Naujienos
Miškų grupių keitimas: kokias galimybes turi miškų savininkai, valdytojai ir naudotojai dalyvauti miškų grupių keitimo procese?
Miškų priskyrimo grupėms procedūra yra viešas procesas, todėl miško savininkams, valdytojams ir naudotojams, siekiantiems apsaugoti savo interesus, yra naudinga žinoti savo galimybes dalyvauti šiame procese,- specialiai mūsų portalui prof. Valentino Mikelėno pastangomis parengtame straipsnyje pataria advokatų kontora Tark Grunte Sutkiene – viena didžiausių advokatų kontorų Baltijos šalyse.Miškai yra gyvosios gamtos dalis, atliekanti daug svarbių funkcijų – palaiko biologinę įvairovę, sudaro galimybes poilsiui ir turizmui, gamina deguonį, sulaiko atmosferos teršalus, galiausiai tai svarbi ūkio šaka. Todėl, siekiant užtikrinti miškų apsaugą ir subalansuotą miškų naudojimą, valstybė nustato aiškesnes taisykles, susijusius su miškų apsauga, naudojimu bei atkūrimu.
Lietuvos teisės aktai mišką apibrėžia kaip ne mažesnį nei 0,1 hektaro žemės plotą, apaugusį medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjusį ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekusį augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės).
Miškų įstatymas klasifikuoja miškus į keturias grupes atsižvelgiant į ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą bei pagrindinę funkcinę paskirtį: I grupė – rezervatiniai miškai; II grupė – specialios paskirties miškai, kurie skiriami į du pogrupius: A – ekosistemų apsaugos miškai ir B – rekreaciniai miškai; III grupė – apsauginiai miškai ir IV grupė – ūkiniai miškai. Miško savininkams, valdytojams ir naudotojams yra svarbu žinoti, kokiai grupei priklauso miškas, kadangi nuo to priklauso konkreti ūkininkavimo galimybių apimtis tame miške. Pavyzdžiui, I grupės miškuose draudžiama atlikti miško kirtimus (išskyrus tam tikrus įstatymų numatytus atvejus), kai tuo tarpu IV grupės miškuose leidžiami visi kirtimai (su nedidelėmis išimtimis).
Miškų priskyrimo grupėms procedūra yra viešas procesas, todėl miško savininkams, valdytojams ir naudotojams, siekiantiems apsaugoti savo interesus, yra naudinga žinoti savo galimybes dalyvauti šiame procese.
Miškų priskyrimo grupėms tvarka
Lietuvos teisės aktai nurodo, kad miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija, o jų projektus rengia Valstybinė miškų tarnyba.
Svarbu pažymėti, kad miškų priskyrimo grupėms sąrašai rengiami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų pagrindu pagal patvirtintų specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų – miškų tvarkymo schemų – sprendinius dėl miškų priskyrimo miškų grupėms. Kitaip sakant, sąrašai pradedami rengti tik po to, kai miškų tvarkymo schema patvirtinama ir įregistruojama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Taigi, miškų tvarkymo schema yra dokumentas, kurio pagrindu yra sudaromi miškų priskyrimo grupėms sąrašai. Todėl pirmiausia reikėtų aptarti būtent miškų tvarkymo schemų rengimo procesą.
Miškų tvarkymo schemų rengimas
Miškų tvarkymo schemų rengimą reglamentuoja Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (toliau – Taisyklės). Miškų tvarkymo schemos yra priskiriamos specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, todėl miškų tvarkymo schemų rengimui yra taikomas ir Teritorijų planavimo įstatymas bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimo procesą.
Miškų tvarkymo schemos objektas yra valstybinės ir privačios miško žemės plotai. Taisyklės nustato, kad vienas iš schemos uždavinių yra būtent įvertinti esamą miškų priskyrimą miškų grupei, pateikti siūlymus jam tobulinti.
Miškų tvarkymo schemos planavimo organizatorius yra Aplinkos ministerija. Schema pradedama rengti aplinkos ministro sprendimu dėl schemos rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Apie planuojamą schemos rengimą visuomenė gali sužinoti, kadangi sprendimo dėl schemos rengimo pradžios ir planavimo tikslų projektas likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos turi būti paskelbiamas savivaldybės ir Aplinkos ministerijos interneto svetainėse bei seniūnijos, kuriai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, skelbimų lentoje, informuojant, iki kada ir kokiu adresu galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, siųsti pasiūlymus dėl planavimo tikslų.
