Naujienos

A.Brukas: Miškai ir miškų ūkis pasitinkant 25-us Nepriklausomybės metus

Nesileisdami į ilgus samprotavimus, priežasčių bei pasekmių aiškinimus, peršokę per sovietmečio penkiasdešimmetį, sustokime prie paskutiniųjų 24 metų miškų būklės ir miško ūkio rezultatų nagrinėjimo, išskaidant vertinimo objektą į smulkesnes sudedamąsias dalis (sektorius), kiekvieną tokią dalį ar sektorių įvertinkime atskirai ir išryškinkime labiausia krintančius į akis jų teigiamus ir neigimus bruožus,- siūlo Lietuvos nusipelnęs miškininkas, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Garbės narys Algirdas Antanas Brukas, šiandieną -2015-01-11- švenčiantis savo 79-tąjį gimtadienį. Sveikiname gerb. Algirdą ir siūlome Lietuvosmiskai.lt portalo lankytojams susipažinti su šio autoritetingo miškininko įžvalgomis.

Šis A.Bruko sraipsnis publikuojamas su autoriaus sutikimu, pirmą kart jis buvo išspausdintas žurnale "Miškai"2014-12 numeryje straipsnyje "Europos fone – pakankamai solidūs"

MIŠKŲ NUOSAVYBĖ

Teigiami aspektai (toliau T.) Atkurta privatinė miškų nuosavybė ir socialinis teisingumas. Vykdant žemės reformą išsaugotas maždaug pariteinis valstybinės ir privačios miškų nuosavybės santykis. Sudėtingų reformų ir socialinių transformacijų metu nesugriautos bazinės valstybinio miško ūkio struktūros.

Negatyvūs aspektai (toliau N.) Nepateisinamai ilgai (iki šiol) užtrukę miškų grąžinimo procesai (žemės reforma). Privatiems miškų savininkams lig šiol pernelyg apribotas disponavimas nuosavybe. Dominuojant smulkiomis privačioms valdoms, aiškiai stinga jų savininkų koperavimosi ar kitokio asociajavimosi.

VALSTYBINIO MIŠKŲ VALDYMO INSTITUCINĖ SISTEMA

T. Išsaugotos ar naujai sukurtos ir suformuotos stiprios valstybinių miškų valdymo bei tvarkymo struktūros – miškų urėdijos, generalinė miškų urėdija, valstybinė miškų tarnyba, miškotvarkos įmonė.

N. Visiškai silpnas institucinis privataus miškų sutvarkymas. Hipertrofuota, smulkmeniška, tačiau beveik be grįžtamojo ryšio miškų ūkio kontrolės sistema, nukreipta baudimui ir veiklos apsunkinimui, o ne problemų sprendimui.
Nepakankamas miškų sektoriaus atstovavimas Aplinkos ministerijoje.  Kai kurios besidubliuojančios funkcijos.

MIŠKŲ MOKSLAS

T. Išsaugota mokslinių tyrimų materialinė bazė, nuo 1995 leidžiamas tarptautinis mokslinis miškininkystės žurnalas “Baltic Forestry”, realizuojama veiksminga miškų būklės stebėsena bei statistinių duomenų  apie miškus kaupimas. Atliekami atskiri taikomojo ir mokslinio pobūdžio tyrimai.

N. Bendras miškų mokslinių kadrų, finansavimo, darbų tematikos ir kai kurių kitų parametrų, lyginant su paskutiniu sovietmečio dešimtmečiu, nuosmukis.
Požiūrio į miškų mokslą ir į mokslo tiriamuosius darbus vertybinė devalvacija miškininkų bendruomenėje.

