Naujienos

A.Rutkauskas: apie I-ojo miškotvarkos projekto savininką Aleksandrą Jonušą

Atkūrus nepriklausomybę ir pradėjus žemės reformą, 1991 m. atsirado pirmieji privatūs miškai ir jų savininkai, netrukus tapo aišku, kad turi būti sukurta tiek privačių miškų apskaitos sistema, tiek pradėti ruošti privačių miškų tvarkymo projektai. Valstybiniame miškotvarkos institute buvo įkurta Privačių miškų tarnyba, kuri rūpinosi  privačių miškų tvarkymu. Man teko paruošti visus dokumentus – metodinius nurodymus miškotvarkos projektams ruošti privačiuose miškuose, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus, projekto maketą, atmintinę miško savininkui. Pasinaudota švedų ir suomių patirtimi,-apie privataus miškų ūkio pirmuosius žingsnius Lietuvoje pasakoja tikrai daug miškotvarkai nusipelnęs žinomas miškininkas Algirdas Rutkauskas .

Dauguma dokumentų buvo patvirtinti Miškų ir saugomų teritorijų departamento įsakymu 1999 m. kartu su Laikinomis Lietuvos miškų tvarkymo taisyklėmis. Vėliau pasirodė kiti teisiniai dokumentai reglamentuojantys privačių valdų miškotvarkos projektų rengimą. 

1994 m. paruošiau Aleksandro Jonušo miškui pirmą privataus miško savininko miškotvarkos projektą,  miško plotas 5,8 ha. Miškotvarkos projektas buvo įregistruotas 1994 spalio 20 d. miškų kadastre Nr.1. Aleksandras juokėsi, mano miško projektas nr.1, kaip ir Lenino partinis bilietas.

Miškotvarka privačiuose miškuose. Projektų skaičius nuolat didėjo, tobulėjo jų turinys ir struktūra. Jei 1994 m. buvo įregistruota 15 projektų, tai 1995 m.–180, vėliau atskirais metais buvo paruošiama po 500-800 projektų. Nuo 1998 m.privačių miškų miškotvarkos duomenys apdorojami programine įranga, pradėta kurta privačių miškų miškotvarkos projektų duomenų bazė. Nuo 1996 m. miškotvarka parengdavo ne tik miškų urėdijų projektus, bet ir atskirai sudarydavo  ir jų kontroliuojamoje  teritorijoje esančių privačių bei rezervuotų privatizuoti miškų informacinius sąvadus bei supaprastintus bendruosius miškotvarkos projektus, kurių duomenys buvo naudojami prižiūrint privatų miškų ūkį bei sudarant valstybines miškų apskaitas. Tokių projektų iki 2000 m. buvo parengta 15. Vėliau jų rengimas Aplinkos ministerijos sprendimu, taupant lėšas, buvo nutrauktas.

Nuo 1996 m. m. privačius projektus jau galėjo vykdyti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys. Pradžioje šiems darbams vykdyti buvo reikalinga licenzija, vėliau ji pakeista kvalifikacijos atestatu. Miškotvarkos projektų rengėjai turėjo įsiregistruoti kaip juridiniai asmenys (UAB, individualioji įmonė ir pan.).  Pirmosios tokios įmonės įregistruotos 1996 m., 2001 m. jų skaičius buvo 31. Taip valsybinė miškotvarkos institucija prarado lig tol turėtą monopolinę padėtį.

2001 m. urėdijose buvo įkurtos stipresnės privačių miškų tarnybos, o Miškotvarkos institute įkuriamas Privačių miškų informacinis metodinis centras, kuris rinko, analizavo, apibendrino, rengė leidybai ir platino informacinę metodinę medžiagą apie privačių miškų plotų dinamiką, jų savininkus, miškų struktūrą, tvarkymą, naudojimą, atkūrimą, apsaugą ir kt.  Nuo 2004 m. daugumą funkcijų perėmė Valstybinė miškų tarnyba.  Dabar projektų struktūrą apibūdina nauji dokumentai– miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (2010), valstybės miškų kadastro nuostatai ir kt. Daugėja tik popierinių reglamentavimų. Priminsime, pirmo projekto struktūra iki šių dienų beveik nepakito. Projektų rengėjai pasiruošė programinę įrangą ir nenori nieko keisti. Nors yra tobulintinų dalykų.

