šiam laikotarpiui numatyta ~ 130 mln. EUR miškininkystės priemonėms įgyvendinti). Ruduo nudžiugino visus miškuose besilankančiuosius gausių baravykų derliumi. Tai tiek džiaugsmų. O apie kitką kai pradedi galvoti, tai šypsena nuo veido iš karto blėsta... Apie miškų savininkų džiaugsmus ir rūpesčius Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) 2015-12-18 surengtoje konferencijoje kalbėjo asociacijos pirmininkas dr.Algis Gaižutis.

 

2015-ieji metai  miško savininkams buvo permainingi.

 Nuo pat pavasario besitęsusi sausra grasino išdžiovinti naujai įveistus miškus ir atkurtas biržes. Dėl gaisrų pavojaus vasarą buvo net apribotas lankymasis miškuose nemažoje dalyje savivaldybių. Bet didelių nuostolių nepatyrėme. Buvo patvirtinta Kaimo plėtros 2014-2020 m. programa, kurioje šiam laikotarpiui numatyta ~ 130 mln. EUR miškininkystės priemonėms įgyvendinti). Ruduo nudžiugino visus miškuose besilankančiuosius gausių baravykų derliumi. Tai tiek džiaugsmų. O apie kitką kai pradedi galvoti, tai šypsena nuo veido iš karto blėsta... 2015-ieji atėjo su nauja papildoma mokestine našta privačių miškų savininkams- 5% apyvartos mokesčiu; krintančiomis medienos kainomis ir naujais ūkinės veiklos ribojimais bei suvaržymais.

Situacija medienos rinkoje 2016-aisiais- daug neapibrėžtumų.

Bent jau pirmajame 2016 metų pusmetyje tikėtis kokių tai pokyčių į gera yra sunku. Biokuro, malkinės ir technologinės medienos kainos rinkoje tokios, kad vykdyti kirtimus, kur vyrauja šie sortimentai- grynas nuostolis. Todėl medienos pasiūla iš privačių miškų, ypač- jei dar kris medienos kainos, toliau mažės. Kiek smarkiai- parodys gyvenimas.

Labai glaustai ir aiškiai sutuaciją apibūdino Raimundas Nagelė  2015 m. pabaigoje vykusioje LMSA konferencijoje [plačiau- čia...>>>]

Ar keisis netoleregiška mokestinė politika- sunku prognozuoti. O dabar miško savininkai verčiami neūkininkauti.

Kodėl valdantiesiems socialdemokratams taip patinka 5%- vienas Dievas težino. Tačiau naujasis apyvartos mokestis privačius savininkus skatina neūkininkauti, o parduodant turimą mišką. Toks mokestinis "reguliavimas" neatlaiko kritikos.

2015-ieji atėjo su nauja papildoma mokestine našta privačių miškų savininkams- 5% apyvartos mokesčiu; krintančiomis medienos kainomis ir naujais ūkinės veiklos ribojimais bei suvaržymais.

Bent jau pirmajame 2016 metų pusmetyje tikėtis kokių tai pokyčių į gera medienos rinkose yra sunku. Biokuro, malkinės ir technologinės medienos kainos rinkoje tokios, kad vykdyti kirtimus, kur vyrauja šie sortimentai- grynas nuostolis.

Seimas 2014-01-23 priimtu Miškų įstatymo pakeitimo įstatymu (Nr. XII-761) įvedė naują papildomą apyvartos pobūdžio mokestį privačių miškų savininkams - nustatydamas 5% atskaitymus į valstybės biudžetą nuo visų pardavimo pajamų už žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką (neleidžiant atskaityti patiriamų sąnaudų).Toks apmokestinimas diskriminuoja miškų savininkus kitų verslo sričių atžvilgiu, savo esme yra analogiškas 5% akcizo mokesčio nuo apyvartos įvedimui. Jis įvestas nesuderinus su Europos Komisija, LR Vyriausybė ir Aplinkos ministerija tokio mokesčio įvedimui be išsamios analizės irgi nepritarė. Nei viena kita Europos Sąjungos šalis netaiko privačių miškų savininkams analogiško apyvartos pobūdžio mokesčio nuo pardavimo pajamų. Tai panašėja į sąmoningas pastangas išguiti privatininkus iš miškų ūkio, sudarant ekonomiškai nepatrauklias sąlygas gamybinei-komercinei veiklai privačiuose miškuose ir taip proteguoti išimtinai valstybinius miškus.

