Naujienos
Seime toliau sprendžiama, ar pramonei suteiks pirmenybę įsigyjant medieną iš valstybinių miškų
Mažeikiuose planuojamas kurti medienos klasteris, kuriame ir aplink jį galėtų atsirasti per 1700 darbo vietų, taps realybe per artimiausius trejus metus, jei bus pradėtas dar šiemet. Tačiau ar jis apskritai bus sukurtas, priklausys ir nuo Seimo, svarstysiančio Miškų įstatymo pataisas, - apie planuojamą 250–300 mln. EUR vertės investiciją rašo 2015-03-13 "Lietuvos žinių" žurnalistas Kazimieras Šliužas straipsnyje "Medienos klasteris kurs darbo vietas".
Seimo narys Kęstutis Bartkevičius "Lietuvos žinioms" (LŽ) pasakojo, kad projektas [...] kol kas nejuda iš vietos, nes klasterio kūrėjai laukia, kuo baigsis netrukus Seime prasidėsiantis Miškų įstatymo pataisų svarstymas. Jau ne pirmą kartą siūloma nustatyti, kad Lietuvos miškų mediena pirmiausia būtų aprūpinama vietinė medienos ir apdirbimo pramonė, o likusi dalis žaliavos - eksportuojama.
„Jei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepateiks pastabų, pataisos turėtų būti įtrauktos į darbotvarkę jau artimiausiu metu“, – kalbėjo parlamentaras. Anot K. Bartkevičiaus, praėjusių metų gruodžio 23-iąją, paskutinę rudens sesijos dieną, minėtas komitetas suabejojo, ar įstatymo pakeitimai nepažeistų Konstitucijos, ir atidėjo svarstymą iki pavasario sesijos. Prieštaravimų Europos Sąjungos (ES) teisei irgi neįžvelgiama, juolab kad panaši gamintojų aprūpinimo mediena tvarka veikia ir Latvijoje.
Lietuvosmiskai.lt komentaras: turimomis žiniomis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2015 m.kovo 13 d. jau svarstė Miškų įstatymo Nr. I-671 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimus ir šiam projektui pritarė, nusprendęs, kad LR miškų įstatymo pakeitimai nepažeidžia LR Konstitucijos.
[...]
Kur nusės vertė?
Tačiau privatūs ir valstybiniai miškininkai nerodo didelio entuziazmo dėl naujo siūlymo Seime priimti Miškų įstatymo pataisas. „Jei žaliavos tiekimas klasteriui ir kitiems medienos perdirbėjams būtų reguliuojamas, tai sugriautų medienos pardavimo verslą. Jau dabar, atsiradus popiermalkių pertekliui, niekas nenori jų kirsti“, – privačių miškininkų poziciją LŽ atskleidė skelbimų portalo miskobirza.lt koordinatorius Antanas Lekstutis.
Jis pažymėjo, jog vietos pramonė už medieną moka mažiau negu atvykstantys pirkėjai iš užsienio. „Gal mūsiškiai nusistatę per dideles maržas, kad iš čia ne tik į Latviją, bet ir į Vokietiją, Švediją išvežama mediena, o atgabenama gatava produkcija“, – svarstė pašnekovas.
Nusprendus pirmiausia mediena aprūpinti vietos pramonę, A. Lekstučio manymu, susidarytų savotiška pato pozicija: pardavėjai nenorėtų parduoti pigiai, jeigu kainos sumažėtų dirbtinai, o pirkėjai nenorėtų už žaliavą mokėti rinkos kainomis.
Generalinės miškų urėdijos Miško resursų ir prekybos mediena skyriaus vedėjas Gintaras Paltanavičius LŽ sakė būgštaująs, kad priėmus tokią Miškų įstatymo pataisą medienos kainas galėtų nustatyti ne jos pardavėjai, bet gamintojai. „Be abejo, Lietuvai reikia pramonės. Būtina kurti pridėtinę vertę gaminant Lietuvoje, o ne eksportuojant žaliavą. Tačiau ir urėdijoms reikia gyventi“, – neslėpė jis.
Tiesa, klasterio kūrėjai kategoriškai ir nereikalauja pirmumo teisės į žaliavą. „Lietuvoje nenorime jokių išskirtinių sąlygų. Esame pasirengę įsigyti žaliavą rinkos kainomis, tačiau šiuo metu ji per tarpininkus, perpardavinėtojus iškeliauja į užsienio šalis, o Lietuvos įmonėms žaliavos nepakanka. Yra tokių pavyzdžių. Miškų ištekliai - valstybės nuosavybė, ir ji turėtų valdyti juos efektyviai. Tikimės, jog bus rastas sprendimas, kaip nepažeidžiant konkurencijos leisti medienos perdirbėjams, kuriantiems darbo vietas, įsigyti žaliavos gamybai. Apie tai kalbame jau beveik dešimt metų“, – tvirtino Vakarų medienos grupės valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas, pasirašęs klasterio kūrimo ketinimų protokolą Mažeikiuose praėjusių metų lapkritį.
