Naujienos

ŪP: Žvėriena – tik medžiotojams ir jų artimiesiems

Lietuvoje yra apie 30 000 medžiotojų. Per sezoną jie nušauna daugiau kaip 100 000 laukinių žoliaėdžių gyvūnų. Deja, nors jų mėsa itin vertinama dėl maistinių savybių, nusipirkti net ir didžiuosiuose prekybos centruose nei kur kitur jos praktiškai neįmanoma. Žvėriena tiesiog neprekiaujama ir ji net nesuperkama, tad paragauti stirnos ar bebro mėsos gali tik tie, kurie turi pažįstamų medžiotojų, arba gerokai įsikaštavę specialiame restorane,- gvildena temą "Ūkininko patarėjas" straipsnyje "Žvėriena – tik medžiotojams ir jų artimiesiems".

Bijo nepamatuotų formalumų
Mitybos specialistai pripažįsta: žvėriena pagal jos maistines savybes yra kur kas naudingesnė žmogaus organizmui nei kita mėsa, pavyzdžiui, kiauliena. Deja, prekybos centruose šios mėsos, kurią labiausiai reikėtų valgyti alergiškiems žmonėms, vaikams ir visiems kitiems gyventojams, rasti labai sunku ar net neįmanoma. Todėl gana dažnai medžiotojai vadinami privilegijuotųjų klase dėl to, kad jie sumedžiotų žvėrių mėsą patys su savo artimaisiais ir suvalgo.

Tačiau kai kiti dėl to pavydi medžiotojams, šie paprasčiausiai žvėrieną valgo, galima sakyti, ir iš reikalo: per sudėtinga procedūra būtų ją parduoti.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) vicepirmininkas medžioklei Eugenijus Tijušas sutinka, kad paprastam šalies gyventojui žvėriena neprieinama arba prieinama tik tada, kai jis turi pažįstamą medžiotoją. „Veterinarijos tarnybos turėtų supaprastinti prekybos žvėriena sąlygas, tada šios mėsos galėtų įsigyti kiekvienas norintysis, – „ŪP“ sakė E. Tijušas. – Dabar, kai pagalvoju, kiek turėčiau gauti visokiausių pažymų, kad man leistų parduoti tą mėsą, praeina noras prekiauti. Lietuvoje yra per daug sudėtingas mechanizmas, kol ta mėsa papuola ant prekystalio.“

[...]

Niekas nesuperka žvėrienos
Nei LMŽD pirmininko pavaduotojas medžioklei E. Tijušas, nei mūsų kalbinta Kauno medžiotojų sąjungos  medžioklės žinovė Anelė Andziulienė negalėjo pasakyti, kas šiandien Lietuvoje superka sumedžiotų žvėrių mėsą. Visi prisimena anksčiau veikusią bendrovę „Viltlit“, kuri ne vienus metus supirkdavo medžiotojų atvežtas skerdenas, tačiau nuo praėjusių metų ji jau neveikia.

Kita – Panevėžyje esanti bendrovė, kuri skelbiasi prekiaujanti žvėrienos produktais ir priimanti individualius medžiotojų užsakymus, pasirodo,  iš Lietuvos medžiotojų šios mėsos nesuperka ir neperdirba. Iš kur ji gauna mėsos, mums neatskleidė. Maža to, net pageidavo, kad nebūtų viešai minimas bendrovės pavadinimas.
„Perdirbti žvėrieną vežame į privačias skerdyklas, – „ŪP“ sakė A. Andziulienė. – Patys ją sutvarkome medžioklės plotuose, o paskui priduodame, kad pagamintų dešras, konservus“.  Medžioklės žinovė prisiminė, kad  anksčiau būdavo privaloma nustatytą  sumedžiotų žvėrių mėsos kiekį priduoti valstybei. Dabar tokio reikalavimo neliko, tad ir mėsos gyventojams nėra kur įsigyti. „Vargu, ar mūsų medžiotojai tiek ir sumedžiotų, kad užtektų visiems norintiesiems, – sakė A. Andziulienė. – Todėl sakome, kad medžiotojai valgytų patys ir maitintų sveika mėsa savo vaikus.“
O kur gauti kitiems to delikateso? A. Andziulienė patikino, kad jeigu mama savo alergiškam vaikeliui norėtų nupirkti šviežios žvėrienos, nė vienas medžiotojas neatsisakytų padėti. Kad ir be kasos aparato…

Visą „Ūkininko patarėjo“ korespondentės Violetos LUKAITIENĖS 2014-10-16 straipsnį "Žvėriena – tik medžiotojams ir jų artimiesiems" skaitykite čia...>>>