Akivaizdu, kad įsigaliojus papildomam apmokestinimui valstybinėms įmonėms miškų urėdijoms tapo paprasčiau susitarti su darbus miškuose atliekančiais rangovais dėl įkainių, o sumažėjus medienos pasiūlai iš privačių miškų daugiau kaip 30 %– urėdijoms lengviau realizuoti medieną. Tokių nelygiaverčių konkurencinių sąlygų miškų ūkyje sudarymas neduoda naudos visam šalies ūkiui. Patirtis rodo, kad perteklinis reglamentavimas bei apmokestinimas verčia legalų verslą trauktis į šešėlį arba iš viso nutraukti veiklą. Realus dirbančiųjų skaičius miškų ūkyje nuolat mažėja, kadangi vis naujų ribojimų bei draudimų našta ženkliai didina veiklos kaštus, mažina legaliai dirbančiųjų pelningumą ir verčia atsisakyti darbo miškų ūkyje. Verslas neinvestuoja į naujus planuotus gamybinius medienos pramonės pajėgumus Lietuvoje, nes nėra užtikrintumo dėl stabilaus apsirūpinimo žaliavine mediena.

Mokesčio įvedimo iniciatorius Seimo Aplinkos apsaugos kopiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas nesileidžia į kalbas apie šio nelogiško mokesčio atšaukimą [plačiau- čia…>>>], nors abejonių dėl tokio mokesčio atitikimo ES teisei kilo net Vyriausybės vadovui Algirdui Butkevičiui [plačiau čia…>>>].

Nematydami kitos išeities, su kvalifikuotų teisininkų pagelba asociacija parengėme ir  š.m. rugsėjo 22 d. įteikėme skundą Europos Komisijai, jis šiuo metu priimtas ir nagrinėjamas. Papildomai, per europarlamento narį Bronį Ropę praėjusį penktadienį teikiame užklausą Europos Komisijai dėl to paties mokesčio.

Tuo tarpu Seimo valdantieji  2015-11-05 pasipriešino net  pateikimui įstatymo pataisos, kuria Lietuvos liberal sąjūdžio frakcija siūlė atsisakyti perteklinio 5% mokesčio privačių miškų savininkams.

Apibendrinant. 2016 m. miškų savininkų laukia nauji iššūkiai, nuobuodžiauti tikrai neteks. Nors artimiausiu metu ženklesnio pagerėjimo medienos rinkoje tikėtis sunku, tačiau artėjant rudenį numatytiems rinkimams į LR Seimą, politikai gali imtis spręsti bent dalį asociacijos keliamų problemų. Tikėkimės, kad ir politikai susipras, jog privataus miškų ūkio plėtojimas- ne politiniais lozungais įgyvendinamas procesas. Sovietinės santvarkos laikai praėjo negrįžtamai. Reikalinga suprasti ir subtiliai įtakoti miško savininkų sprendimus. Tai ilgalaikis procesas.  Kad užtikrinti tvarų miškų ūkio vystymąsi būtina apčiuopiama ekonominė nauda, sektini jau veikiantys pavyzdžiai ir akivaizdžiai palankus teisinis veiklos reglamentavimas, skatinant inovacijas.

Pilną dr.Algio Gaižučio pranešimą "Lietuvos privatus miškų ūkis 2015 ir perspektyvos 2016"  LMSA 2015-12-18 surengtos konferencijos metu vykusioje diskusijoje tema "Privatus miškų ūkis ties žlugimo riba? Ko laukti 2016 m.?" peržiūrėti galima čia...>>>