Naujienos

Neišsipildė ir prognozės, kad, neleidus užsieniečiams įsigyti žemės, ji liks išskirtinai lietuvių žemdirbių rankose, 2005 -o5-30 rašo "Lietuvos rytas".

Lietuvai įstojus j Europos Sąjungą, buvo nustatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį užsieniečiai negali laisvai nusipirkti žemės. Tačiau užsienio šalių piliečiai žemę Lietuvoje pradėjo supirkinėti per tarpininkus.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais kai kuriuose rajonuose žemės ūkio paskirties sklypų parduota 2-3 kartus daugiau nei 2003 metais.

"Žemė tampa viena geriausių investicijų. Jos kaina niekur nemažėjo. Manau, iki 2011 metų žemė laipsniškai brangs", - sakė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius Kazys Maksvytis.

Korporacijos "Matininkai" duomenimis, žemės ūkio paskirties sklypai Lietuvai įstojus į ES skirtingose šalies vietose pabrango nuo 15 iki 60 proc. Pasak "Matininkų" prezidento Kęstučio Kristinaičio, labiausiai sklypai brango Vidurio Lietuvoje - čia žemė yra derlingiausia.

Pasak Nacionalinės žemės tarnybos vadovo K.Maksvyčio, žemės rinką pirmiausia pažadino Lietuvos narystė ES bei dėl to padidėjusi parama žemės ūkiui. Gyventojai, kurie verčiasi žemės ūkio veikla, už kiekvieną hektarą gauna išmokas - šie gyventojai, padidinę jiems priklausančio sklypo plotą, tikisi dar didesnės paramos ateityje.

K.Kristinaičio teigimu, atsiradus ES išmokoms, žemės savininkai pakėlė nuomojamų sklypų kainą, o tai davė impulsą ir parduodamos žemės kainoms didėti.

Remiantis Registrų centro informacija, žemės ūkio paskirties sklypai Klaipėdos rajone buvo perkami aktyviausiai. Praėjusiais metais čia buvo įregistruoti 886 šitokios žemės pirkimo ir pardavimo sandoriai - tai apie du kartus daugiau nei 2003-iaisiais.

Kauno rajone pernai nupirkti 785 žemės ūkio paskirties sklypai -1,7 karto daugiau nei ankstesniais metais. Vilniaus nupirkti 728 sklypai - pusantro karto daugiau nei 2003 metais.