Naujienos

A.Gaižutis: tvoros nėra tveriamos iš neturėjimo ką veikti

Visą balandį Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų pareigūnai vykdo akciją „Tvora“. Reidų metu keli šimtai pareigūnų (visų regionų aplinkos apsaugos departamentų, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos, miškų urėdijų ir Valstybinės miškų tarnybos tarnautojai) tikrina teisėtumą tvorų prie vandens telkinių  ir miškuose.

Pažeidėjų laukia didžiulės baudos.

Už neteisėtą miškų žemės naudojimą gyventojams gali grėsti iki 145 EUR bauda, Už tvoras, ribojančias priėjimą prie vandens telkinio, gyventojams gresia iki 289 EUR administracinės baudos. Jei pareigūnų surašyti privalomieji nurodymai pašalinti žalos aplinkai padarinius nevykdomi, už kiekvieną tvoros tiesinį metrą pažeidėjui skaičiuojama 145 EUR dydžio žala aplinkai. Už kiekvieną mėnesį, kol nepašalinami žalos aplinkai padariniai, žalos dydis didinamas po 145 EUR už 1 tiesinį tvoros metrą.

Tačiau po skambiais akcijos šūkiais mažiau girdima, kad tvoras įsirengti savo sklypuose žmonės dažnu atveju gali, jei tas yra būtina, tam netgi statybą leidžiančio dokumento gauti nereikia. Tiesiog reikia prisilaikyti nustatytos tvarkos bei teisės aktuose įvardintų reikalavimų.

Lietuvosmiskai.lt komentaras: Kad tvora nekeltų rūpesčių, pasiskaitykite Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) išaiškinimą čia...>>> arba Seimo KRK teiktą Aplinkos ministerijos išaiškinimą  dėl tvorų įrengimo miškuose čia...>>>

Problemas reikia spręsti subalansuotais sprendimais.

Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis portalui GRYNAS.lt tikino [plačiau-straipsnyje čia...>>>] manantis, kad įstatymų privalu laikytis, tačiau nustatytos tvarkos laikymasis turi būti užtikrinamas abiem pusėms.

[...] „Reikia sudaryti sąlygas besilankantiems miškuose eiti ten, kur galima, ir užtikrinti žemės bei miško savininkų teisę į privatumą ir saugumą, jau nekalbant apie valstybės pareigą apsaugoti piliečių turimą turtą nuo piktavalių niokojimo. Juk paprastai tvoros neįrengiamos šiaip sau, iš neturėjimo ką veikti ar kur investuoti“, - teigė A. Gaižutis.

Jis tikino kritiškai vertinantis vykstančias akcijas, nes jos nesprendžia esminės problemos, o yra orientuotos tik į baudimą.

„Pats paprasčiausias sprendimas - daryti įvairias viešas progines akcijas, nuolat kelti baudas iki kosminio lygio ir taip demonstruoti, kad kažkas daroma. O juk esminis sprendimas - sudarymas kuo daugiau viešai prieinamų patrauklių vietų poilsiui, poilsiaviečių ir stovyklaviečių įrengimas valstybinėje žemėje (juk 2/3 miško parkų, rekreacinių plotų- valstybiniuose miškuose), kad atvykstantys turėtų galimybę patogiai praleisti laiką. Tai sumažintų įtampą, nes neturintiems savų valdų būtų, kur poilsiauti.

Dabar gi atvykę pabūti gamtoje dažnai „nachališkai“ veržiasi į tas teritorijas, kur savininkai savo lėšomis sutvarkę aplinką, infrastruktūrą. Taip atsitinka, nes nėra pakankamai viešų vietų arba jos netvarkomos taip gerai - primena mažus sąvartynus. To neturėtų būti. Ir nebūna, jei žmonės pasitaiko padorūs, kultūringi“, - dėstė A. Gaižutis ir akcentavo, kad kaip ir kitose gyvenimo srityse, šioje situacijoje būtina abipusė pagarba.

[...]

Žinomo teisininko požiūris.

Besidomintiems šia aktualia tema taipogi siūlytume pasiskaityti l.trumpą žinomo teisėjo Audriaus Cicino komentarą dėl aptariamos akcijos „Tvora":

"Šiemet aplinkos inspektoriai penktą sezoną vėl griaus tvoras paežerėse. Nežinau, kodėl jų visų negalima buvo nugriauti patį pirmą sezoną, bet žinau, kad tai yra gerai, nes suteiks naujo džiaugsmo dar nenugriautų tvorų savininkų kaimynams. Galbūt ne tiek, kiek deganti tvoros savininko pirtelė, bet vistiek. [...]" 

Toliau teisėjo A.Cicino komentarą skaitykite http://www.cininas.lt/?p=1236