Naujienos

Sutarėme glaudžiau bendrauti ir bendradarbiauti tvarkant miškus Utenos regione

Šiandien, 2015-10-23, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) įmonių-narių, dirbančių Utenos miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje, vadovai susitiko su Utenos miškų urėde Aurelija Jočiene. Aptarėme aktualiausius regionui ūkininkavimo miškuose ir bendradarbiavimo klausimus.  Susitikime dalyvavo Utenos MU vyriausiasis miškininkas Valentinas Merkys,  LMSA Valdybos pirmininkas Algis Gaižutis, MSK "Miško žemė" direktorius Gediminas Kvyklys, UAB "Miškija" vadovas Jaunius Ledzinskas, MSK "Aukštaitijos šilas" direktorius Saulius Tirevičius, UAB "Ekomiškas" direktorius Dainius Večerinskas ir UAB "Kestarolis" vadovas Kęstutis Žemaitis.

Beveik 80 proc. Utenos urėdijos administruojamoje teritorijoje esančių miškų yra privatūs. Todėl šios urėdijos miškininkams artimos ir suprantamos privačiuose miškuose ūkininkaujančių savininkų problemos.

Pirmosios Lietuvoje urėdės  planuose – įmonės modernizacija, ekonominės situacijos suvaldymas, geresnių darbo sąlygų urėdijos darbuotojams sudarymas. A.Jočienė domėjosi, kaip glaudžiau bendrauti ir bendradarbiauti su privačių miškų savininkais, kokios urėdijos teikiamos paslaugos yra paklausios.

Urėdija planuoja per artimiausius pora metų uždaryti medelyną, todėl siūlo įsigyti miško sodinukų už patrauklią kainą [plačiau- čia...>>>]. Aptarėme, kad dėl ženkliai suprastėjusių ES paramos naujų miškų įveisimui sąlygų (40proc. sumažintų kompensuojamųjų įkainių) ir dėl nuo 2014 m. gegužės mėn. Seimo nustatytų žemės įsigijimo saugiklių praktiškai įvesto draudimo įsigyti žemę naujų miškų įveisimui, ženkliai sumažėjo skaičius besirengiančių įveisti naujus miškus privačioje žemėje. Tą jau pajuto urėdijų medelynai, o sekančiais metais išaugintų sodmenų perteklius prognozuojamas dar didesnis.

Didelė bėda, padaranti daug žalos valstybiniams bei privatiems miškams, yra vis gausėjanti bebrų populiacija. Medžiotojams sunkiai sekasi reguliuoti bebrų skaičių, o ten, kur bebravietės valdžios institucijų sprendimu pripažintos perspektyviomis, bebrų medžioti visai negalima. Daug žalos padaro bebrai ne tik nugrauždami medžius, bet ir užtvindydami didelius miškų plotus, dėl ko medžiai nudžiūsta, sugadinamos melioracijos sistemos, neįmanoma išvežt pagamintos medienos. Sutarėme, kad bendrai derinsime dėl bebrų veiklos padarytos žalos miškams įvertinimą ir teiksime ieškinius dėl žalos atlyginimo.

Įmonių vadovai pasidalino nerimu dėl besiklostančios situacijos medienos ir miškų rinkoje. Dėl nukritusių medienos kainų ir nuo 2015 m. pradžios įvesto papildomo 5 proc. mokesčio nuo visų už parduodant medieną ir statų mišką gaunamų pajamų malkinės ir technologinės medienos gaminti praktiškai neapsimoka- nuostolinga. Neuždirbdami pakankamai pavieniai smulkūs savininkai iš vis stabdo darbus, o miškininkystės veikla kasdien užsiimantys to padaryti taip paprastai negali (įdarbinti darbuotojai, prisiimti ėsipareigojimai partneriams ir bankams, reikia išsimokėti už įsigytą techniką ir pan.). Dar daugiau, tokioje situacijoje sunku įsigyti naujų miškų veiklai vystyti. Juo labiau, kad pastaruoju metu jaučiamas užsieniečių stiprus suaktyvėjimas perkant miškus. Užsieniečius atstovaujantys miškų pirkėjai neturi problemų su lėšomis- skirta pinigų investicijoms į miškų įsigijimą tiek, kiek reikia. Ir jie gali pirkti didžiulius plotus miškų, kurie bus naudojami ne iš karto, o po dešimtmečio ar dar ilgesnio laikotarpio.
Tad, jei  valdžios požiūris į vietinį verslą nesikeis, greitu laiku privačiuose miškuose pradės  dominuoti užsienio kapitalas.

Dar vienas aktualus klausimas- miško kelių naudojimas ir tvarkymas. Sutarėme, kad surengsime platesnį susirinkimą, kai Vyriausybė patvirtins miško kelių priežiūros ir tvarkymo tvarką, nes LR miškų įstatymo pakeitimais Seimas įpareigojo urėdijas prižiūrėti ir tvarkyti visus miško kelius.

Padėkojome urėdijos vadovams už svetingą priėmimą. Sutarėme keistis informacija, glaudžiau bendrauti ir bendradarbiauti sprendžiant bendrus miškų tvarkymo klausimus.

LMSA inf.