SPECIALISTŲ RUOŠIMAS

T. Pakankami miško ūkio specialistų ruošimo kiekybiniai rodikliai.

N. Nepakankamas aukštojo mokslo specialistų paruošimo lygis, ypač iš techninės ir technologinės pusės.

MIŠKŲ APSKAITA IR MIŠKOTVARKA

T. Sėkmingas Nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI) įdiegimas į praktiką, sugrįžimas į reguliarią Sklypinę miškų inventorizaciją (SMI) ir miškotvarką po jų pristabdymo pirmajame nepriklausomybės penkmetyje.  Visos respublikos teritorijos padengimas SMI ir NMI.
Taksacinių duomenų bazių sukūrimas, jų prieinamumo vartotojams užtikrinimas, statistinės informacijos apie miškus ir miškų ūkį reguliarus publikavimas.

N. Perteklinis trijų inventorizacijų rūšių (NMI, SMI ir Brandžių medynų taksacijos) diegimas, kai praktikos reikalams pilnai pakanka dviejų.  Miškotvarkos kontrolė visiškai netarnauja miškotvarkos metodų tobulinimui. Visai sustojo SMI ir miškotvarkos tobulinimo darbai, kurie anksčiau buvo lietuviškos miškotvarkos skiriamasis bruožas.

MIŠKŲ ATKŪRIMAS IR ĮVEISIMAS

T. Modernaus daigynų ir medelynų tinklo sukūrimas. Išplėstas savaiminio miško atžėlimo potencialo panaudojimas.

N. Plantacinio ir trumpos rotacijos ūkio ignoravimas. Nepakankamas miško funkcinių ir regioninių ypatumų vertinimas bei miškų atkūrimo ir įveisimo priemonių diferencijavimas atsižvelgiant į tuos skirtumus (pavyzdžiui vienodas požiūris bei normatyvai tiek pakankamai miškinguose, tiek bemiškiuose miestuose bei rajonuose ar tiek II-os, tiek IV-os grupių miškuose ir pan.)

PRIEŠGAISRINĖ IR SANITARINĖ MIŠKŲ APSAUGA

T. Vieningos efektyvios priešgaisrinės apsaugos stebėjimo ir gesinimo sistemos įdiegimas visų nuosavybės formų miškuose. Jaunuolynų apsaugos priemonių nuo žvėrių įdiegimas į kasdieninę praktiką. Sanitarinės miškų apsaugos stebėsenos sistemos palaikymas.

N. Nesavalaikis specifinių priešgaisrinės apsaugos priemonių reikalingo pripažinimas Kuršių Nerijai.

MIŠKŲ NAUDOJIMAS MEDIENOS GAMYBAI

T. Miškų naudojimo dydžio apskaičiavimas ir jo diferencijavimas atsižvelgiant į miškų funkcinę paskirtį (miškų grupes), jo diegimas ir nuoseklus prisilaikymas, išskyrus stichinių nelaimių atvejus.

N. Naujų miško naudojimo dyžio nustatymo metodikų, leidžiančių diferencijuoti kirtimų amžių pagal tikslinius diametrus ar pagal medynų bonitetus neišbandymas, nesidomėjimas jų pritaikymo galimybėm miškų ūkio intensyvinimui. Nepakankamos pastangos miško naudojimo tolygumo padidinimui, bandant išlyginti amžiaus klasių “duobes” bei “kalnus”.

TARPINIS MIŠKŲ NAUDOJIMAS IR MEDYNŲ FORMAVIMAS

T. Tarpinio miško naudojimo (sanitarinių, ugdomųjų, kraštovaizdžio formavimo ir kitų tarpinių kirtimų) sistemos tobulinimas ir nuoseklus diegimas valstybiniame miškų ūkio sektoriuje.

N. Nepakankami ugdomųjų ir kraštovaizdžio formavimo kirtimų kiekiai valstybiniame miškų ūkio sektoriuje ir itin per maži privačiame sektoriuje. Nepakankamas šių darbų diferencijavimas atsižvelgiant į funkcinę miškų paskirtį, nepakankamas kraštovaizdžio formavimo kirtimų naudojimas rekreacinės paskirties miškuose.

MIŠKO KIRTIMO IR IŠVEŽIMO TECHNIKA BEI TECHNOLOGIJOS

T. Modernios miško kirtimo, ištraukimo bei transportavimo technikos įsigijimas ir įsisavinimas miškų urėdijose ir privačiose miško ruošos organizacijose.