1995 m.A. Jonušo 60-čio proga jo sodyboje pasodininti du ąžuolai, prie kurių  miško savininkas nufotografuotas 80-čio proga. Nuotr.: A.Rutkausko

Trumpai apie pirmo miškotvarkos projekto savininką Aleksandrą Jonušą. SSRS sporto meistras (1964), 1958 baigė KPI, buvo vienas iš Pociūnų aerodromo įkūrėjų, nuo 1963 vadovavo Kauno aviacijos sporto klubui. 1982-1984 m. buvo Kubos sklandymo rinktinės vyriausiu treneriu. 1986-1992 vadovavo Prienų eksperimentinei aviacijos gamyklai, gaminusiai rekordinius sklandytuvus LAK-12.  Atgimimo laikotarpiu A.Jonušas buvo vienas iš aktyviausių Lietuvos aeroklubo atkūrimo veikėjų. Apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu (1993), Antano Gustaičio medaliu (2010). A.Jonušui spalio 27 sukako 80 metų, buvo pagerbtas Pociūnų aerodrome.

Aleksandras paveldėjo tėvo ūkį prie Kauno - sodybą, žemę su mišku. Jo valda prieina prie autostrados Kaunas – Klaipėda.  Pasistatė naują namą, kur įkūrė kavinę “Cepelinai.” Išėjęs į pensiją tapo verslininku, dabar verslą perleido sūnui.

A. Jonušo namai ir miškų valdos. Miško savininkas taupiai naudoja mišką, tūrio priauga daugiau negu iškerta. Nuotr.: A.Rutkausko

2006 m. A.Jonušo valdai buvo paruoštas antras projektas (autorius A.Butrimavičius), įregistruotas 2006 12 13, Nr.27737, tiek projektų savininkams buvo parengta per 10 metų. 2013 m. atlikta valstybinė miškų inventorizacija. Tad turime A.Jonušo miško valdos trijų inventorizacijų duomenis. Medienos tūris kaupiasi: 1994 m. buvo 1250 ktm, 2006 m. – 1540 ktm, 2013 m.– 1720 ktm medienos. Vyrauja juodalksniai – 42 proc., eglės – 31proc ir beržai – 25 proc. Augavietės pelkinės nusausintos.Visas miškas jau brandus. 2008 m. savininkas beržyne atliko atvejinį kirtimą ir iškirto pusę plynos juodalksnyno  biržės. Dabar savaiminis jaunuolynas, kurio sudėtis 5J3B1D1U, skalsumas 0,8. Aleksandras taupiai naudoja mišką, tūrio priauga daugiau negu iškerta. Aš mediena neprekiauju, man reikia tik malkų namui apkūrenti, sako Aleksandras. Užtenka tik sutvarkyti virtėlius, išimti sausuolius. Tačiau miškas jau sensta, savininkui patariame kirtimus intensyvinti, laikas atkurti jaunesnį mišką.

1995 metais Aleksandro 60-čio proga jo sodyboje pasodinome du ąžuolus – paprastąjį (Quercus robur) ir raudonajį (Q.rubra). 80 metų proga Aleksandrą prie ąžuolų ir nufotografavome.

Priminsiu vieną epizodą iš bendravimo su Aleksandru. Kartu teko dirbti Kuboje 1982-1984 m. Aš vykdžiau miškų inventorizaciją, Aleksandras mokė skraidyti kubiečių jaunimą. Pamenu, dirbant Camagvėjaus provincijoje, viešbučio patarmautoja pasakė, kažkoks vyras teiraujasi manęs. Įėjo Aleksandras su lakūno uniforma, šalmu, paišinas. Pasirodo pergabenant į kitą provinciją lenkišką sklandytuvą Jantar 2, kurį valdė Aleksandras,  atsikabinus nuo traukiamo lėktuvo Vilga 35A, teko skubiai spręsti kur nutūpti, radęs properšą tarp krūmų, gana sudėtingomis sąlygomis nusileido. Kitą dieną atvyko techninė pagalba ir sklandytuvas vėl pakilo į orą.

Linkime Aleksandrui Jonušui sulaukus 80-čio būti sveikam ir stipriam kaip ir jo garbei pasodinti ąžuolai.

Algirdas Rutkauskas
2015 m.lapkritis