Naujienos

Įsigaliojo nauji Miško kirtimų taisyklių pakeitimai
Nuo 2015-10-01 įsigaliojo aplinkos ministro patvirtinti naujieji Miško kirtimų taisyklių pakeitimai, su kuriais susipažinti galima čia...>>> Kviečiame atidžiai perskaityti, kadangi svarbių pakeitimų gana daug.Taisyklėse naujai reglamentuotas miško kirtimų vykdymas plantaciniuose miškuose, pagrandinių atrankinių miško kirtimų vykdymas II grupės miškuose, aiškiau reglamentuoti miško kirtimų vykdymo apribojimai saugomose teritorijose bei pakeisti kai kurie kiti kirtimų vykdymo reikalavimai.Apie pasikeitimus "Žinių radijo" laidoje "Privatus miškas" papasakojo AM Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyr.specialistas Zbignevas Glazko. Išklausyti laidos įrašą galima čia...>>>
Kaip rašė pakeitimų rengėjai -Miškų departamento Miškininkystės skyrius- aiškinamajame rašte, pakeitimai parengti atsižvelgiant į LR Seimo 2015 m. birželio 23 d. priimto Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 3, 4, 5, 6, 9, 13, 14, 15, 16, 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9-1 straipsniu įstatymo nuostatas, 2013-2015 m. vykusių pasitarimų miško kirtimų klausimais išvadas ir suinteresuotų institucijų ir organizacijų pateiktas pastabas, taip pat gautus pasiūlymus dėl redakcinio pobūdžio netikslumų ištaisymo arba tikslinimų, būtinų, siekiant išvengti skirtingo interpretavimo Miško kirtimų taisyklėse nustatytų reikalavimų.
Rengiant šių taisyklių pakeitimą atsižvelgta į naujas Miškų įstatymo nuostatas, suinteresuotų institucijų ir organizacijų pastabas bei pasiūlymus dėl patikslinimų, būtinų siekiant išvengti skirtingo taisyklėse nustatytų reikalavimų interpretavimo.
Aktualūs pakeitimai
Vadovaujantis 2015 m. spalio 1 d. įsigaliojusiomis Miškų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, II grupės brandžiuose medynuose leista vykdyti pagrindinius atrankinius miško kirtimus. Šiuo pakeitimu siekiama sudaryti galimybę formuoti klimato kaitos pokyčiams atsparius įvairaus amžiaus, įvairiarūšius medynus, sudaryti geresnes sąlygas miško atkūrimui, prieš kirtimus susiformavusiam medyno pomiškiui augti ir išsaugoti biologinę įvairovę.
Nuo šiol Miško kirtimo taisyklėse reglamentuoti skirtingi reikalavimai II miškų grupei ir III, IV miškų grupėms projektuojant ir vykdant pagrindinius atrankinius miško kirtimus. Nustatyta, kad atrankinius pagrindinius miško kirtimus galima vykdyti II grupės pušynuose jau 111 metų amžiaus medynuose, eglynuose - 81 metų ir t. t. Iki šiol tokie kirtimai buvo leidžiami tik gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose. Tačiau tokių medynų reprodukcinė galia labai silpna, todėl neplyni pagrindiniai kirtimai, kurių tikslas - savaime atkurti įvairiaamžius ir įvairiarūšius medynus, vykdyti gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose, nepasiteisino. Juos tekdavo atkurti dirbtiniu būdu, taip ir nepasiekus neplynųjų pagrindinių kirtimų tikslo - suformuoti gamtinėms sąlygoms atsparių įvairiaamžių ir įvairiarūšių medynų tų pačių medynų genetiškai vertinga miško dauginamąja medžiaga. Pažymėtina, kad II A miškų grupėje nesulaukus gamtinės brandos leidžiama vykdyti tik grupinius atrankinius pagrindinius miško kirtimus, laikantis taisyklių V skyriuje nurodytų reikalavimų.
Dar vienas svarbus pakeitimas - grupiniais atvejiniais pagrindiniais miško kirtimais medynus leista kirsti iki 0,3 ha ploto „lizdais“ (anksčiau buvo leidžiama iškirsti iki 0,1 ha plotus). Siekiant mažinti perbrendusiuose medynuose besikaupiantį medienos tūrį, Taisyklėse atsirado nauji palengvinimai projektuojant tokių medynų kirtimą. Dabar leidžiama neatsižvelgti į maksimalaus biržės pločio apribojimą šiuose medynuose projektuojant ne didesnes kaip 5 ha biržes, o perbrendusių medynų biržes leidžiama išdėstyti pražanginiu būdu, jei į formuojamas perbrendusių medynų biržes įsiterpę brandūs eglynai, uosynai ir minkštųjų lapuočių medynai nesudaro daugiau kaip 30 proc. atitinkamos biržės ploto.
