Naujienos
Asociacijos LITBIOMA visuotiniame susirinkime kalbėta ir apie biokuro rinkos perspektyvas
2015 m. kovo 13 d. (penktadienį) 17.00 val. Kauno Žalgirio arenoje įvyko Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA eilinis visuotinis narių susirinkimas. Renginio metu pristatyti Asociacijos LITBIOMA tikslai ir planai ateinantiems 2015 metams, biomasės energetikos plėtros tendencijos, iššūkiai ir kiti atsinaujinančių energijos išteklių srityje dirbančioms įmonėms aktualūs klausimai bei Asociacijos veikla ir planai šiose srityse.Nuotr.: LITBIOMA finansinę atsakaitomybę įvertino revizorė Ingrida Mickūnienė
Asociacijos nariai 11-tą kartą susirinko kartu, kad pasidžiaugtų nuveiktais darbais, įvertintų pasiekimus, įvardintų problemas biomasės energetikos srityje, nubrėžtų gaires tolimesnei veiklai. Susirinkime dalyvavo ir savo nuomonę balsuodami išreiškė 34 Asociacijos nariai (iš 56). Visuotiniame susirinkime dalyvavo 10 kviestinių svečių. Sveikinimo žodį tarė Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys, AB „Kauno energija“ valdybos pirmininkas Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto direktorius Gintaras Adžgauskas, Lietuvos miškų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis bei “Baltpool” UAB verslo linijos vadovas Vaidotas Jonutis.
LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas pristatė asociacijos veiklos ataskaitą už 2014 metus, LITBIOMA finansinę atsakaitomybę įvertino revizorė Ingrida Mickūnienė, LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė aptarė asociacijos tikslus ir planus ateinantiems 2015 metams. Mokslinės Techninės tarybos sekretorė Agnė Aužbikavičiūtė pristatė Tarybos narius, darbus 2014-aisiais bei perspektyvas. Dauguma narių sutiko su visais Asociacijos LITBIOMA siūlomais sprendimais.
 |
 |
| LITBIOMA prezidentas V. Ramanauskas pristatė asociacijos veiklos ataskaitą už 2014 m. |
Kalba Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys |
Lietuvos šilumos gamintojų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas kalbėjo apie biokuro konversijos lūžį šalies energetikos sektoriuje: pernai Lietuvoje šilumos gamybai, skaičiuojant naftos tonos ekvivalentu (tne), buvo sudeginta daugiau biokuro nei gamtinių dujų ( t.y. 437 tūkst. tne biokuro ir 363 tūkst. tne gamtinių dujų). Biokuro poreikis, pasak LŠTA prognozių, turėtų išaugti iki 600–700 tūkst. tne. Gamtinių dujų atitinkamai sumažėti iki 100–190 tūkst. tne. Kadangi biokuras daugiau nei du kartus pigesnis už gamtines dujas, biokuro dalis šilumos tiekėjų perkamo kuro balanse nuo 2010 m. iki 2015 m. šalies mastu išaugo dvigubai (nuo 20% iki 40%).
 |
 |
 |
| Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA eilinis visuotinis narių susirinkimas | LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė |
LITBIOMA renginio metu kalbėta ir apie problemas biomasės panaudojimui enegrgijos gamybai: reikalingos didesnės pradinės investicijos ir patiriamos didesnės ekspluatacinės sąnaudos biokuro deginimui, lyginant su automatizuotų gamtinių dujų deginimo įrenginių naudojimu; privaloma tvarka nustatyta kvota naudoti dujas iš naujai pastatyto suskystintųjų dujų terminalo Klaipėdoje, problema su biokuro deginimo metu gaunamų pelenų panaudojimu [pavyzdžiui, minėti pavieniai atvejai, kai pelenuose nustatytas aukštesnis, nei leidžiamas, radioaktyvių medžiagų kiekis]. Beje, Baltarusijai dėl ekonominių sunkumų šalies viduje stengiantis kuo daugiau uždirbti iš eksporto, prognozuojamas ženklus biokuro skiedros eksporto iš šios kaimyninės šalies augimas. Ir jei Lenkija neapsorbuos viso augančio kiekio (kas mažai tikėtina), tuomet baltarusiško pigaus biokuro pasiūla Lietuvos rinkoje didės. Tokia galima tendencija nieko gero nežada urėdijoms ir privačių miškų savininkams, kadangi jau ir dabar biokuro bei malkinės medienos pirkimai yra labai vangūs. Stabdyti augantį biokuro skiedros importą gali tik tai, kad jau yra užfiksuota faktų, kuomet atsivežtoje skiedroje nustatytas aukštesnis už leidžiamą radiokatyvumo lygis.
