Naujienos

Kompensacijos už miško valdai taikomus privalomuosius apribojimus saugomose teritorijose

Labai daug paklausimų sulaukiame iš privačių miškų savininkų dėl kompensačijų už ūkinės veiklos apribojimus, kurie įvedami dėl įvairiausių aplinkosauginių apribojimų.  Apžvelgti šiuo metu esamas galimybes saugomose teritorijose sutiko Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Čebatariūnaitė. Siūlome susipažinti.

Saugomos teritorijos Lietuvoje.

Šiais laikais be saugomų teritorijų būtų sunku įsivaizduoti gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimą. Tai efektyviausias būdas, taikomas visose pasaulio valstybėse, norinčiose išlaikyti tai, ką sukūrė gamta ir žmogus, išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tinkamai jas puoselėti ir naudoti. O kas gi yra saugomos teritorijos? Pagal Saugomų teritorijų įstatymą, saugomos teritorijos – tai sausumos ir (ar) vandens plotai su nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę kitokią vertę ir kuriems nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas.

Lietuvos saugomų teritorijų sistemą sudaro rezervatai ir draustiniai, paveldo objektai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos rezervatai ir biosferos poligonai, kitos saugomos teritorijos. Šiandien teritorijos, išsiskiriančios savo gamtine ir kultūrine svarba nacionaliniu bei tarptautiniu mastu užima apie 17,5 procentų šalies teritorijos. Saugome ne tik Lietuvai svarbias vertybes, bet ir europinės svarbos rūšis ir buveines, tarptautiniais susitarimais saugomas rūšis, šlapžemes ir kt.

Priklausomai nuo to, kokiu tikslu saugoma teritorija įsteigta, kokios saugomos rūšys ir natūralios buveinės randamos vietovėje, ūkinei veiklai šiose teritorijose taikomi įvairūs reikalavimai ir apribojimai. Ne paslaptis, kad saugomose teritorijose ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose nustatyti miškų ūkio veiklos apribojimai gerina retų ir nykstančių rūšių, natūralių buveinių apsaugos būklę, tačiau dažnai sumažina miško savininkų pajamas arba didina veiklos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, privačių miškų savininkų patiriami nuostoliai yra kompensuojami valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, taip pat gali būti kompensuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis.

Kada galima pretenduoti į kompensacijas?

Privačių miškų savininkai ir valdytojai, kurių valdose įsteigus naują saugomą teritoriją, pakeitus esamos saugomos teritorijos ribas arba nustačius naujus veiklos apribojimus yra uždrausta anksčiau vykdyta veikla (pvz. uždraustas brandžių medynų kirtimas) arba realiai sumažėja gaunama nauda (pvz. dalis kirstinų medžių turi būti palikti neiškirsti), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali prašyti kompensacijų. Tačiau prašant kompensacijų svarbu žinoti, kad jos mokamos tik tais atvejais, jei nuosavybės teisės į miško žemę buvo įgytos anksčiau nei įsteigta saugoma teritorija ir nustatyti veiklos apribojimai.

 Privataus miško savininkas ar valdytojas, siekiantis gauti kompensaciją už miško valdai taikomus apribojimus, turi kreiptis į Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus teritorinį poskyrį pagal miško valdos buvimo vietą. Tam, kad kompensacijos būtų išmokėtos kitais metais, prašymą išmokėti kompensaciją Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui reikia pateikti iki einamųjų metų balandžio 1 d.. Kartu su prašymu turi būti pateiktas Nekilnojamojo turto registro Pažymėjimas (miško valdymo teisę patvirtinantis dokumentas) bei miško valdai patvirtintas ne senesnis kaip 10 m. miškotvarkos projektas su nuostolių už ūkinės veiklos apribojimus paskaičiavimais. Kompensacijų, kurios gali būti vienkartinės ar kasmetinės, dydis apskaičiuojamas individualiai kiekvieno miško sklypo atveju, atsižvelgiant į paliekamos neiškirstos medienos vertę, o kompensacijai apskaičiuoti reikalingus duomenis nustato miškotvarkos projekto rengėjas. Kartu su kompensacijomis už nustatytus apribojimus, miško savininkas gali prašyti kompensuoti miškotvarkos projekto parengimo išlaidas. Valstybinė miškų tarnyba, išnagrinėjusi prašymą, apie priimtą sprendimą išmokėti kompensaciją ar prašymą atmesti kaip nepagrįstą, miško savininką informuos raštu.

Patiriamų nuostolių kompensavimo iš ES fondų galimybės.

Dauguma saugomų teritorijų Lietuvoje „persidengia“ su Europos bendrijos (EB) svarbos rūšims ir buveinėms išsaugoti įsteigtomis „Natura 2000“ teritorijomis. Tokiais atvejais privačių miškų savininkams jų patiriami nuostoliai kompensuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Natura 2000 ir su Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos sritį „Natura 2000 išmokos miškuose“.

Pagal šią priemonę išmokos skiriamos privačių miškų savininkams ar jų asociacijoms, kai valda patenka į „Natura 2000“ teritoriją ir joje, siekiant išsaugoti EB svarbos rūšis ir jų buveines, taip pat natūralias miškų buveines, draudžiami ar ribojami miško kirtimai. Pavyzdžiui, kai draudžiami ar atidėti vėlesniam laikui pagrindiniai miško kirtimai arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 procentų medyno tūrio per 10 metų)) mokama 272 EUR/ha (pirminiu ne ilgesniu kaip 5 metų laikotarpiu) kompensacija, o pasibaigus pirminiam 5 metų laikotarpiui – 200 EUR/ha. Kai miško valdoje ar jos dalyje draudžiami ugdomieji miško kirtimai, brandžių medžių iškirtimas, draudžiami ar apriboti sanitariniai kirtimai, paliekant tam tikrą džiūstančių medžių ar sausuolių skaičių 1 ha, mokama 155 EUR/ha dydžio kompensacija. 156 EUR/ha dydžio kompensacija mokama, kai plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių. 62 EUR/ha – kai sanitariniais kirtimais draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius. Į „Natura 2000“ teritoriją patenkančios valdos plotas, kuriam taikomi miško kirtimų apribojimai turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha.

