Naujienos

*Aukštaitijoje drėgmės per daug, o Žemaitijoje – trūksta

Kadangi Rytų ir Vidurio Lietuvoje nuo pat šio mėnesio pradžios gausiai lijo, čia patvino upės. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, rytiniuose rajonuose gegužės 1-18 dienomis prilijo 100-160 mm, t. y. į vieną kvadratinį metrą išsipylė apie 10-16 kibirų vandens. Tai du tris kartus viršijo vidutinį daugiametį viso gegužės mėnesio kritulių kiekį. Vidurio Lietuvoje ir Suvalkijoje prilijo nuo 45 iki 65 mm. Tai sudaro 85-120 proc. viso mėnesio kritulių kiekio.
Dėl gausaus lietaus daug kur įmirko dirvos, žemesnėse vietose telkšo vanduo. Kai kuriose upėse vandens lygis pakilo net 40-70 cm aukščiau negu per pavasario potvynį. Verknėje ties Verbyliškėmis, Nevėžyje ties Panevėžiu, Šventojoje ties Ukmerge jis šoktelėjo aukščiau nei iki šiol užfiksuotas aukščiausias lygis gegužę. Beje, Šventojoje ties Ukmerge tai penktas pagal mastą lietaus poplūdis nuo 1925 metų. Pastarasis didelis lietaus poplūdis Šventojoje buvo 1998 metais, bet tada vanduo buvo pakilęs 60 cm žemiau nei šiemet. Smarkiai ištvino ir Nevėžis, bet čia vandens lygis staigiai šoktelėjo ne tik dėl gausių kritulių, bet ir todėl, kad buvo nuleistas vanduo iš tvenkinio. Stipriau nei dabar Nevėžis buvo paplūdęs 1987 ir 1998 metais.
Vanduo pakilo ir didžiausiose Lietuvos upėse – Nemune ir Neryje. Dabar jis beveik visur jau slūgsta, tik Nemuno žemupyje dar tebekyla. Ties Rusne, kad upė išeitų iš krantų, vandens lygis turėtų pakilti dar apie 30 cm. Kadangi, kaip numatoma, vyraus sausi, be kritulių orai, vanduo nepakils iki kritinės ribos.
Žemaitijoje pirmąją gegužės pusę buvo sausa, drėgmės net trūko. Nuo mėnesio pradžios čia prilijo vos 20-30 mm. Gausesni krituliai iškrito tik gegužės 12-ąją ir 15-17 dienomis.
www.am.lt