Naujienos
2005 - 05 - 25
* Baldininkai priešinasi celiuliozės fabriko statybai Lietuvoje
| |||
sunaudoja beveik visą Lietuvoje esančią žaliavą. Ir kai į rinką 
ateina toks dalyvis kaip celiuliozės gamintojas - jis paims viską", - Raimundas Beinortas, Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos "Lietuvos mediena" direktorius, tikina, kad tai sujauks padėtį medienos sektoriuje ir nurodo pasekmių seką: brangtų žaliava, iš kurios gaminamos plokštės, taigi brangtų ir plokštės, o vėliau - ir baldai.
"Visi baldininkai, tai išgirdę, griebiasi už galvų. Jei baldai brangs - kris gamybos apimtys, ir pasekmės bus neprognozuojamos",- įspėja p. Beinortas.
Kai suries - bėgs
Kad būtų aiškiau, kiek žaliavų kainos augimas lemia eksportą, p. Beinortas pateikia tokį pavyzdį: pagrindiniai lietuviškų baldų pirkėjai iš Vakarų savaitėmis su gamintojais derasi dėl 0,3 - 0,5 % kainos. Kol baldų eksporto pagrindas yra didelės gamybos apimtys, net procento dalys, pasak p. Beinorto, yra labai reikšmingos.
"Lietuvos medienos perdirbėjai ir baldžiai pradeda užsiimti rinkas. Tai didžiulis laimėjimas. Bet jei kils problemų dėl žaliavų kainos, paklausaus produkto gaminti nepajėgsime. Tai reiškia, kad reikės kurtis ten, kur žaliava pigesnė - laikui bėgant fabrikai kelsis į Baltarusiją ar Šiaurės Rusiją",- prognozuoja p. Beinortas.
Ir pastebi, kad jų išsikėlimas didintų socialines problemas - tai ypač pajustų mažesni provincijos miesteliai.
Asociacija ragina sprendimą priimsiančius pareigūnus įvertinti, kas svarbiau – ar tai, kad celiuliozės fabrikas sukurs kelis šimtų darbo vietų, duos užsakymų statybininkams, ar tai, kad jo atsiradimas pakirs medienos verslą.
Mato tik save
Česlovas Švetkauskas, Ūkio ministerijos Pramonės strategijos skyriaus vyriausiasis specialistas, baldžius kaltina matant tik vieną dėlionės dalį, su kuria susitapatina jie patys, ir neaprėpiant visumos.
"Medžio pramonės plėtrai celiuliozės kombinato atsiradimas turėtų didžiulę reikšmę. Kasmet eksportuojame medienos kitų šalių celiuliozės fabrikams ir, jei nepastatysime šio kombinato, būsime pasmerkti amžinam medienos eksportui",- įsitikinęs p. Švetkauskas.
Vienas iš valdininko argumentų - celiuliozės ir popieriaus fabrikas daugiau kaip dešimtadaliu kilsteltų lentpjūvių pajamas.
"Atsirastų gamykla, perkanti iš lentpjūvių jų skiedrų. Žinoma, lentpjūvės turėtų įsigyti įrangos, pašalinančios rąstų žievę, kapojančios atliekas. Bet, remiantis skandinavų patirtimi, lentpjūvėms tai duotų dar 12 % pajamų",- vardija p. Švetkauskas.
Verslo žinios jau rašė (2005 04 06 ), kad celiuliozės fabriko statybos šalininkai yra ir dauguma miškininkų, kuriuos vilioja galimybė diktuoti popiermedžio kainą.
"Pastačius celiuliozės fabriką nebereikėtų celiuliozės gamybai skirtų popiermedžių gabenti į užsienį, Skandinavijos šalis. Išaugtų konkurencija tarp celiuliozės gamyklų, o tai leistų padidinti žaliavinės medienos supirkimo kainas",- mano Aidas Pivoriūnas, viešosios įstaigos "Miškų studijų centras" direktorius.
Jo argumentas - ar bus Lietuvoje celiuliozės fabrikas, ar ne, medienos ateityje vis tiek pritrūksime - perspektyvinė medienos žaliavos gamybos ir naudojimo studija Lietuvoje rodo, kad iki 2010 m. šaliai reikės bent 2 kartus daugiau medienos, nei miškininkai gali pasiūlyti dabar.
Pamatuoti devynis kartus
Celiuliozės fabriko priešininkai ir šalininkai sutaria dėl vieno: prieš priimant sprendimą būtina atsakingai pasverti visus "už" ir "prieš".
Giedrius Pilkis, UAB "Girių bizonas" baldų gamybos vadovas ir asociacijos "Lietuvos mediena" valdybos narys, ragina atsižvelgti į tai, jog medžio drožlių plokščių gamybai jau skirta ES pinigų, o celiuliozės kombinatas tėra idėja. Taip pat įvertinti, kokią įtaką dar vienas žaidėjas rinkoje turės ne tik baldų, bet ir statybinių medžiagų, medžių plaušo plokščių gamintojams.
