Naujienos

Ūkio ministerijoje aptartos Lietuvos bioekonomikos plėtros perspektyvos

Š.m. spalio 10 d. (penktadienį) 9.00 – 13.00 val. LR Ūkio ministerijoje, 212 salėje vyko seminaras  „Lietuvos bioekonomika – plėtros perspektyvos“. Gausus dalyvių būrys išklausė ekspertų pranešimus apie  Lietuvos biomasės resursus bei naujas panaudojimo sritis, apžvelgė bioekonomikos plėtros svarbą Lietuvai.Seminaro programą rasite čia...>>>

Seminaro „Lietuvos bioekonomika – plėtros perspektyvos“ dalyvius šiltai pasveikino ūkio viceministras Marius Skarupskas ir švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. Kalbėta, kad bioekonomika apima tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei atliekų srautų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus. Jos sektoriai ir pramonės šakos turi didelį potencialą kurti inovacijas, nes juose kartu su vietinėmis ir kitomis žiniomis naudojama daug mokslo sričių, didelio poveikio ir pramonės technologijų.

I. DALIS pirmininkas Prof. Zenonas Dapkevičius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

Pirmąjį seminaro pranešimą "Bioekonomika Europoje ir Pasaulyje", sulaukusį didelio dėmesio, pristatė Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko pavaduotojas Mindaugas Šilininkas.

Išsamiame pranešime jis papasakojo, kad ES bioekonomika laikoma ekonominė veikla apimanti tvarią atisnaujinančių biologinių resursų gavybą, jų perdirbimą į maistą, pašarus, bioproduktus (tokius kaip bioplastikus ir biodegalus) ir bioenergetiką. Nužvelgė pasaulines raidos tendencijas. Europos Komisija biopolimerų rinką numato kaip pagrindinę rinką, kuri sąlygos visos biožaliavomis pagrįstos ekonomikos plėtros tempus ES. Todėl pranešėjas pateikė konkrečių, kaip įgyvendinami nauji projektai.
[Pranešimą pdf formatu peržiūrėti galima čia...>>>]

švietimo ir mokslo viceministras R.Vaitkus su jubiliejumi pasveikino prof. Gervydą Dienį, Lietuvos biotechnologų asociacijos vadovą (stovi)	Seminare dalyvavo gausus būrys universitetų atstovų

Ne mažiau atidžiai seminaro dalyviai išklausė Valstybinės miškų tarnybos Miško naudojimo ir statistikos skyriaus vyriausiojo specialisto Prof. Andriaus Kuliešio  pranešimą "Medienos ištekliai ir jų panaudojimo perspektyvos Lietuvoje"  [Pranešimą pdf formatu peržiūrėti galima čia...>>>]

Profesorius supažindino, kad miškai Lietuvoje auginami 2.1 mln. ha plote, šis plotas pastoviai didėja. 15 proc. ploto priskirta rezervatams, ekosistemų apsaugos miškams, draustiniams, rekreaciniams miškams, dar apie 5 proc. medynų yra vertingi gamtiniu požiūriu, kertinės buveinės, kuriuose miško auginimo tikslas nėra mediena. Taigi medienos auginimui lieka 80 proc. visų miškų ploto. Tam yra skirti III-IV grupės miškai.

Valstybinės miškų tarnybos vyr.specialisto skaičiavimais, atsižvelgiant į miškų rūšinę sudėtį, priimtą kirtimo amžių, vidutinė medynų auginimo trukmė  76-86 metai. Tokiu būdu tolygaus kasmetinio naudojimo plotas valstybiniuose miškuose yra kiek daugiau nei 10 tūkst. ha, o privačiuose ir rezervatuose nuosavybės teisių atkūrimui – apie 11.5 tūkst. ha. Brandžių medynų plotai viršija 400 tūkst. ha ribą. Kasmet didėja perbrendusių minkštųjų lapuočių medynų plotai.

Prof.A.Kuliešis pabrėžė, kad siekiant bent kiek sumažinti medienos nuostolius, susidarančius dėl perbrendusių medynų degradacijos, būtina intensyvinti jų naudojimą ne tik valstybinės reikšmės miškuose, bet ir privačiuose miškuose, kaip galint greičiau nustatyti rezervuotų nuosavybės teisių atkūrimui miškų šeimininkus. Orientuojantis į pirmaeilį perbrendusių minkštųjų lapuočių medynų kirtimą, artimiausią dešimtmetį valstybiniuose miškuose tikslinga kasmet kirsti kiek daugiau už tolygų naudojimą,  apie 11 – 12 tūkst. ha, o privačiuose su rezervuotais - 12 – 13 tūkst. ha. Kertant tokį plotą kasmet tektų atkurti tik kiek daugiau nei 1 % visų miškų.

