Naujienos

NAUJI PRIVAČIŲ MIŠKŲ TVARKYMO IR NAUDOJIMO NUOSTATAI

Nuo šių metų gegužės 29 d. įsigaliojo naujos redakcijos Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 632. Šie nauji nuostatai paskelbti Valstybės Žinių 86 numeryje, publikacijos numeris 3117.

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis privačių miškų tvarkymą, šių miškų naudojimą, atkūrimą, apsaugą, miškotvarkos projektų rengimą, privačių miškų savininkų teises ir pareigas.

Taigi, kokie esminiai pakeitimai naujuose Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose? Tokių pakeitimų galima išvardinti visą eilę, tačiau pradėti norėčiau nuo tų, kuriuos, mano nuomone, yra svarbiausia žinoti pačiam miško savininkui.

Leidimas kirsti mišką privalomas ir vėjalaužoms, ir menkaverčiams medynams kirsti

Pirmiausia, tai svarbu žinoti, kad leidimai kirsti mišką nuo šiol yra privalomi visų rūšių kirtimams, išskyrus šviesinimo ir valymo kirtimus (t.y. jaunuolynų iki 20 metų amžiaus ugdymo kirtimus) bei sausuolių medžių ir vėjavartų iškirtimą neplynais kirtimais. Pagal ankstesnę tvarką be leidimų dar buvo galima kirsti ir vėjalaužas, inventorizuotus grynuosius baltalksnynus, drebulynus, gluosnynus ir blindynus, taip pat mišriuose medynuose bet kokio amžiaus baltalksnius, drebules, gluosnius ir blindes. Taip pat svarbu žinoti, kad atliekant minėtus šviesinimo ir valymo kirtimus negalima kirsti perspektyvių pagrindinių rūšių medžių, o medynų skalsumas po kirtimo negali likti mažesnis kaip 0,6. Taigi, jei miško savininkui kyla neaiškumų, ar konkrečiam kirtimui reikalingas leidimas, bet kuriuo atveju patartina dar prieš kertant kreiptis į atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento to rajono, kuriame yra miško valda, miškų inspektorių.

Privatus miškas nuosavybės teise gali priklausyti ir juridiniams asmenims

Kitas svarbus pakeitimas yra susijęs su 2003 metų pabaigoje priimtu Miškų įstatymo pakeitimu, kuris nustatė, kad miškas nuosavybės teise gali priklausyti ne tik valstybei ir fiziniams asmenims, bet taip pat ir juridiniams asmenims. Taigi, nuo šiol Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai reglamentuos ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims priklausančių privačių miškų tvarkymą ir naudojimą.

Sumažinti plyno kirtimo biržių apribojimai

Naujuose nuostatuose sumažinti plyno kirtimo biržės ploto apribojimai III ir IV grupės mažose privačiose miško valdose. Jei anksčiau III grupės pavienėse miško valdose buvo leidžiamas maksimalus plynų kirtimų plotas iki 3 hektarų, o IV grupės iki 25 hektarų dydžio miško valdose – iki 5 hektarų, tai nuo šiol III grupės miškuose plynai leidžiama kirsti iki 5 hektarų ploto, o IV grupės miškuose – iki 8 hektarų ploto biržes, kaip tai ir nustatyta Miškų įstatyme.

Nuo šiol nuostatuose aiškiai įvardinta, kad privačių miškų savininkai IIB, III ir IV grupių miškuose gali įrengti poilsio aikšteles su miško baldais, rekreacinius ir pažintinius takus, atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimus ir kitas priemones, numatytas miškotvarkos projektuose, jeigu tai neprieštarauja saugomų teritorijų dokumentams.

Stambių miško valdų savininkai privalo laikytis metinės kirtimo normos

Svarbus nuostatų pakeitimas daugiau kaip 500 hektarų turintiems miško savininkams yra tas, kad tokio dydžio miško valdose yra privaloma laikytis nustatytos metinės pagrindinių miško kirtimų normos. Anksčiau šis reikalavimas buvo taikomas tik valstybinių miškų valdytojams, tačiau, pakeitus Miškų įstatymą, jis tapo privalomas ir privataus miško savininkams.