Kitas Miško kirtimų taisyklių pakeitimas, padarytas atsižvelgiant į miškotvarkos specialistų pasiūlymą, - suvienodintas minimalus biržių šliejimo laikas - 5 metai, kai atkuriama minkštaisiais lapuočiais ir kai atkuriama spygliuočiais ar kietaisiais lapuočiais. Manoma, kad tai leis sklandžiau projektuoti miško naudojimą.
Patikslinus ugdomųjų miško kirtimų vykdymo reikalavimus, nustatyta, jog ugdomieji miško kirtimai ąžuolynuose ir uosynuose baigiami likus 20 metų, kitų medžių rūšių medynuose - 10 metų iki minimalaus pagrindinių miško kirtimų amžiaus. Tokiu būdu atsisakyta neintensyvių ugdomųjų miško kirtimų brandžiuose medynuose. Šis sprendimas priimtas po ilgų diskusijų atsižvelgiant į dažnėjančius piktnaudžiavimo šiais kirtimais atvejus (ypač privačiuose miškuose), kai medynai buvo išretinami iki neleistinai mažo skalsumo, ir į tai, kad brandžiuose medynuose supaprastintas neplynųjų pagrindinių miško kirtimų vykdymas.
Siekiant skatinti biokuro ruošą miškuose, leista taikant viso medžio smulkinimo medienos kurui ruošti technologijas biržėse važiuoti ne valksmais.
Saugomose teritorijose
Patvirtinta keletas miško kirtimų saugomose teritorijose naujovių.
Taisyklės suvienodino visų miško kirtimų (išskyrus miško lydimo kirtimus) ir medienos ištraukimo draudimo laiką - nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 d.
III ir IV miškų grupės miškuose, esančiuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, plynųjų kirtimų biržėmis leidžiama apimti visą taksacinį sklypą, neviršijant maksimalaus ploto (projektuojant tokius kirtimus, taip pat netaikomi taisyklių reikalavimai dėl biržių krypties ir pločio).
Atskiruose iki 15 ha ploto miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kurios įsteigtos ir registruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka, ir nutolusiuose nuo artimiausio miško daugiau kaip 400 metrų, plynai kertama ne daugiau kaip 20 proc. žemės sklype esančio miško ploto. Kita plyno kirtimo biržė šiame žemės sklype kertama praėjus minimaliam biržių šliejimo laikotarpiui ir kai prieš tai iškirstame plote miškas atkurtas pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, o vyraujančių tikslinių rūšių medžių vidutinis aukštis - ne mažesnis kaip 0,5 m. Šie reikalavimai bus netaikomi žemės sklypuose, kuriuose miško plotas mažesnis kaip 1 ha.
Pažymėtina, kad saugomose teritorijose neplyni pagrindiniai miško kirtimai galės būti projektuojami tik tais atvejais, kai jie atitiks saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos tikslus, o II miškų grupės miškuose jie būtinai turės būti suprojektuoti vidinės miškotvarkos projekte.
Svarbu paminėti, jog dėl Miško kirtimų taisyklių pakeitimų neprivaloma koreguoti vidinės miškotvarkos projektų - juose numatytos miško ūkinės priemonės lieka galioti. Tačiau, jei dėl Miško kirtimo taisyklių pakeitimo miškas vidinės miškotvarkos projekte arba išduotame leidime kirsti mišką nurodytomis sąlygomis negali būti kertamas, privačių miškų savininkams, kurių miškuose įvyko šie pasikeitimai, kompensuojama vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578 patvirtintu Kompensacijų privataus miško savininkams ir valdytojams, kurių valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu. Jei biržės ekonominės vertės sumažėjimo ar praradimo negalima kompensuoti šiuo ar kitais įstatymų nustatytais būdais, leidimai kirsti mišką privačių miškų savininkams išduodami ir miškas kertamas vadovaujantis vidinės miškotvarkos projekto patvirtinimo metu galiojusiais teisės aktais.
Tikimasi, kad Miško kirtimų taisyklių pakeitimai sudarys prielaidas racionaliau tvarkyti miškus, suderinant aplinkosaugos, socialines ir ekonomines miškų funkcijas.