Naujienos
Įregistruoti Miškų įstatymo pakeitimai, įpareigosiantys į buhalterinę apskaitą įtraukti valstybinių miškų vertę
Lietuva iki šiol nežino, kokia reali valstybei priklausančių miškų, patikėjimo teise perduotų naudoti miškų urėdijoms, vertė, nes dokumentuose ji nėra fiksuota. Aplinkos ministerija parengė Miškų įstatymo pataisas [Lietuvosmiskai.lt komentaras: su projektu suspažinti galima čia...>>>], pagal kurias urėdijos būtų įpareigotos į buhalterinę apskaitą įtraukti valstybei priklausančio miško ir miško žemės vertę,- 2015-07-09 informuoja "Lietuvos žinios" Kazio KAZAKEVIČIAUS straipsnyje "Sieks nustatyti tikrąją valstybinių miškų vertę".
Tačiau kol kas nėra bendros metodikos, kaip šis turtas turi būti įvertintas. Be to, urėdijos baiminasi, kad padidėjus jų valdomo kapitalo vertei gali kilti urėdijoms privalomi mokesčiai.
Reikalauja seniai
Pernai rudenį Valstybės kontrolės auditoriai, įvertinę 2013 metų nacionalinį ataskaitų rinkinį, pažymėjo, kad mūsų valstybei priklausančio turto vertė dar nėra žinoma, nes apskaitoje neregistruojama ir finansinėse ataskaitose nenurodoma miško žemės ir miško vertė. Valstybės kontrolės siūlymas šį valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą įvertinti neįgyvendinamas jau ketverius metus. „Jei Seimas priims siūlomas pataisas, Valstybės kontrolės įpareigojimas bus įvykdytas“, - LŽ teigė Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis. Pagal dabartinę teisinę normą, vertinant miškų urėdijų kapitalą žemė ir miškas vertine išraiška į apskaitą neįtraukiami. Tad ir siūloma, kad valstybinius miškus, miško žemę ir medynus tikrąja verte apskaitytų visi miško valdytojai. Įtraukus į buhalterinės apskaitos registrus duomenis apie vertę, bus sudarytos prielaidos patikimai įvertinti urėdijų patikėjimo teise valdomo turto generuojamą finansinę naudą valstybei. Siūlomas pakeitimas leis palyginti miškų urėdijų valdomus miško išteklius su jų finansiniais rodikliais - taip bus galima objektyviau įvertinti miškų urėdijų veiklos efektyvumą.
Vertė - sunkiai nuspėjama
| AM Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis. |
Iš Lietuvoje esančių daugiau kaip 2 mln. hektarų miškų valstybei priklauso beveik pusė - per 1 mln. hektarų. Valstybinė miškų tarnyba (VMT) kasmet nuo 2011-ųjų skelbia indeksuotą miško vertę, kurią nustatant atsižvelgiama tiek į žemės, tiek į augalų vertę. Taip sužinoma, kokia yra bendra Lietuvos valstybinių miškų vertė. VMT duomenimis, pernai valstybei priklausančių miškų vertė siekė 2,32 mlrd. eurų. Tačiau į finansinę urėdijų apskaitą šie duomenys neįtraukiami, nes to nenumato Miškų įstatymas. „Miškas yra biologinis turtas, o esami apskaitos standartai nepritaikyti tokio turto apskaitai. Ypač jo vertės pokyčiams. Ji gali gerokai padidėti arba sumažėti ne vien dėl pokyčių rinkoje, bet ir dėl gamtinių veiksnių - škvalo, uragano ar kitokių“, - aiškino N. Kupstaitis. Pasak jo, ligšioliniai apskaitos standartai nepritaikyti miško vertei nustatyti. Ir taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse. Todėl valstybės miškų vertė pagal VMT taikomą skaičiavimo metodiką skiriasi nuo Ūkio ministerijos nustatomos vertės, skaičiuojamos pagal visai kitą metodiką, beveik milijardu eurų.
Dar neperprato
Nors apie ministerijos siūlomas Miškų įstatymo pataisas kalbama ne vieną mėnesį ir svarstomi įvairūs galimi variantai, atvirai apie galimas tokių pakeitimų pasekmes urėdijų vadovai bei specialistai ne itin linkę šnekėti. Utenos miškų urėdijos urėdė Aurelija Jočienė LŽ teigė, jog kol kas sunku pasakyti, kokią įtaką pataisos turėtų urėdijų veiklai: „Manyčiau, svarbu, kas, kam ir kaip šiuos duomenis naudos.“
Varėnos miškų urėdijos vyriausiasis buhalteris Rimantas Stonys nuogąstavo, kad padidėjus urėdijų valdomo valstybės kapitalo vertei gali kilti privalomi turto mokesčiai. „Kol kas nesame įsigilinę į siūlomas pataisas, todėl labai sunku prognozuoti, kas bus“, - sakė R. Stonys.
| Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas |
Žvelgs plačiau
Išgirdęs, ko baiminasi miškininkai, N. Kupstaitis tikino LŽ, jog įtraukus į urėdijų balansą valstybinių miškų vertę, urėdijų mokami mokesčiai neturėtų kilti.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas irgi mano, kad urėdijoms mokesčių našta nedidės. Anot jo, pataisoms patekus į Seimą siūlymai bus atidžiai išnagrinėti. Juolab kad yra ir daugiau užmačių keisti Miškų įstatymą - pertvarkyti valdymo struktūrą, mokesčių sistemą. „Rudenį grįšime prie šio įstatymo ir bandysime patys suskaičiuoti, kaip yra iš tikrųjų“, - teigė parlamentaras. A. Salamakino nuomone, galėtų būti įkurtas tam tikras išlyginamasis fondas. Jis leistų brandaus miško daugiau kertančioms urėdijoms padėti sumokėti mokesčius toms urėdijoms, kurios tais metais kerta mažiau.
Skaitykite "Lietuvos žinių" žurnalisto Kazio KAZAKEVIČIAUS straipsnį "Sieks nustatyti tikrąją valstybinių miškų vertę" portale lietuvoszinios.lt čia...>>>