Privataus miško negalima išnuomoti medžioklei

Dar vienas reikšmingas nuostatų pakeitimas yra susijęs su 2002 metais priimtu Medžioklės įstatymu (Žin., 2002, Nr.65-2634). Jei pagal ankstesnę tvarką (iki Medžioklės įstatymo priėmimo) privataus miško savininkas galėjo išnuomoti savo mišką medžioklei, tai šiuo metu jis to padaryti jau nebegali. Privatus miškas medžioklei gali būti naudojamas minėto Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka. Praktiškai tai reiškia, kad ir privačiuose miškuose leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės ploto vienete išduoda Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, o medžioklės ploto vienetas turi sudaryti ne mažiau 1000 hektarų plotą.

Papildytos privačių miškų savininkų teisės

Nuostatų skyrius, kuriame yra išdėstytos privačių miškų savininkų teisės, papildytas punktu, numatant savininko teisę gauti kompensacijas dėl ūkinės veiklos ribojimo, kai steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia vykdytą veiklą. Tokių kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir ši tvarka bus patvirtinta atskiru Vyriausybės nutarimu.

Minimalūs medynų pagrindinių kirtimų amžiai iš esmės nepasikeitė

Nors iš naujųjų nuostatų ir buvo išimta minimalų medynų pagrindinių kirtimų amžių nustatanti lentelė, tačiau minimalūs medynų pagrindinių kirtimų amžiai privačiuose miškuose nuo to praktiškai beveik nepasikeitė, nes tie patys kirtimo amžiai yra nustatyti Pagrindinių miško kirtimų taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu (paskutinį kartą šios taisyklės pakeistos ir išdėstytos nauja redakcija 2003 m. pabaigoje, o paskelbtos 2004 metais Valstybės Žinių 10 numeryje, publikacijos Nr.284). Pasikeitė tik III grupės grynųjų drebulynų, baltalksnynų, blindynų ir gluosnynų minimalus pagrindinių kirtimų amžius. Jei anksčiau jis nebuvo nustatytas, t.y. buvo galima kirsti bet kokio amžiaus grynus išvardintų medžių rūšių medynus, tai dabar III grupės drebulynams šis minimalus kirtimų amžius nustatytas 41 metai, o baltalksnynams, blindynams ir gluosnynams – 31 metai.

Redakciniai pakeitimai – siekiant aiškumo

Be visų čia išvardintų esminių pakeitimų, buvo atlikta nemažai smulkesnių  pataisymų, siekiant suderinti šiuos nuostatus su kitais galiojančiais teisės aktais, ypatingai Miškų įstatymu, Medžioklės įstatymu, Saugomų teritorijų įstatymu ir kitais teisės aktais, o taip pat atlikta visa eilė redakcinio pobūdžio pataisymų, siekiant aiškiau ir suprantamiau išdėstyti nustatytus reikalavimus, nurodant šiuose nuostatuose minimų kitų teisės aktų tikslius pavadinimus, jų oficialaus paskelbimo šaltinius. Tai turėtų padėti miško savininkui lengviau susirasti jam rūpimus kitus teisės aktus.

Iš nuostatų išbraukti kai kurie punktai, esantys ne šio teisės akto kompetencijoje, tokie, kaip miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, jau minėta minimalių pagrindinių kirtimų amžių lentelė ir kita.

 Naujos redakcijos Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai – atskiru leidiniu

Aplinkos ministerijos Miškų departamentas jau artimiausiu metu planuoja išleisti šiuos naujus Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus atskiru leidiniu, kuris miško savininkams bus nemokamai platinamas per regionų aplinkos apsaugos departamentus ir miškų urėdijas, dalis tiražo bus pateikta Lietuvos miško savininkų asociacijai, Privačių miškų savininkų asociacijai, kitoms su privačių miškų savininkų švietimu tiesiogiai susijusioms institucijoms. Tokiu būdu su naujais nuostatais galės susipažinti ir tie miško savininkai, kurie neturi galimybės pasinaudoti internetu. Be to, apie naujuosius nuostatus ir jų svarbiausius pakeitimus bus skelbiama ir rajoninėje spaudoje.

Aplinkos ministerijos Miškų departamento

Privačių miškų skyriaus vedėjas

Nerijus Kupstaitis

2004-06-03