"Labai smagu, kai ateina investicijos. Bet reikia skaičiuoti, ar nebus taip, kad be darbo liks ir celiuliozės, ir baldų fabrikai. Dabartinis žaliavų poreikis nesubalansuotas, nelabai žinome, ką turėsime ateityje. Juolab kad alternatyvų įsivežti žaliavos nėra daug. Neįvertinus šitų dalykų priimti sprendimo nevalia", - pabrėžia p. Pilkis.
ateina toks dalyvis kaip celiuliozės gamintojas - jis paims viską", - Raimundas Beinortas, Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos "Lietuvos mediena" direktorius, tikina, kad tai sujauks padėtį medienos sektoriuje ir nurodo pasekmių seką: brangtų žaliava, iš kurios gaminamos plokštės, taigi brangtų ir plokštės, o vėliau - ir baldai."Visi baldininkai, tai išgirdę, griebiasi už galvų. Jei baldai brangs - kris gamybos apimtys, ir pasekmės bus neprognozuojamos",- įspėja p. Beinortas.
Kai suries - bėgs
Kad būtų aiškiau, kiek žaliavų kainos augimas lemia eksportą, p. Beinortas pateikia tokį pavyzdį: pagrindiniai lietuviškų baldų pirkėjai iš Vakarų savaitėmis su gamintojais derasi dėl 0,3 - 0,5 % kainos. Kol baldų eksporto pagrindas yra didelės gamybos apimtys, net procento dalys, pasak p. Beinorto, yra labai reikšmingos.
"Lietuvos medienos perdirbėjai ir baldžiai pradeda užsiimti rinkas. Tai didžiulis laimėjimas. Bet jei kils problemų dėl žaliavų kainos, paklausaus produkto gaminti nepajėgsime. Tai reiškia, kad reikės kurtis ten, kur žaliava pigesnė - laikui bėgant fabrikai kelsis į Baltarusiją ar Šiaurės Rusiją",- prognozuoja p. Beinortas.
Ir pastebi, kad jų išsikėlimas didintų socialines problemas - tai ypač pajustų mažesni provincijos miesteliai.
Asociacija ragina sprendimą priimsiančius pareigūnus įvertinti, kas svarbiau – ar tai, kad celiuliozės fabrikas sukurs kelis šimtų darbo vietų, duos užsakymų statybininkams, ar tai, kad jo atsiradimas pakirs medienos verslą.
Mato tik save
Česlovas Švetkauskas, Ūkio ministerijos Pramonės strategijos skyriaus vyriausiasis specialistas, baldžius kaltina matant tik vieną dėlionės dalį, su kuria susitapatina jie patys, ir neaprėpiant visumos."Medžio pramonės plėtrai celiuliozės kombinato atsiradimas turėtų didžiulę reikšmę. Kasmet eksportuojame medienos kitų šalių celiuliozės fabrikams ir, jei nepastatysime šio kombinato, būsime pasmerkti amžinam medienos eksportui",- įsitikinęs p. Švetkauskas.
Vienas iš valdininko argumentų - celiuliozės ir popieriaus fabrikas daugiau kaip dešimtadaliu kilsteltų lentpjūvių pajamas.
"Atsirastų gamykla, perkanti iš lentpjūvių jų skiedrų. Žinoma, lentpjūvės turėtų įsigyti įrangos, pašalinančios rąstų žievę, kapojančios atliekas. Bet, remiantis skandinavų patirtimi, lentpjūvėms tai duotų dar 12 % pajamų",- vardija p. Švetkauskas.
Verslo žinios jau rašė (2005 04 06 ), kad celiuliozės fabriko statybos šalininkai yra ir dauguma miškininkų, kuriuos vilioja galimybė diktuoti popiermedžio kainą.
"Pastačius celiuliozės fabriką nebereikėtų celiuliozės gamybai skirtų popiermedžių gabenti į užsienį, Skandinavijos šalis. Išaugtų konkurencija tarp celiuliozės gamyklų, o tai leistų padidinti žaliavinės medienos supirkimo kainas",- mano Aidas Pivoriūnas, viešosios įstaigos "Miškų studijų centras" direktorius.
Jo argumentas - ar bus Lietuvoje celiuliozės fabrikas, ar ne, medienos ateityje vis tiek pritrūksime - perspektyvinė medienos žaliavos gamybos ir naudojimo studija Lietuvoje rodo, kad iki 2010 m. šaliai reikės bent 2 kartus daugiau medienos, nei miškininkai gali pasiūlyti dabar.
Pamatuoti devynis kartus
Celiuliozės fabriko priešininkai ir šalininkai sutaria dėl vieno: prieš priimant sprendimą būtina atsakingai pasverti visus "už" ir "prieš".
Giedrius Pilkis, UAB "Girių bizonas" baldų gamybos vadovas ir asociacijos "Lietuvos mediena" valdybos narys, ragina atsižvelgti į tai, jog medžio drožlių plokščių gamybai jau skirta ES pinigų, o celiuliozės kombinatas tėra idėja. Taip pat įvertinti, kokią įtaką dar vienas žaidėjas rinkoje turės ne tik baldų, bet ir statybinių medžiagų, medžių plaušo plokščių gamintojams.
"Labai smagu, kai ateina investicijos. Bet reikia skaičiuoti, ar nebus taip, kad be darbo liks ir celiuliozės, ir baldų fabrikai. Dabartinis žaliavų poreikis nesubalansuotas, nelabai žinome, ką turėsime ateityje. Juolab kad alternatyvų įsivežti žaliavos nėra daug. Neįvertinus šitų dalykų priimti sprendimo nevalia", - pabrėžia p. Pilkis.
