Naujienos

Iš 24 urėdijų reikalaujama grąžinti ~1,7mln.EUR ES paramos

Generalinė miškų urėdija už 12,6 mln. eurų (43,6 mln. litų) įsigijo antžemines automatines miško gaisrų stebėjimo sistemas, kurias įdiegė 24-iose miškų urėdijose ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Vis dėlto išaiškėjo, kad kameros neveikia taip, kaip turėtų, ir dėl to, Nacionalinė mokėjimo agentūra prašo dalį pinigų, kurie gauti iš Europos Sąjungos fondų, grąžinti. Susigrąžinti pinigai negrąžinami į ES fondus, o bus panaudojami kitiems projektams Lietuvoje finansuoti.

Apie 2015-05-20 Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje vykusią diskusiją portale GRYNAS.lt aprašo Rūta Levickaitė straipsnyje "Miškininkų bėda: už milijonus prisipirko neveikiančių kamerų, o dabar reikia grąžinti pinigus"

Seimo AAK diskutuota, kad pirko vieni, o skolas „prirašė“ niekuo dėtiems ir aiškintasi, kas kaltas, jog įsigyta sistema neveikia ir kas už tai turėtų atsakyti. Svarstyta, ar prie problemų eskalacijos neprisidėjo  konfliktas tarp buvusio Generalinės miškų urėdijos urėdo Benjamino Sakalausko ir Viešųjų pirkimo tarnybos tuometinio vadovo Žydrūno Plytniko.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas teigė bendravęs su urėdijomis, kurios skundžiasi, kad sistemų pačios nepirko ir net nesakė, kad joms jos reikalingos. Tačiau, nepaisant to, dabar turi rasti pinigų ir 25 proc. nuo įsigytų stebėjimo kamerų vertės grąžinti.

„Varėnos urėdijos urėdas uždavė tokį klausimą: jie nei dalyvavo tame procese dėl apsaugos kamerų statymo, nei pirko, nei rengė konkursus, bet dabar prisišaukė nelaimę ir turi 25 proc. pinigų (nuo pirkinio vertės – red. past.) grąžinti Europos Sąjungai. 24 urėdijos turi pasistačiusios gaisrų stebėjimo bokštus ir joms reiks susimokėti po beveik 70 tūkst. eurų (240 tūkst. litų) - grąžinti tokią sumą iš savo biudžeto. Noriu, kad komitetui būtų paaiškinta, kodėl jos turi grąžinti (kiek suprantu, ES to nereikalauja), kodėl grąžinimas „numestas“ valstybinėms įmonėms, kurios nieko bendro su pirkimais neturi“, - tokius klausimus komitete kėlė A. Salamakinas.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus pavaduotojas Tomas Virbickas aiškino, kad sankcijos prikaitytos, kuomet iš Viešųjų pirkimų tarnybos pagal atliktus praktinius bandymus buvo gautos išvados, kad nupirkta sistema neatitinka reikalavimų, nefiksuoja gaisrų. NMA atstovas patikino, kad pritaikė pačią mažiausią sankciją – 25 proc., nors realiai galima reikalauti ir 100 proc. gautos paramos reikalauti sugrąžinti.

Kai kurios urėdijos dėl paramos sugrąžinimo jau kreipėsi į teismus. Jeigu teismai priimtų sprendimą, kad paramos susigrąžinimas paskirtas neteisėtai, NMA atstovai tikina greičiausiai sprendimo neskųsiantys ir su juo sutiksiantys.

[...]

Generalinės miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Gintaras Viselga, paprašytas paaiškinti, kaip vyko antžeminių kamerų-sistemų pirkimai, teigė, kad kelių komisijų sprendimu nuspręsta kameras įsigyti centralizuotu būdu.

„Generalinės miškų urėdijos funkcija buvo atlikti viešąjį pirkimą iki sutarčių pasirašymo. 25 urėdijos pasirašė sutartis su vykdytoju – UAB „Telekonta“. Pirkimo vertė buvo 43, 6 mln. litų. 2010 metų liepą iki rugsėjį buvo atlikti viešojo pirkimo patikrinimai - teikėme dokumentus Viešųjų pirkimų tarnybai, Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir daugeliui kitų institucijų. Turime išvadas, kad viešojo pirkimo įstatymo pažeidimų, kurie galėjo daryti įtaką pirkimo rezultatams, nerasta“, - aiškino G. Viselga.

Antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos pradėtos diegti nuo 2010 metų, pirmiausiai tai padaryta Druskininkų urėdijoje, o pabaigta 2013-aisiais Šiaulių urėdijoje. Vėliau Viešųjų pirkimo tarnybos iniciatyva atliktas dar vienas patikrinimas – Zarasų ir Ignalinos urėdijose. Bandymuose dalyvavo viešųjų pirkimų atstovai, tačiau nebuvo pakviesti atvykti Generalinės miškų urėdijos ir kameras diegusios kompanijos atstovai. Šio patikrinimo metu ir nustatyti pažeidimai.

„Buvo nustatyti tam tikri trūkumai. Po to procesas vystėsi taip – aplinkos ministras 2013 m. asmeniškai pavedė GMU įvertinti sistemų atitikimą specifikacijoms visose miškų urėdijose – 24-iose urėdijose ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke“, - sakė G. Viselga. Surinkta ekspertų komisija, kurioje buvo ir mokslininkų, patikrinimą atliko ir konstatavo, kad sistema atitinka jai keliamus reikalavimus

„2014-aisiais Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo vienos miškų urėdijos kreipimąsi į teismą dėl įdiegtos sistemos neatitikimo sutartiems reikalavimams, tačiau ieškinys atmestas ir sistema paliko galioti tokia, kokia yra“, - kalbėjo GMU direktoriaus pavaduotojas.

[...]

Pilną Rūtos Levickaitės 2015-05-22 straipsnį "Miškininkų bėda: už milijonus prisipirko neveikiančių kamerų, o dabar reikia grąžinti pinigus" skaitykite portale GRYNAS.lt čia...>>>