N. Miško išvežimo kelių per valstybinį, o ypač privatų miškų sektorių priežiūros bei remonto klausimai.

MIŠKŲ NAUDOJIMAS ŠALIES BIOĮVAIROVĖS APSAUGAI IR EKOLOGINĖMS FUNKCIJOMS

T. Visuose miškuose negalima arba stipriai apribota intensyvi ūkinė veikla: draudžiamos statybos, žemių transformavimas į kitas naudmenas ir pan. Maždaug trečdalis miškų priklauso įvairiom saugomom teritorijoms, apsauginėms bei buferinėms juostoms ir zonoms, kuriose yra specialūs tiksliniai apribojimai.

N. Reikiamai neišspręsti kompensavimo už ūkinės veiklos apribojimus klausimai. Dalis apribojimų yra pertekliniai, voliuntaristiniai, nepagrįsti objektyviais moksliniais tyrimais ir žeidžia socialinius daugelio piliečių interesus.

MIŠKŲ NAUDOJIMAS REKREACIJAI IR KITOMS SOCIALINĖMS REIKMĖMS

T. Rekreacinių takų pakankamai tankaus tinklo sukūrimas Lietuvos miškuose ir jų priežiūros užtikrinimas. Šalutinių miško produktų – uogų, grybų irk t. reguliuojamo naudojimo prieinamumas visiems gyventojams.

N. Nepakankama ūkininkavimo specifika ir specialių ūkinių priemonių naudojimas rekreacinės paskirties miškuose. Socialinės paskirties miškų kiekio sumažinimas daugelyje miškingų saugomų teritorijų.

MEDŽIOKLĖ

T. Žvėrių populiacijų nykimo, prasidėjusio po nepriklausomybės atkūrimo, suvaldymas ir jų atkūrimas, kartu minimizuojant daromą žalą miškams, tam panaudojus modernias miškų apsaugos priemones nuo žvėrių daromos žalos.

N. Įsisenėjusių konfliktinių santykių tarp dalies stambiųjų miško savininkų ir medžiotojų įšaldymas.

MIŠKŲ ŪKIO EKONOMIKA

T. Santykinai kompleksinio miškų ūkio modelio išsaugojimas. Materialinės-techninės valstybinio miškų ūkio sektoriaus bazės (statinių, transporto priemonių) esminis atnaujinimas ir modernizavimas. Naujų miškų įveisimo ir kai kurių kitų miško ūkio darbų finansavimas privataus miškų ūkio sektoriuje europinių fondų lėšomis.

N. Mokesčių ir atskaitymų valstybiniame miškų ūkio sektoriuje nesubalansuotumas, jų nenukreipimas ūkinės veiklos skatinimui ir skirtingų ūkininkavimo sąlygų išlyginimui, silpnas valstybės, kaip miškų savininko,  interesų atstovavimas.
Bendrųjų privataus miškų ūkio sektoriaus reikmių finansavimo klausimų neišsprendimas.

TARPTAUTINIAI RYŠIAI

T. Naujų miškų įveisimo ir kitų su miško ūkiu susijusių darbų finansavimo iš europinių fondų užtikrinimas.
Valstybinio miškų sektoriaus atstovų dalyvavimas tarptautinėje miškų apskaitos organizacijų ir privataus sektoriaus – visuomeninių Europos miškų savininkų organizacijų veikloje.

N. Pasaulinės miškų ūkio praktikos technologinių, techninių ir kitų naujienų analizės bei skleidimo sistemos nebuvimas valstybiniame ir privačiame miškų sektoriuose.

LMS  IR  LMSA VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLA

T. Intensyvus abiejų organizacijų darbas darant įtaką atskiroms valdžios institucijoms, visų pirma įstatymų leidybos valdžiai bei atskiriems politiniams veikėjams.