Vadovaujantis aktualiais teisės aktais, miškų tvarkymo schemų rengimo procesą galima išskirti į keletą etapų:
1. parengiamasis etapas. Šio etapu metu Aplinkos ministerija pagal nustatytus planavimo tikslus turi parengti ir patvirtinti planavimo darbų programą, kurioje, be kita ko, nurodoma, ar bus atliekamas/ neatliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV). Aplinkos ministerijos interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) viešai turi būti paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl schemos rengimo pradžios ir planavimo tikslų, taip pat paskelbiama planavimo darbų programa. Turi būti nurodoma, kam ir kokiu adresu visuomenė gali teikti pasiūlymus, pateikiami planavimo organizatoriaus, schemos rengėjo adresai ir telefonų numeriai, elektroninio pašto ir interneto svetainės adresai;
2. rengimo etapas. Šį etapą sudaro esamos būklės įvertinimo, bendrųjų sprendinių formavimo bei sprendinių konkretizavimo stadijos;
3. baigiamasis etapas, kurį sudaro toliau nurodytos stadijos:
3.1. schemos sprendinių viešinimas. Parengtos schemos viešinimo procedūras atlieka Aplinkos ministerija ar jos įgaliotas asmuo. Schemos viešinimo procedūros yra:
3.1.1. informacijos teikimas visuomenei apie teritorijų planavimo pradžią ir tikslus (kaip nurodyta aukščiau);
3.1.2. susipažinimas su parengta schema. Aplinkos ministerija ar jos įgaliotas asmuo supažindina visuomenę su parengta schema nurodytu adresu ir TPDRIS sistemoje. Susipažinimui skiriama ne mažiau kaip 2 mėnesiai nuo schemos paskelbimo TPDRIS sistemoje, iš jų ne mažiau kaip mėnuo – schemos sprendinių viešai ekspozicijai;
3.1.3. konsultavimasis. Ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki konsultavimosi procedūrų pradžios apie tai raštu turi būti informuojamos suinteresuotos valstybės institucijos, suinteresuota visuomenė, įstaigos ir organizacijos, kurios TPDRIS sistemoje ar raštu teikė pasiūlymus dėl schemos ir pareiškė ketinimą dalyvauti konsultavimosi procedūrose, taip pat planuojamoje teritorijoje esančių savivaldybių administracijos apie supažindinimo su parengtu schemos projektu procedūras;
3.1.4. pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas. Fizinių ir juridinių asmenų pasiūlymai dėl schemos projekto Aplinkos ministerijai gali būti teikiami raštu ir (ar) TPDRIS sistemoje visą schemos rengimo laiką iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Pasiūlymus teikusiems asmenims Aplinkos ministerija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo turi atsakyti raštu arba TPDRIS sistemoje (jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje), nurodydama, ar į pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir pateikdama motyvus, kodėl neatsižvelgta;
3.1.5. viešas svarstymas. Pasibaigus susipažinti su parengta schema skirtam laikui, rengiamas baigiamasis susirinkimas-konferencija.
3.2. schemos derinimas. Schema teikiama derinti teritorijų planavimo sąlygas pateikiančioms institucijoms (savivaldybių, patenkančių į planuojamą teritoriją, administracijoms, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniam padaliniui, kt.);
3.3. schemos tikrinimas. Schemos tikrinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba, kuri atlieka teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą miškų tvarkymo schemų rengimo atvejais;
3.4. schemos tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Jei Valstybinės miškų tarnybos schemos patikrinimo akte įrašoma išvada pritarti schemos teikimui tvirtinti, schema tvirtinama Aplinkos ministerijos ministro įsakymu. Duomenys apie patvirtintą schemą ir teisės aktą, kuriuo ji patvirtinta, yra pateikiami registruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo schemos patvirtinimo dienos. Oficialus informacinis pranešimas apie schemos patvirtinimą turi būti skelbiamas Aplinkos ministerijos interneto svetainėje ir TPDRIS sistemoje.
Miškų priskyrimo miško grupėms sąrašų rengimas
Patvirtinus miškų tvarkymo schemą ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, aplinkos ministras turi pavesti Valstybinei miškų tarnybai parengti miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašų projektą. Parengtas projektas turi būti suderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, savivaldybės administracija, valstybinių parkų direkcijomis, miškų urėdijomis ar kitais valstybinių miškų valdytojais, kurių teritorija apima parengtų sąrašų projektas. Užbaigus derinimo procedūrą, Valstybinė miškų tarnyba sąrašų projektą turi pateikti Aplinkos ministerijai. Parengtus sąrašus tvirtina Vyriausybė.
***
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad miškų savininkai, valdytojai ir naudotojai turėtų reguliariai tikrinti Aplinkos ministerijos skelbiamą informaciją apie miškų tvarkymo schemų rengimą bei tikslinimą. Esant poreikiui, suinteresuoti asmenys gali teikti savo pasiūlymus bei aktyviai dalyvauti viešajame svarstyme dėl schemos projekto. Pažymėtina, kad pasiūlymų teikimas bei aktyvus dalyvavimas turi didelę reikšmę, kadangi kai miškų tvarkymo schema jau yra patvirtinta, suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl schemos patvirtinimo panaikinimo tik tuo atveju, jeigu jie dalyvavo schemų viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su schemos rengimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo Valstybinei miškų tarnybai iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl schemos patvirtinimo priėmimo.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad miškų priskyrimo miškų grupėms procesas susideda iš tam tikrų etapų, iš kurių kiekviename būtina laikytis nustatytų terminų, pasiūlymų teikimo ir apskundimo tvarkos, todėl miško savininkui, valdytojui ar naudotojui, siekiančiam apsaugoti savo teises ir teisėtus interesus, 
visuomet pravartu konsultuotis su teisininkais, kurie kvalifikuotai įvertins teisių gynimo galimybes bei padės jas tinkamai įgyvendinti.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio, ir jame pateikiama informacija negali būti vertinama kaip konsultacija ar teisinė išvada. Dėl informacijos apie įstatymus ir kitas teisės normas, kurie gali būti reikšmingi priimant sprendimus, prašome kreiptis į advokatų kontorą Tark Grunte Sutkienė TARK GRUNTE SUTKIENE. Detalesnė informacija: http://www.tarkgruntesutkiene.com/lt
