Naujienos

Žmogus, kurio darbo kabinetas yra tarp medžių. Kazimieras Šiaulys.

Žmogus, kurio darbo kabinetas yra tarp medžių. Vienintelį triukšmą kelia ne pravažiuojantys automobiliai, o prabėgančios stirnos. Darbo vaisius jis raško ne po savaitės ir ne po metų – dėl vieno rezultato jis dirba dešimtis metų, o miškas dažnai perduodamas iš kartos į kartą. Taip būtų galima apibūdinti Daugirdiškių kaime, netoli Trakų, mišką puoselėjantį Kazimierą Šiaulį,- pavyzdingai miškus prižiūrintį LMSA pirmininko pavaduotoją 2015-11-17 pristato dienraštis "Lietuvos rytas" straipsnyje "Miškininkas: miške egzistuoja ir konkurencija, ir kova už būvį".

[...]  „Miške aš įžvelgiu labai daug paralelių su gyvenimu – konkurencija, kova už išlikimą. Viena prie kitos gali augti skirtingos medžių veislės: vienos išplečia lają, trečios tūno po laja, o kai kurios išvis nepakenčia kaimynystės. Jų charakteriai – visai kaip žmonių. Todėl pažinęs mišką, gali geriau suprasti ir žmones“, – šypsosi K.Šiaulys.

Daugirdiškių kaime dirbantis miškininkas savo profesiją galėtų prilyginti vyndario darbui. Kaip pasodinus vynuoges, vyno skonis išryškėja tik po kelių metų, taip ir pasodinus mišką, jį retinant, puoselėjant, rezultatas pasimato tik po kelių dešimtmečių. [...]

Mišką prižiūrėti reikia nuolat

Kazimieras pasakoja, kad žmogus, norėdamas gerai pažinti mišką, jame turėtų lankytis bent kartą per savaitę ir stebėti miško raidą bei vystymąsi.

„Miško savininkas turi elgtis labai atsargiai. Ypatingai su jaunu mišku. Jeigu tu, sakykime, būdamas tėvas, netyčia dėl nežinojimo nuskriausi savo vaiką, jis galės tau pasakyti, parodyti, kad jam skauda, kad taip nesielgtum. Miškas šito pasakyti negali. Todėl žmogus, kuris prižiūri mišką, turi būti ir išsilavinęs, ir labai atidus“, – pasakoja K.Šiaulys.

[...]