Naujienos

Susipažįstame su privačių miškų valdymo ir naudojimo patyrimu Estijoje

Šį penktadienį (2015-10-02) LMSA aktyvo delegacija Estijoje, Rapla savivaldybės  Varbola miestelio apylinkėse susitikome su vienos rajoninės miškų savininkų asociacijos Vardi Erametsaselts (www.vardi.ee) įkūrėjais Taavi Ehrpais ir Tiit Linnamägi, šios asociacijos etatiniu miškininku Märt Linnamägi bei Estijos privačių miško savininkų sąjungos projektų vadove Kristel Arukask.

Trumpa statistika. Atgavusi nepriklausomybę 1991 m. Estija pradėjo šalies ūkio atkūrimą, grindžiamą privačia nuosavybe. Prasidėjo miškų nuosavybės atstatymas buvusiems savininkams, buvo teikiamos ilgalaikės paskolos miškų privatizacijai perkant iš valstybinių miškų ir sudaromos sąlygos privačios medienos pramonės vystymuisi. Šiuo metu Estijoje yra apie 97 000 privačių miškų savininkų (fizinių ir juridinių asmenų). Daugiau nei pusė Estijos teritorijos (50,6% arba 2,3 mln ha) dengia miškai iš kurių 70% arba 1,5 mln ha yra ūkiniai miškai. Likusi dalis priskirta įvairiems saugomiems miškams.

Vidutinė privataus miško valda Estijoje - 14.7 ha. Tik ~ 40% privačių miškų savininkų gyvena netoli nuosavo miško. Vyksta aktyvi miško prekyba: pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2001 iki 2007 kasmet buvo parduodama daugiau  kaip 40,000 ha miškų. Apie  6 500 iš 97 000 privačių miškų savininkų yra vietinių miško savininkų asociacijų. Privačių miškų savininkai valdo apie 811,208 ha (48%) visų Estijos miškų, privačiuose miškuose sukaupta ~275 mln. m³ medienos. Asocijuotų savininkų miškai sertifikuojami pagal  PEFC miškų sertifikavimo sistemą [plačiau pateikta  čia…>>> ]

2015-10-02 (penktadienį) tęsėme tematinę išvyką apsilankydami privačiuose miškuose Varbola miestelio apylinkėse, kur susitikome su vietinės privačių miškų savininkų asociacijos atstovais. [Plačiau apie šią rajoninę asociaciją pateikiama čia ...>>>]

Aplankytoji rajoninė miško savininkų asociacija Vardi Erametsaselts įkurta 2001 metais trijų iniciatyvių miškų savininkų pastangomis, o šiuo metu narių skaičius jau artėja prie 400. Asociacija- ne pelno organizacija, turi vieną etatinį darbuotoją- miškininką, kuriam organizuoti kasdienę asociacijos veiklą padeda visuomeniniais pagrindais veikianti Valdyba. Kaip papasakojo vienas steigėjų Taavi Ehrpais,  asociacijos nariai (miško savininkai ir kompanijos) valdo apie 13 tūkst.ha miškų.

Estijos Privačių Miškų Sąjungos (ERAMETSALIIT)  projektų vadovė Kristel Arukask papasakojo, kad šį nacionalinė skėtinė miško savininkų organizacija vienija 21 iš 40 vietinio lygmens miško savininkų asociacijų (iš kurių maždaug trečdalis veikia aktyviai).

Parama miško savininkų asociacijoms. Estijoje privačiam miškų ūkiui jau ilgą laiką yra skiriama ženkli parama. Valstybė kiekvienos asociacijos veiklai kasmet  skiria paramą einamosioms išlaidoms, bei kasmet po 20 EUR už kiekvieną asociacijos narį (gauti šią dalį finansavimo gali tik asociacijos, vienijančios daugiau kaip 40 narių). Verta prisiminti, kad tiek Estija, tiek ir kaimyninė Latvija kryptingai rėmė ir remia miško savininkų asociacijų veiklą  panaudodamos ES  kaimo plėtros programos lėšas.

Miško savininkai-asociacijos nariai- gauna Estijos valstybės paramą miškotvarkos projektų parengimui 12 EUR/ha (o miškotvarkos projekto kaina skaičiuojama ~15EUR/ha). Iš valstybės biudžeto remiamas privačių miškų atkūrimas: 100 Eur/ha dirvos paruošimui, 128 Eur/ha-miško sodinimui ir 0,16 Eur/vnt sodinukų įsigijimo išlaidoms padengti.

Mokesčių sistema irgi yra labai palanki privačiam miškų ūkiui vystytis. Nors aplankyti miško savininkai sakė mokantys ~0,5 Eur/ha siekiantį žemės mokestį už miškus, tačiau valstybės parama, skiriama privataus miškų ūkio reikmėms yra ženkliai didesnė.
Gyventojų pajamų mokestis yra 20%, tačiau prieš sumokant šį mokestį galima iš gautų pajamų atskaičiuoti 3 metų patiriamas  išlaidas: Estijos mokesčių inspekcijai pateikus dokumentinius (sąskaitos, čekiai ir pan.) įrodymus, kad į tą patį miško valdos sklypą buvo investuota lėšų, tokių kaip geresnei miško valdos priežiūrai, ugdomiesiems kirtimams, miško kelių tvarkymui ir pan., suma minusuojama iš tos, nuo kurios būtų skaičiuojamas pajamų mokestis už ateinančius trejus metus į priekį. O jei miško savininkas vykdo veiklą ne kaip fizinis asmuo, o kaip  įkūręs įmonę ūkininis subjektas (l.dažnas atvejis Estijoje), tuomet pelno mokesčių iš vis nereikia mokėti. Jei parduodamas nuosavybės atkūrimo metu parduodamas miškas su žeme- pajamų mokesčių irgi nereikia mokėti. Apie jokį 5% apyvartos mokestį nuo visų gaunamų pajamų už parduotą mišką ir medieną, koks yra socialdemokrato A.Salamakino iniciatyva nuo 2015 m. sausio 1d.  įvestas Lietuvoje, estai nėra girdėję ir labai stebėjosi tokia mūsų šalies politikų netoleregiška "išmone".

Lietuviosmiskai.lt  jau rašėme apie paramą privačių miškų savininkams Estijoje ir Latvijoje 2010 m. gegužį [susipažinti galima čia...>>>]

[bus papildyta]

LMSA aktyvo išvyka 2015-09-20 /2015-10-02 susipažinti su Suomijos, Latvijos ir Estijos privačiais miškais.