Naujienos

Kaip teisėtai įsigyti Kalėdų eglutę

Likus kiek daugiau nei savaitei iki Kalėdų gyventojai ieško ne tik dovanų, bet jau žvalgosi ir eglučių. Nors prognozuojama, kad didžioji prekyba žaliaskarėmis prasidės kitą savaitę, jų miestų prekyvietėse netrūksta jau dabar. Prieš šventes eglučių jaunuolynai tampa visų „taikiniu“, o tai skatina miškų, želdynų niokojimą, todėl pravartu žinoti, kaip ir kokiais būdais teisėtai įsigyti Kalėdų eglutę, kad šventės būtų jaukios ir nebūtų padaryta žalos gamtai.

Ką ir kaip galima kirsti

Laukinės augalijos išteklių naudojimas yra reglamentuojamas teisės aktų. Valstybinėje žemėje medžių ir krūmų (išskyrus šaltalankių) šakeles pjauti galima suderinus su žemės, miško savininku, valdytoju ar naudotoju. Šakeles leidžiama pjauti nuo augančių medžių ar krūmų ten, kur tai neturės neigiamos įtakos medynui, arba nuo tų medžių ar krūmų, kurie jau numatyti iškirsti. Nuo medžių ar krūmų, kurių nenumatyta iškirsti, šakeles leidžiama pjauti ne aukščiau kaip iki 1/3 medelio nuo lajos apačios ar krūmo aukščio. Nuo medelių šakeles leidžiama pjauti, jeigu jie ne žemesni kaip 2 m. Ruošiant šakeles gali būti leidžiama nukirsti šakas arba iki tam tikro aukščio nugenėti medžius, nuo kurių pjaunamos šakelės.

Kadagius, eglutes ir kitus medelius bei krūmus leidžiama kirsti plyno miško kirtimo vietose, kurias numatoma apželdinti, taip pat savaiminės ir kultūrinės kilmės jaunuolynuose bei kitose vietose, kur eglutes ir kitus medelius bei krūmus reikia (galima) iškirsti atliekant ūkinius darbus.

Eglučių, kadagių ir kitų medelių bei krūmų kirtimo vietas ir skaičių nustato miškų valdytojai ar savininkai.

Savavališkai svetimame miške kirsti eglutes ar šakas draudžiama. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę teisės aktų reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Piktavalių eglučių kirtėjų laukia baudos

Kad ir kaip būtų keista, nemaža dalis žmonių vis dar mano, kad eglutę Kalėdų šventei gali laisvai nusikirsti bet kuriame miške, tačiau toks medelių kirtimas svetimame miške yra neteisėtas. Eglutę reikėtų įsigyti teisėtai, nes piktavalių laukia didžiulės baudos: už savavališkai nuskirstą eglę gresia bauda nuo 57 iki 115 EUR su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos arba pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Jeigu medelis iškertamas plantacijose, taip pat savaiminės kilmės jaunuolynuose, skirtuose miškui atkurti, baudos dydis piliečiams siekia nuo 14 iki 28 EUR ir pareigūnams (ugniagesys, aplinkosaugininkas, policijos pareigūnas ir pan.) - nuo 28 iki 86 EUR. Baudų dydžiai už neteisėtus kirtimus yra nurodyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 62 str. 1 d. ir 63 str.

Be to, pažeidėjas dar turės atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Konfiskuotos eglės bus sukūrentos miesto ir gyvenviečių katilinėse.

„Parsinešk Kalėdas į savo namus" [plačiau apie 2015-12-18 akciją-čia...>>>]

Miškų urėdijos kiekvienais metais vykdo akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ ir žmonėms stengiasi parūpinti eglišakių, eglučių, kad tik miškai ir želdynai būtų apsaugoti nuo grobuoniško neteisėto kirtimo. Kasmet valstybiniai miškininkai didžiųjų miestų centruose išdalina daugiau kaip 100 tūkstančių eglišakių, tad „parsinešti Kalėdų puošmeną“ nemokamai gali didžioji dalis gyventojų. Eglišakių dalinimo vietos ir laikai skelbiami Generalinės miškų urėdijos, Aplinkos ministerijos tinklalapiuose, taip pat svetainėje www. lietuvosmiskai.lt .

Kalėdiniai medeliai vazonuose

Pastaruoju metu vis populiaresnės tampa Kalėdų eglutės vazonuose, kurias pavasarį tikimasi pasisodinti kieme ar sodyboje. Nors skeptikai teigia, kad maža tikimybė, jog vazonuose užaugintos eglutės išgyvens, tačiau yra keletas patarimų tiems, kurie pamatę sidabrinę eglę sako, jog gaila tokį grožį nukirsti, supranta, kad jai išauginti reikia daug laiko ir darbo, todėl perka eglutę vazone.

Visi medžiai medelyne auginami grunte. Tik rugsėjo mėnesį į vazonus sodinami 8-9 metų amžiaus kalėdiniai medeliai, kurie pardavinėjami likus bent mėnesiui iki švenčių. Į vazonus sodinamos tik mažesnės, maždaug iki 1,5 m eglutės. Didesnėms reikia didelių vazonų, kuriuos sunku kilnoti, sudėtinga pervežti. Anot augintojų, kalėdinio medelio iš žiemos šalčio negalima tiesiai įnešti į šiltą aplinką. Kad nepatirtų šoko, spygliuotis pratinamas pamažu: iš pradžių įnešamas į vėsoką šviesią patalpą, kur temperatūra apie 0-5° C, vėliau pernešamas į 1015° C patalpą, o tik vėliau į šiltesnį kambarį.

Pasibaigus šventėms, norėdami kalėdinį medelį išsaugoti ir pasisodinti pavasarį savo sode, turime stengtis jo neišnešti iš šilto kambario iškart į didelį šaltį. Jeigu augalai laikomi vieną savaitę šiltoje aplinkoje, jie dar nespėja nubusti. Tačiau palaikius augalus šiltame kambaryje apie 3 savaites, jie sureaguoja, ima leisti ūgelius. Tokius „pabudusius“ medelius į šaltą aplinką reikia pernešti pamažu - iš pradžių palaikyti apie 0-5° C šilumoje, o vėliau pernešti į dar vėsesnę patalpą ir laikyti nuolat per žiemą vėsiai, nuo 0 iki -5° C, šviesioje patalpoje, rūsyje arba garaže. Tik praėjus didesniems šalčiams, kovo mėnesį, galima išnešti į lauką, geriau apsiniaukusią dieną. Arba po švenčių medelį laikyti lauke, saugant šaknis nuo peršalimo. Išėjus pašalui, galima pasodinti tiesiai į dirvą. Kad kaitri pavasario saulė neapdegintų pasodintų naujų augalų, rekomenduojama pridengti agroplėvele ar eglių šakomis.

Būdų įsigyti Kalėdų medelį yra ne vienas, tad viliamės, kad žmonės bus draugiški gamtai ir artėjančių švenčių proga pasipuoš savo namus teisėtai įsigyta eglute ar jos šakele.

Lietuvos miško savininkų asociacija
2015 m. gruodis