Naujienos

A.Šindeikis: Estija kovoja su Afrikiniu kiaulių maru, Lietuva – tik imituoja kovą

Estijos parlamentas, reaguodamas į Afrikinio kiaulių maro plitimą, praėjusią savaitę pakeitė Estijos Medžioklės įstatymą ir leido šernų medžioklėje neribotai naudoti ginklus su prožektoriais, medžioti šernus bet kada jei yra pastebimas galimas jų užsikrėtimas  afrikiniu kiaulių maru ir įpareigojo medžiotojų būrelius nedelsiant ir nemokamai išduoti leidimus medžioti šernus žemės ūkio ir miško paskirties žemių savininkams.

Nors Estijos ir Lietuvos valstybių likimas panašus, išsivaduodami iš sovietinės okupacijos kartu stovėjome Baltijos kelyje, bet realus išsivadavimas iš sovietinio mąstymo Estijoje įvyko, o Lietuvoje dar ne.

Praėjusią savaitę LMSA Valdybos nariui LMSA Medžioklės reikalų komiteto pirmininkui buvo pateiktas oficialus Aplinkos ministerijos atsakymas dėl medžioklės organizavimo žemės ūkio ir miško paskirties žemėse, kuriose savininkai yra uždraudę medžioti. Aplinkos ministerijos atsakymas, pasirašytas Aplinkos viceministro Lino Jonausko, ne tik nustebino, bet ir iškėlė klausimą ar Aplinkos ministerijos valdininkai supranta kokį pavojų šalies ekonomikai kelią afrikinis kiaulių maras ir  yra pajėgūs perskaityti įstatymus bei jų laikytis.

Atsakyme inter alia rašoma: „ Mūsų nuomone, išduoti medžioklės lapus žemės ūkio ar miško žemės sklypų savininkams, kad jie galėtų reguliuot šernų populiacijos gausą jiems nuosavybės teise  priklausančiuose žemės sklypuose, kuriuose jie uždraudė medžioti, nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis LR Medžioklės įstatymo nuostatomis, tokie žemės sklypai įtraukiami į medžioklės plotų vienetus, kuriuose teisės aktų nustatyta tvarka išduoti leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tik vienam naudotojui“.

Dar šių metų spalio mėn. 5 d. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Jonas Milius vadovaudamasis Vadovaujantis Lietuvos respublikos civilinės saugos įstatymu, Valstybinių ekstremalių situacijų valdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-10-20 nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremalių situacijų valdymo plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-01-29 nutarimu Nr. 76 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2014-01-30 potvarkiu Nr. 24 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, atsižvelgdamas į Europos maisto saugos agentūros 2015-07-14 mokslinę nuomonę Nr. 10.2903/j.efsa.2015.4163 „Dėl afrikinio kiaulių maro“ ir siekdamas užkirsti kelią tolesniam afrikinio kiaulių maro plitimui,  Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas 2015-10-05 sprendimu „Dėl šernų populiacijos reguliavimo priemonių Lietuvos Respublikoje“ Nr. B1-917 2.4 punktu nustatė, kad Lietuvos Respublikos esančiuose medžioklės plotų vienetuose šernų populiacija 2017 m. balandžio mėn. 15 d. turi neviršyti 0,5 šerno medžioklės ploto vieneto 1 km² (t.y., kad būtų iš viso ne daugiau kaip 25 tūkstančiai šernų visoje Lietuvos Respublikoje).

Aplinkos ministerijos valdininkai, matyt, mano, kad tai kas turi būti įvykdyta jau po 2016 m. rudenį surengtų Seimo rinkimų ir naujos Vyriausybės suformavimo jiems neturi rūpėti. Tegul šernų populiacija pasirūpina naujoji Vyriausybė ir kokiu  nors stebuklingu būtu per „naktį“ sumažina šernų populiaciją. Keista ir tai, kad Aplinkos ministerijos valdininkai nėra girdėję ir apie galiojančio LR medžioklės įstatymo 7 straipsnio 5 dalį medžiojamųjų gyvūnų gausa šio straipsnio 2 ir 4 dalimis, jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojus ir privalomi nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo yra vykdytini žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja žemės sklypo savininkas.

Niekam ne paslaptis, kad Lietuvos žemės ūkio ir miško paskirties žemės savininkai, priešindamiesi  sovietinei ir beviltiškai atsilikusiai medžioklės organizavimo tvarkai, jau yra uždraudę šimtuose tūkstančių ha privačių žemių medžioti medžioklės plotų naudotojams, nes Lietuvoje savininko žemėse turi teisę medžioti sovietiniais laikais sukurti medžioklės būreliai, kurie neįsileidžia į savo medžiotojų kolektyvų narius žemės ūkio ir miško paskirties žemių savininkų, ir taip, praėjus daugiau nei 10 metų po Konstitucinio Teismo nutarimo dėl medžioklės įstatymo tam tikrų straipsnių prieštaravimo Konstitucijai, kuriame buvo konstatuota, kad žemės savininkų teisės negali būti paneigiamos, o medžioklė yra ūkinė veikla, kurią savininkų nuosavybėje negali būti vykdoma be jų valios išreiškimo, ir toliau yra pažeidžiamos savininkų teisės. Dėl sovietinės medžioklės organizavimo tvarkos savininkų interesai yra ignoruojami, o dažnas medžiotojų būrelis savininkų žemes ir miškus yra pavertę šernų fermomis.

Nežinia kas vadovauja Aplinkos ministerijai, ar tai daro Lietuvos valstybės atsilikimo simboliu laikomas Bronius Bradauskas, kuris nori pratęsti sovietmetį bent jau iki savo politinės karjeros pabaigos,  ar Kęstutis Trečiokas, kuris nominaliai sėdi Aplinkos ministro kėdėje, bet yra kaip yra. Savininkai iki šiol negali medžioti savo žemėse ir net esant afrikinio kiaulių maro grėsmei tokia sovietinė tvarką siekiama išlaikyti bet kuria kaina.   

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002-09-30 įsakymu „Dėl medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos patvirtinimo“  Nr. 513 8 punktu žemės ūkio ir miško paskirties žemės savininkams turi būti išduoti medžioklės lapai organizuoti medžiokles.  Be to, šiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme yra įtvirtinta galimybė kreiptis į Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl išvados populiacijos gausos reguliavimo tikslingumui.

Žemės ūkio ir miško paskirties žemės savininkai turėti organizuotai pranešti Europos Komisijai, kad Lietuvoje iš esmės yra tik kalbama apie kovą su afrikiniu kiaulių maru, o Aplinkos apsaugos ministerija tokią kovą atvirai sabotuoja, siekdama išlaikyti sovietinį medžioklės organizavimą, atsisakydama leisti žemės ūkio ir miško paskirties savininkams patiems tinkamai reguliuoti šernų populiacijas.

LMSA Valdybos narys
LMSA Medžioklės reikalų komiteto pirmininkas
Advokatas   Algimantas Šindeikis