Naujienos

V.Daukševičius: Juos paviliojo Jonavos miškai

2014 m. Jonavos miškų urėdijos veiklos metraštį papildė leidinys ,,Girių pavilioti“, kuriame ilgametis Jonavos miškų urėdas Vytautas Daukševičius, išeidamas į užtarnautą poilsį, remdamasis autentiškais savo ir kitų miškininkų prisiminimais, dokumentine medžiaga ryžosi išsamiau apžvelgti urėdijos veiklos raidą, įamžinti čia dirbusius žmones, sudedant tai, kas liko nepasakyta 2003 m. leidžiant leidinį ,,Jonavos miškininkų darbai“ ar 2005 m. pristatant Svilonių girininkiją,-informuoja žurnalas "Mūsų girios".

Pratarmėje p.Vytautas rašo, kad augant Alytaus krašte, Alovės valsčiaus Nemunaičio kaime eigulio šeimoje, iš vaikystės jam įsiminė tėvo pasakymas: ,,Miškininko duona nebus lengva, bet ji bus skalsi ir niekada nepabaigiama“. Tuo jis įsitikino pats, po Vilniaus miškų technikumo baigimo 1962 m. per 50 gyvenimo metų skyręs miškams, iš kurių  net 45-eri pašvęsti Jonavos krašto girioms puoselėti. Rengiant šį leidinį, jam talkino plunksną valdantys jonaviečiai Vytautas Ilonis, Juozas Šalčius, pravertė senas įprotis svarbesnius miškininkavimo momentus, įvykius pasižymėti užrašų knygelėse, kurios tapo darbų metraščiu. Leidinyje autoriai veda skaitytoją Jonavos girių takais, stabtelėdami ties kiekviena girininkija, supažindindami su jos istorija, buvusiais girininkais, miškais, iš užmaršties prikeldami įdomesnius nutikimus. Pristatomos 1959-2012 m. įsimintinos Jonavos miškų urėdijai datos, dirbusių žmonių sąrašas. Pirmasis miškų ūkio direktorius dr. doc. Julius Danusevičius į pokyčius Jonavos miškuose pažvelgia mokslininko požiūriu. Kantriai, įvairiomis technologijomis želdytos vėjo pustomos 1931 m. įsteigto Gaižiūnų karinio poligono plynumos (dabar jas primena tik Dumsių girininkijoje palikta neapželdinta kopa) ar ant durpių ir žvyro klodų augančiuose Pageležių miškuose atsivėrusios karjerų daubos, veisti įvairūs bandomieji želdiniai.

Jonavos miškų ūkis įsimintinas ir daugeliui jaunų specialistų: čia jie praėjo  profesinio kelio pradžios praktinį išbandymą, ypač direktoriaujant R. Jusaičiui. Vieni jį sėkmingai išlaikė, pasiliko visam laikui, kiti startavo į aukštesnes pareigas; buvo ir tokių, kuriems atrodė per sunku, ir jie pasuko kitu keliu. Šią praktinės miškininkystės mokyklą teko išeiti ir V. Daukševičiui, 1968 m. sausį iš Alytaus perkeltam girininku į Santakos girininkiją, kuri tuo metu ritosi žemyn dėl darbo drausmės pažeidimų, planų nevykdymo. Kartu su sodintais miškais V. Daukševičius įaugo Jonavos žemėje. Čia sukūrė šeimą, 1974 m. neakivaizdžiai baigė LŽŪA, kopė karjeros laiptais: 1975-1990 m. dirbo vyr. miškininku, 1990 m. vasarį kolektyvas išrinko miškų  urėdu (šios pareigose dirbo iki šių metų liepos 12 d.).

Būta ir nelengvų gyvenimo tarpsnių, kai Jonavos miškų ūkis priskirtas Ukmergės MŪGS, miškus aplink Jonavą džiovino azoto trąšų pramonės teršalai, nepriklausomybės metais prasidėjo skubota miškų privatizacija, komercinės medžioklės (pvz., Liepių girininkijoje leista vokiečiui medžiotojui su žmona sumedžioti atklydusį stumbrą), vyko valdymo optimizavimas. Pvz., 1995 m. urėdijoje dirbo 380 žmonių, o 2011 m.  rudenį beliko 65, iš 109 specialistų – 42. Šių metų pradžioje miškų urėdijoje dirbo 66 žmonės.

Keitėsi girininkijų pavadinimai, priskirtų miškų plotai. Nuo 2002 m. urėdijoje veikia 8 girininkijos. Dabartinės Girelės girininkijos miškus anksčiau tvarkė Žeimių, Barsukynės, Liepių girininkijos, tik prisiminimuose liko ir Santakos girininkijos pavadinimas – jos miškus perėmė Upninkų girininkija. Anksčiau Svilonių girininkija vadinta Kalnėnų, Turžėnų, o Gaižiūnų – Šilasėdžių, Dumsių – Vadų, Pageležių – Ąžuolynės, Užusalių – Būdų vardais.

Apie šiuos pokyčius leidinio autoriai pasakoja atvirai, taip, kaip buvo, pailiustruodami autentiškomis prabėgusio pusšimčio metų gyvenimo akimirkų nuotraukomis.      

 

MG nuotr.: Jonavos miškų urėdas V. Daukševičius parodoje ASU ,,Spendimų ratas“