Naujienos

Ąžuolai – širdžiai atgaiva ir galvos skausmas

Artėjant 2018 metų vasario 16-tąjai- Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečiui- LMSA Biržų skyriaus narys miškininkas Gytis Ulijonas siūlo privačių miškų savininkams imtis dar vienos Lietuvos ąžuolynų atkūrimo akcijos bei dalinasi per ilgus metus sukaupta patirtimi.

J.Dagilio nuotr.: Buvęs Biržų miškų ūkio direktorius Visvaldas Cemnolonskas ir pavaldinys Gytis Ulijonas vertina savo jaunystės darbus ir klaidas.

Sakoma, kad aš istorinių įvykių Biržų girioje dalyvis. Ąžuolynų atkūrimo programoje – taip. Baigęs aštuonmetę mokyklą ir įstojęs į A. Kvedaro vardo miškininkystės technikumo neakivaizdinį skyrių (Kaune buvome pirmoji laida) kreipiausi į Biržų miškų ūkio direktorių Visvaldą Cemnolonską dėl įdarbinimo pagal būsimą specialybę. Nesimokysi – kaip kaimo vaiką vers eiti į kolūkį. Norėsi mokytis, bet nedirbsi pagal specialybę – nenorės (ar negalės) laikyti technikume. Neapsidžiaugė direktorius tokiu kadru – iki šešiolikos tai trūksta... Vaikai dirba, išnaudojami tik kapitalistinėse šalyse... Bet suprasdamas aplinkybes, o gal verčiamas ir darbuotojų stygiaus, pasielgė prieš valstybinę politiką. Įdarbino. Pirmąjį mėnesį be atlyginimo. Kol apsipratom.

Tai, kad tuometinėje Lietuvoje 1948 – 1956 m. buvo suplanuota ir užveista 14000 ha ąžuolynų – abejoju. Į dirvą įsprausta gilė – dar ne ąžuoliukas. Bet dar tarpukario metais kiekviena eiguva turėjo savus daigynus – medelynus. Toks Spalviškių girininkijos Jono Briedžio eiguvoje veikė ir pokaryje. Būtent jis – eigulys Jonas Briedis iš po vietos ąžuolų su talkininkais rinko giles, su samdytais darbininkais sukultūrintame plotelyje tarp Vaskališkių – Genių girios pakraštyje augino ąžuoliukus.

Kai 1963 m. rudenį pradėjau dirbti Spalviškių girininkijoje meistru, tų metų miško sodinimas jau buvo praeitis. O sekantį ir kitais pavasariais sodinome. Sodinome eigulio Jono Briedžio pastangomis jo eiguvos medelyne paaugintus pusmetrinius ir aukštesnius ąžuoliukus. Darbų eiga nuolatos domėjosi, vadovavo girininkas Antanas Matuzevičius. Tik rankomis padaryti reikėjo daug. Bet dirbančiųjų nestigo. Į daigyno – medelyno, miško sodinimo, kitus darbus kvietė ne girininkija, o siūlėsi, veržėsi patys pagirės gyventojai. Dirbo už kuklų atlyginimą, kokio neišgalėjo skurde, skolose įklimpę pagirės kolūkiai. Tokiomis aplinkybėmis paruošė tūkstančius kuolų, jais apkalė sodinukus. Tik taip gynėme gležnus medelius nuo tuometinės briedžių gausos. Ne viskas pasisekė.

Dabar kas išlikę, suaugę – grynu ąžuolynu  nepavadinsi. Ne tokį, su eglaitėmis ir sodinome. Bet pėdsakas to siekio ženklus. Dviejuose plotuose buvusioje Jono Briedžio eiguvoje ošia apie 5 ha mišraus miško, kuriame grupelėmis, pavieniai tarp kitų medžių vyrauja ąžuolai, kopiantys į brandų amžių.