 N. Veiklos koncentracija centriniuose abiejų organizacijų organuose ir daugeliu atvejų silpna veikla periferijoje. LMS organizacijoje įsigalėjęs nediskusinio paklusnumo sindromas Generalinės miškų urėdijos vadovams.
Dalykinio bendradarbiavimo ir bendrų renginių tarp LMS ir LMSA stoka.

SPECIALI ŽINIASKLAIDA

T. Dviejų miškų sektoriaus periodinių leidinių, specializuotų telelaidų, internetinių AM, GMU, LMSA puslapių atsiradimas ir palaikymas, leidžiantis kiekiniu požiūriu užtikrinti  reikalingos informacijos paskleidimą visoje sistemoje.

N. Neoficialus tačiau neabejotinas, vidinis bei išorinis cenzūravimas, atskirų temų nagrinėjimo draudimas ypač periodinėje žiniasklaidoje. Atskirais atvejais sąmoningas iškraipytos informacijos skleidimas apie savo ir užsienio patirtį (pavyzdžiui, apie geriausiai pasaulyje tvarkomus Lietuvos miškus ir didžiausius Europoje mokamus mokesčius).

VIEŠIEJI RYŠIAI

T. Jaunųjų miško bičiulių veikla ir tos veiklos kuravimas urėdijose, urėdijų istorinės raidos studijų parengimas bei išleidimas, įvairių renginių su visuomene organizavimas.

N. Savigyra nebūtais ar perdėtais atskirų personalijų pasiekimais.  Liguistas GMU vadovų šlovinimas už jų vykdomą Lietuvos miškų gynimą nuo pačių sugalvotų vidaus ir išorės priešų, naudojant tiek melagingą retoriką, tiek samdomus raštininkus.

APIBENDRINIMAI

Visaip komentuoti, įrodinėti ar neigti čia pateiktus teiginius gali kiekvienas. Prie jų nėra priklijuota sertifikato su šūkiu „Viskas 100 procentų teisinga“. Tačiau ką bekrykštautų optimistai ir ką bebambėtų pesimistai, Lietuvos miškų ūkis per praėjusius 24 metus pergyveno sudėtingą, bet tikrai ne blogiausią laikmetį.

Pabaigai dar truputis konkretumo. Lietuvos miško žemių plotas nepriklausomybės metais padidėjo  maždaug ketvirčiu milijono ha ir dabar sudaro 2,173  mln. ha. Respublikos miškingumas dabar pasiekė 33  proc., apie ką prieš 40-50 metų, kuriant Lietuvos gamtosaugos planus, buvo rašoma, kaip apie sunkiai pasiekiamą optimumą. Medienos tūris 1-me ha padidėjo apie 60 m³ ir dabar viršija 240 m³. Vienam vidutiniam Lietuvos gyventojui dabar tenka apie 0,7 ha miško. Maždaug kas dešimtas Lietuvos gyventojas, atstatant socialinį teisingumą, tapo tiesioginiu miškų savininku. 26,3 tūkst. ha miškų yra tapę neliečiamais rezervatų plotais, o net 266,8 tūkst. ha plote mes miškus pradėjome auginti iki natūralios gamtinės brandos. Trečdalyje visų miškų ploto yra kokio nors statuso saugomos teritorijos. Visa tai grandiozinis indėlis į šalies gamtosaugos sistemą. Kartu, puoselėdami gamtą, mes naudojame atsikuriančius  resursus ir pateikiame vartotojams dvigubai daugiau medienos nei buvo paskutiniais sovietmečio dešimtmečiais. Tai nėra patys geriausi rodikliai pasaulyje, bet, sakyčiau, kad Europos fone pakankamai solidūs.

Suprantama, kad tai pasiekta ne vieno ar dviejų didelius ragus užsiauginusių biurokratų nepakeičiamo vadovavimo rezultate, o visų miškininkų ir miškų savininkų ilgamečio darbo ir geresnės ar blogesnės, bet mūsų savos ir laisvos valstybės politikos dėka.

Autorius: Algirdas Antanas Brukas
2014.m. gruodis