Naujienos

I-ąją vietą už miškų išsaugojimą Jeilio universiteto vertinimuose keičia 84-oji

Dar visai neseniai miškininkai didžiavosi tuo, kad 2012 m. Jeilio universitetui (Jungtinės Amerikos Valstijos) paskelbus kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą Lietuvai už miškų apsaugą buvo skirta I-oji vieta. O 2014-jų rezultatas jau tik 84-oji pozicija.  Negi per dvejus metus situacija taip drastiškai pasikeitė į blogąją pusę? GRYNAS.lt aiškinasi, kas įvyko 2014-11-07 straipsnyje "Siaubingas kritimas žemyn: kas nutiko Lietuvos miškams?"Jeilio universiteto mokslininkams 2012 m. atliekant miškų išsaugojimo vertinimą vadovautasi trimis kriterijais: medynų tūrio pokyčiais, miškų kirtimais ir miškingumo pokyčiais. Tuo tarpu 2014 m. vertinime naudotas tik vienintelis kriterijus – miškų ploto pokytis, jį vertinant pagal palydovines nuotraukas (kuriose atsodintos biržės bei naujai įveisti želdiniai, jaunuolynai, kirtavietės ir kt.plotai neidentifikuojami; fiksuojami tik  dideliais medžiais apaugę plotai, didesni nei 25 ha)

Pasak Grynas.lt žurnalisto Tomo Janonio kalbinto Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjo dr.Nerijaus Kupsataičio, sureikšminti pirmos pozicijos praradimo nereikėtų. Anot jo, norint įvertinti realią padėtį reikia vadovautis ne palydovinėmis nuotraukomis, bet miškų inventorizacijos duomenimis.

N. Kupstaitis nesutiko, kad dėl žemos vietos indekse reikėtų sunerimti. Anot jo, situacija Lietuvoje yra visai nebloga. 2013 metais parengtos paskutinės apskaitos duomenimis, Lietuvoje yra 2 mln. 174 tūkst. hektarų miško žemės. Nuo viso Lietuvos ploto tai sudaro 33,3 proc. Tačiau į šią statistiką taip pat patenka kirtavietės, miško laukymės ir keliukai. Vien tik medynai užima 2 mln. 55 tūkst. hektarų plotą. Tai sudaro 31,5 proc. visos Lietuvos teritorijos. [...]

Miškų instituto direktorius dr. Marius Aleinikovas nenorėjo sutikti, kad miškų Lietuvoje mažėja. Anot jo, yra atvirkščiai. Tačiau pašnekovas pridūrė, kad dar labiau didinti miško plotus nėra tikslo.

„100 proc. miškingumo niekada nebus. Po truputį artėjame prie tos ribos, kai miškingumo nebereikėtų didinti. Gal keliais procentais miškingumas ir padidės, bet ne daugiau. Miškingumas dabar optimalus. Aišku, tos šalys, kurios viską buvo iškirtusios, o dabar atsodino vėl, geriau indekse atrodo. O mes didinti miškingumo daugiau nelabai galime“, - komentavo pašnekovas.

Tuo tarpu žurnalisto kalbinti aplinkosaugininkai Danas Augutis, Lietuvos gamtos fondo miškininkystės specialistas, bei Andrejus Gaidamavičius, Lietuvos žaliųjų judėjimo Tarybos narys, kelia abejonių dėl oficialios miškų ūkio statistikos, kritikuoja plynuosius kirtimus, prilygindami juos miško sunaikinimui ir netgi kelia idėją, jog bent 15 metų [po kirtimo] tos vietos mišku laikyti negalima.

Viena esminių miškų ūkio problemų žaliųjų judėjimo atstovas A.Gaidamavičius laiko privačių miškų didėjimo tendenciją ir siūlo to reikėtų atsisakyti, nes anot jo, urėdijos miškus prižiūri geriau. Pavyzdžiu žaliasis pateikia Lenkiją.

 

Tuo tarpu Generalinės miškų urėdijos atstovė Solveiga Potapovienė tikino, kad Lietuvai prilygti negali niekas, Lietuvos valstybiniai miškai išlieka geriausiai tvarkomais pasaulyje, nors amerikiečių mokslininkai mūsų šalį vertinimuose ir nustūmė žemyn.

[...]

Visą išsamų žurnalisto Tomo Janonio 2014-11-07 straipsnį "Siaubingas kritimas žemyn: kas nutiko Lietuvos miškams?" skaitykite portale GRYNAS.lt čia...>>>