Naujienos

prof.P.Matulionis- mylėjęs Lietuvą idealistas

2015 m. kovo 3 d., antradienį, 17 val. Signatarų namų salėje, Pilies g. 26, Vilniuje pristatyta Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriaus, biomedicinos mokslų daktaro miškininko Romualdo Deltuvo parengta monografija „Povilas Matulionis: ateities pradžia – tai mes“. Vakarą vedė dr. Romas Pakalnis.

Prof. R.Deltuvas  papasakojo išstudijavęs gausybę dokumentų, to laikmečio garsių asmenybių prisiminimų, pasinaudojęs kolegų dar sovietmečiu surinkta medžiaga. Knygos rašymas užtruko net trejus metus.

„Prof. Vaidoto Antanaičio iniciatyva buvo pradėta rinkti informacija apie P. Matulionį. Šį darbą atliko docentas Samuelis Karčauskas. Ta informacija sugulė į maždaug 24 storus aplankus. Nuo 1985-ųjų tie aplankai dulkėjo lentynoje. Tuometinis generalinio miškų urėdo pavaduotojas Zdislovas Truskauskas man pasiūlė imtis knygos apie P. Matulionį, juolab kad tiek apie šį žmogų jau yra prikaupta duomenų. Žinojau, kad apie profesorių yra išleistos kelios knygelės, tačiau daugialypė jo veikla, man imponuojanti asmenybė jose nebuvo išsamiai atspindėta. Pamažu brendo nusiteikimas įvykdyti tą misiją. Kolegos mano apsisprendimą taip pat palaikė. Jie tik juokavo, kad ta knyga nebūtų pernelyg stora. Tačiau 200 puslapių neužtenka, norint papasakoti apie P. Matulionį. Tad visa jo gyvenimo ir veiklos istorija sugulė į beveik 600 puslapių. Esu dėkingas Aleksandro Stulginskio universitetui ir Kupiškio miškų urėdijai už paramą rengiant šios knygos leidimą. Monografija buvo išleista Lietuvos miškininkų sąjungos lėšomis", - kalbėjo monografijos autorius.

Monografijoje P.Matulionis parodytas kaip itin įvairiapusė, begalinio darbštumo, universali asmenybė, padėjusi daugelio mokslų pradmenis. Profesorius nepriklausė jokiai partijai, bet buvo šaulys, Vilniui vaduoti sąjungos narys, aktyviai reiškėsi skatinant šiame krašte lietuvybę. Darbštusis kupiškėnas buvo kraštotyrininkas, istorikas, botanikas, žodynininkas, žuvininkas, lituanistas,  miškininkas, režisierius, politikas… Sudaręs I-jį lietuvišką Žuvų kalendorių (tai padaryta lietuviškos spaudos draudimo metais), I-jį Lietuvos fizinį (ir gipsinį, reljefinį) žemėlapį, įkūręs Žemės ūkio akademiją, žuvų peryklą Antalieptėje ir daugybę kitų darbų nuveikęs…

Knygos autorius pabrėžė, kad P. Matulionis buvo ne tik miškininkas. Lietuvai svarbūs ir kiti jo nuveikti darbai. Pagrindinis šios monografijos tikslas ir buvo - atskleisti, ką jis nuveikė reikšmingo visuose savo veiklos baruose. Ypač Vilniaus krašte nuo jo iniciatyvų daug kas prasidėjo - ir lietuviškos pamaldos bažnyčioje, ir lietuviški spektakliai. Visada jam rūpėjo tik Lietuvos suklestėjimas, lietuvybės puoselėjimas, ir tai jis darė nepaisydamas šeimos ar asmeninių poreikių. Šeimai teko susitaikyti: trečdalis P.Matulionis atlyginimo – lietuvybės visuomeniškiems reikalams. Jam niekada nerūpėjo įtikti, įsiteikti valdžiai, tad nenuosatabu, kad trečiajame dešimtmetyje buvo atleistas iš akademijos rektoriaus pareigų, senatvėje grįžo į Kupiškį, likęs vienišas ir pasiligojęs gyvenimą užbaigė pas dukrą Aleksandrijos dvare Šiaulių rajone.

Monografijos pavadinimas irgi neatsitiktinis. Tai paties P. Matulionio išsakytas gyvenimo siekis dirbti lietuvybės, visos tautos labui, taikliai nusakantis tų darbų prasmę, reikšmę ir skambąs kaip priesaikas dabarties žmonėms - „Ateities pradžia - tai mes".