Naujienos

R.Prūsaitis: kaip pavyks laiku ir tinkamai panaudoti visas lėšas miško keliams

Jau informavome, kad Vyriausybė  2015-12-02  pritarė visus metus Aplinkos ministerijos rengtam Bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašui. Nuo šiol  miškų kelių priežiūrą ir remontą organizuos ir įgyvendins miškų urėdijos kasmet tam skiriamomis Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis. Kaip tas vyks- pasakoja generalinis miškų urėdas Rimantas PRŪSAITIS, interviu su kuriuo 2015-12-10 skelbia „Ūkininko patarėjas“ (2 psl.)

Tikimasi, kad nustatyta tvarka padės pagerinti miško kelių būklę visų nuosavybės formų miškuose. „Ūkininko patarėjas“ paprašė GMU vadovo Rimanto PRŪSAIČIO paaiškinti, kodėl prireikė tokio griežto taisyklių rinkinio, ar nebus sunku susitarti dėl svarbiausių darbų, labiausiai taisytinų kelių, jeigu tai spręs didelė marga komisija, sudaryta iš valstybės įstaigų, savivaldybių, miško savininkų organizacijų atstovų, ar užteks 4 mln. Eur 2016-aisiais valyti sniegą ir nuvirtusius medžius nuo miško kelių, užlyginti jų duobes ir provėžas.

„Generalinė miškų urėdija kartu su Aplinkos ministerija ir parengė šį aprašą,- paaiškino generalinis urėdas. -Tokių aiškių taisyklių, kaip bus tvarkomi keliai, labai reikėjo. Vyriausybės sprendimas yra ryžtingas, svarbus žingsnis pirmyn. Kol nebuvo aprašo ir specialiųjų lėšų, miško kelių priežiūra buvo urėdijų reikalas. Jos parinkdavo prasčiausios būklės kelius, parašydavo projektus, kurie būdavo finansuojami pačių urėdijų arba Automobilių kelių direkcijos lėšomis.

Dabar iš bendrųjų miško reikmių finansavimo programos gautus pinigus skirstysime visoms 42 miškų urėdijoms. Kiekvienoje urėdijoje bus sudarytos komisijos (jų nariai - urėdijų, Valstybinės miškų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos, miško savininkų organizacijų (asociacijų) ir vietinių savivaldybių atstovai - red. past.). Komisijos nuspręs, kokius miško žemėje nutiestus vienos eismo juostos vietinės reikšmės vidaus kelius su žvyro dangomis arba be jų tais metais būtina atidžiau prižiūrėti. Taisytinų kelių sąrašus tvirtins miškų urėdai. Kito būdo išspręsti šį opų klausimą nėra.

Be abejo, 4 milijonai eurų - per mažai. Lėšų poreikis gerokai didesnis. Paskaičiuokite - kiekviena urėdija gaus nuo 30-40 tūkst. Eur iki 150 tūkst. Eur. Sumos kuklios, bet geriau, negu nieko. Teks labai apdairiai leisti tuos pinigus. Aprašas nurodo, kad vienam miško kelio kilometrui prižiūrėti urėdija per metus gali panaudoti ne daugiau nei 500 Eur, o taisyti - iki 5 tūkst.Eur bendrųjų reikmių programos lėšų.

Pirmiausia pasirūpinsime keliais, kurie vingiuoja per privačias ir valstybinių miškų valdas, užmirkusias augavietes, aukštesnio gaisringumo laipsnio ar kurortinius, poilsiui skirtus miškus.

Parengta visa miško kelių priežiūros metodika. Programa tęstinė, pinigai bus skiriami kasmet. Man labiau neramu dėl kitko - kaip laiku ir tinkamai panaudoti visas lėšas. Ar nebus per sunki urėdijoms ši užduotis?.. Vienos urėdijos turi technikos, kitos - ne. Kai kurie urėdai patys savo jėgomis tvarkys kelius, dalis samdys specialistus. Reikės rengti konkursus. Užduotis miškų urėdijoms nelengva - teks suvaldyti net tris pinigų srautus: nuosavas lėšas, Automobilių kelių direkcijos skiriamas sumas ir bendrųjų miško reikmių finansavimo programos paramą. Pasitaikys kelių ir privačiuose, niekieno (niekam nepriskirtuose) ar net tarpvalstybiniuose miškuose. Atsakomybė didelė. Pirmieji permainų metai bus sunkiausi. Kai kurioms valstybinėms miškų įmonėms gali kilti rūpesčių. Bet mes tam ir esame, kad tuos procesus surikiuotume ir padėtume urėdijoms.“

"Ūkininko patarėjo" korespondento Arnoldo Aleksandravičiaus straipsnį "Ar suvaldys urėdijos tris pinigų srautus? "  skaitykite www.up.lt arba 2015 12 10 "Ūkininko patarėjo" Nr.146(3404) 2 psl.