2007-2014 m. laikotarpiu visi pareiškėjai, siekdami „Natura 2000“ išmokų miškuose, privalėjo pirmiausia kreiptis į saugomos teritorijos direkciją dėl pažymos apie miško valdoje nustatytus apribojimus.[pažymų išdavimo tvarkos aprašą rasite čia...>>>] Nuo 2015 m. dalis pareiškėjų miško naudmenas nustatytose teritorijose gali deklaruoti iš karto, be saugomos teritorijos direkcijos pažymos. Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) tokios teritorijos žymimos skirtingų spalvų ženklais ir kodais - PK, UK, NM ar DM. Ar miško valda patenka į šias teritorijas, kuriose iš anksto identifikuoti apribojimai, galima sužinoti prisijungus prie PPIS seniūnijoje ar savarankiškai arba apsilankius interneto svetainėje www.geoportal.lt.

Miško savininkai, kurių valdos patenka į PK, UK, NM ar DM kodais pažymėtus plotus, deklaruodami savarankiškai ar seniūnijose turi turėti šiuos dokumentus:

•         Miško nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus;

•         Įgaliojimą (jei prašymą teikia įgaliotas asmuo) ar kitų bendraturčių sutikimą (įgaliojimą);

•         Miškotvarkos projektą arba Valstybinės miškų tarnybos pažymą apie LR miškų valstybės kadastro duomenis;

•         Leidimą kirsti mišką – kai siekiama išmokų už apribotus plynus kirtimus.

Miško savininkai, kurių valda ar jos dalis nepatenka į PK, UK, NM ar DM kodais pažymėtus plotus „Natura 2000“ teritorijoje, siekdami kompensacinės išmokos už valdoje taikomus apribojimus, privalo kreiptis į saugomos teritorijos direkciją dėl pažymos. Ši pažyma reikalinga deklaruojant miško naudmenas seniūnijoje ar savarankiškai elektroniniu būdu. [pažymų išdavimo tvarkos aprašą rasite čia...>>>] Kreipiantis dėl pažymos, saugomos teritorijos direkcijai pateikiami šie dokumentai:

•         Prašymas;

•         Miško nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai;

•         Įgaliojimas (jei prašymą teikia įgaliotas asmuo) arba kitų bendraturčių sutikimas (įgaliojimas);

•         Miškotvarkos projektas arba Valstybinės miškų tarnybos pažyma apie LR miškų valstybės kadastro duomenis, arba Išvada apie valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą;

•         Leidimas miškui kirsti – kai siekiama išmokų už apribotus plynus kirtimus.

Kai miško valdoje peri saugomi paukščiai

Nuo 2015 m. parama pagal veiklą „Natura 2000 išmokos miškuose“ skiriama ir tiems miškų savininkams, kurių valda nepatenka į „Natura 2000“ teritoriją, tačiau joje nustatyta EB svarbos paukščių (pvz. mažojo erelio rėksnio, juodojo gandro, jūrinio erelio, gyvatėdžio, vapsvaėdžio, uralinės pelėdos ar lututės, kt.) veisimosi vieta ar kurtinio tuokvietė, kurioje pagal Miško kirtimų taisyklių reikalavimus yra draudžiami pagrindiniai miško kirtimai.

Miško savininkui už valdoje ar jos dalyje draudžiamus pagrindinius miško kirtimus pirmus 5 metus būtų mokama 272 EUR/ha kompensacija, vėliau, pasibaigus 5 metų laikotarpiui – 200 EUR/ha kompensacija

Informaciją parengė VSTT Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyr. specialistė Dalia Čebatariūnaitė. Nuotr. iš asmeninio archyvo

. Miško savininkai, siekdami išmokos už draudžiamus pagrindinius kirtimus aplink saugomų paukščių lizdavietes, deklaruodami mišką, privalės turėti arba miškotvarkos projektą, arba Išvadą apie valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą. Tiek miškotvarkos projekte, tiek Išvadoje turi būti pateikta informacija apie valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą ir kokiame miško plote draudžiami pagrindiniai kirtimai. Svarbu žinoti, kad išmoka mokama tik tuo atveju, jei miškas valdoje, kur nustatyta EB svarbos paukščių veisimosi vieta, jau yra pasiekęs IV grupės miškams taikomą kirtimų amžių. Pvz. jei veisimosi vieta nustatyta eglyne, išmoka būtų mokama už tą plotą, kuriame eglynas yra ne jaunesnis kaip 71 m. amžiaus.

Dėl Išvadų miško savininkai turėtų kreiptis į miškotvarkos projektų rengėjus. Aktuali informacija apiesaugomų paukščių lizdavietes yra registruojama ir skelbiama Saugomų rūšių informacinėje sistemoje ir LR miškų valstybės kadastre.

Dėl išsamesnės informacijos apie paramą saugomose teritorijose ir „Natura 2000“ teritorijose prašome kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (tel.: 8 5 2721779; el. paštas dalia.cebatariunaite@vstt.lt). Taip pat informacija skelbiama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje www.vstt.lt, rubrikoje „Finansinė parama saugomose teritorijose“.