Širdžiai atgaiva ne tik prisiglaudus prie medžių matuoti jų storį, gėrėtis aukščiu, kuriuos teko sodinti prieš penkiasdešimt metų. Malonu ir savame miške netikėčiausiose vietose surasti savaiminukus. Jie jau yra! Ieško sau vietos nedėkingoje aplinkoje, nes saulę, neišsenkantį gyvybės šaltinį, užgožia aukštesni medžiai. Gerai, jeigu tai alksniai, drebulės. Tokius be gailesčio gali nukirsti. Su eglėmis, beržais taip tik dėl onoro (štai ir pas mane auga ąžuolai) nepasišvaistysi. Po keliolikos metų iš tokių jau šiokį tokį atlygį gausi. Ąžuolais kažkada dar nežinia kas tik tolimoje ateityje naudą turės.

Kaip bebuvę su pinigine nauda, dažnas miško savininkas, radęs ne vietoje išdygusį ąžuoliuką, ima kastuvą ir persodina už keliolikos metrų perspektyvesnėje vietoje. Žaliuok! - palinki. Bet ir tokie dar keliolika metų reikalauja žmonių globos. O kas ir kiek globoja žmogų, būsimų ąžuolų puoselėtoją – nejaučiame. 

Prie Biržų urėdijos ugdomo beržyno. Tai tegali sau leisti tik valstybinių miškų ir stambieji privačių miškų savininkai. (nuotr.: J.Dagilio)

Nuo paauglystės iki brandaus amžiaus praėjo sąlytyje su miškininkyste. Kiek pamenu, jeigu per  visus Lietuvos ąžuolynų vajus, pradedant 1948-siais iki dabarties, kas planuota būtų pasodinta ir užauginta, Lietuvoje turėtumėme keliskart daugiau ąžuolynų negu realybėje. O realybėje Biržų ir visos Lietuvos kraštovaizdis nedžiugina. Privačiose valdose ir valstybinėse žemėse pakelėse daug kur bujoja karklynai. Tik urėdijos tvarkosi geriau. Suprantama – jie profesionalai. Privatininkų veiklą pristabdo ir valdų paskirties neapibrėžtumas. Ne kiekvienas ryžtasi ugdyti mišką, jeigu formaliai ten naudmenys, už kuriuos reikia mokėti žemės mokestį.

Nekyla ranka kritikuoti tų, kurie dėl įvairių priežasčių už karklynus,  kitokius brūzgynus moka žemės mokestį be jokios naudos sau, be perspektyvos palikuoniams. Nepeikiu buvusios ąžuoliukų plėtros politikos ir dabartinės,  kai tas daroma pagal mokslininkų rekomendacijas už iš ES paramos fondų gaunamas lėšas, griežtai prižiūrint valdininkams. Bet pasigendu žmogiškojo faktoriaus įvertinimo, nenoro ar nesugebėjimo suprasti, kad dauguma privačių miškų savininkų mylime savo turtą ir visaip siekiame jį saugoti, gerinti. Negerai, kad ši iniciatyva ne skatinama, bet slopinama.

Istorijos rato nesustabdysi. Jį tegalima papuošti ar prišiukšlinti, miškininkystės atveju - užleisti plotus šabakštynais ar ąžuolų gojeliais. Artėja 2018 metų vasario 16-toji. Lietuva švęs LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENĄ. Visuomenė, įvairios organizacijos tą sukaktį pasitiks įvairiais laimėjimais. Kodėl nuošalėje likti mums, privačių miškų savininkams? Kodėl reikšmingos Valstybei datos nesutapatinus su dar viena Lietuvos ąžuolynų atkūrimo akcija? Miškų savininkai, jau turintys šia linkme mažesnį – didesnį įdirbį, per porą metų šį tą dar galime padaryti. 2017-jų rudenį ir tiktų vertinti mūsų dovaną Lietuvos atkūrimo šimtmečiui. Tikiu rasis daug tokių, kurie į savo 3 – 5 hektarų valdas pakvies suskaičiuoti šimto ir daugiau ąžuoliukų. Kam nuo to blogiau? Nebent valdininkams, įpratusiems matuoti plotus, o ne vertinti pavienius medžius.

Kvietimas! Kiekvienas privataus miško savininkas Lietuvos atkūrimo šimtmetį pasitikime savo valdose (kur leidžia sąlygos) pasodinę bei ugdantys po šimtą ar daugiau ąžuolų. Kai kam atrodo išsišokimas. Bet dirbantiems – įgyvendinama. Pasvarstykime, pasiginčykime.

Gytis Ulijonas
LMSA Biržų skyriaus narys
2015 m. balandis