Didelio susidomėjimo sulaukusį pranešimą "Bioekonomika Europoje ir pasaulyje" skaito LMSA pirmininko pavaduotojas ekonomistas Mindaugas Šilininkas	VMT Miško naudojimo ir statistikos skyriaus vyr. specialistas  prof. Andrius Kuliešis išsamiai supažindino su medienos ištekliais ir jų panaudojimo perspektyvomis Lietuvoje

Miško auginimas yra ilgas procesas, atskiroms medžių rūšims trunkantis nuo 40 iki 150 metų. Lietuvos sąlygomis per visą miško auginimo laikotarpį užauga vidutiniškai 600 – 700 m³/ha stiebų medienos. Iki brandos amžiaus medyne dažniausiai sukaupiama pusė (40-70 proc.) visos išaugintos medienos. Kita pusė gali būti sunaudota tarpiniais kirtimais arba sunykti, savaime besiretinant medynui. Tarpiniais kirtimais gali būti gauta iki 30-40% nuo pagrindiniais kirtimais iškertamos medienos.

Prof.A.Kuliešis pažymėjo, kad kiekviename Lietuvos miškų, skirtų medienos auginimui, hektare kasmet užauga 7.5-8 m³ stiebų medienos. Biologinei įvairovei palaikyti ir gausinti miške kasmet palieka apie 1-1.5 m³/ha. Racionaliai kertant išaugintą medieną, iš kiekvieno išauginto m³ stiebų medienos galima pagaminti ne mažiau 0,8 m³ prekinės medienos sortimentų. Tokiu būdu galime įvertinti, jog metinis Lietuvos miškų naudojimo potencialas sudaro apie 8.5-9 mln. m³ prekinės medienos.

Be stiebų medienos, gaunamos iš miško, svarbus medienos pramonės, energetikos žaliavos potencialas yra lentpjūvystės bei kitų pramonės šakų atliekos, medienos gaminiai netinkami tolesniam naudojimui, kirtimo atliekos (viršūnės, šakos, kelmai), mediena ne iš miško, mediena iš plantacinių želdinių ir kita. Iš viso, taikant kaskadinį medienos apskaitos principą, „papildoma mediena (žievė)“ gali sudaryti 40-70% nuo nukirstos miške stiebų medienos. Tokie medienos naudojimo rezultatai gali būti pasiekti intensyvinant miškininkystę, racionalizuojant miško ruošą, plėtojant medienos pramonę bei bioenergetiką.

produktų grupės vadovė dr. Irena Vitkauskienė (UAB „NEO GROUP“)	dr. Vita Tilvikienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras)

Sekantį pranešimą "Agro biomasės ištekliai ir jų panaudojimo perspektyvos Lietuvoje" padarė dr. Vita Tilvikienė iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro. [Pranešimą pdf formatu peržiūrėti galima čia...>>>]

Apie bioplastikų ir kitų cheminių produktų gamyba iš biomasės papasakojo produktų grupės vadovė dr. Irena Vitkauskienė iš vienos didžiausių plastikų gamybos įmonių UAB „NEO GROUP“. [Pranešimą pdf formatu peržiūrėti galima čia...>>>].

Pranešėja papasakojo, kad Lietuvoje kasmet pagaminama apie 550 tūkst. tonų PET plastikų, naudojamų gėrimų pakuočių gamybai (t.y. beveik 20% viso ES kiekio). Metinė šio sektoriaus apyvarta siekia 630 mln. EUR/metus. Šio sektoriaus svarba Lietuvos ekonomikai yra gana svari. Prognozuojama, kad iki 2017m. pasaulinė bioplastikų gamyba augs  400% lyginant su 2012m.

Dabartiniai NEO GROUP dviejų gamybinių PET linijų našumai  308.000 t. Papildomai galėtų būti instaliuota trečia linija bioPET gamybai  154.000 t.  Paskaičiuota, kad siekiant užtikrinti 308 tūkst. tonų bioPET (30%) gamybą iš biožaliavų, reikalinga apie 500.000  t/m sausos biomasės bei apie 260 mln. Eur investicijų į „antros kartos“ biomonomero gamybos pajėgumus; būtų sukurta apie 100 darbo vietų chemijos pramonės sektoriuje  bei darbo vietos biomasės paruošimo grandinėje.

Atidžiai pranešimų klausėsi ir bioekonomikos ateitimi Lietuvoje aktyviai domėjosi Seimo Kaimo reikalų komiteto narys miškininkas Kazys Grybauskas

II. DALIS pirmininkas Prof. Gervydas Dienys, Lietuvos biotechnologų asociacija

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė pristatė pranešimą "Biomasės energetika Lietuvoje" [Pranešimą pdf formatu peržiūrėti galima čia...>>>]

KTU Maisto mokslo ir technologijų katedros vedėja Dr. Loreta Bašinskienė papasakojo apie mokslinius tyrimus kuriant naujuosius maisto produktus.

Seminaro dalyvių plojimų sulaukė dr. Dano Tvarijonavičiaus iš bendrovės AB „Amilina“ įdomus pranešimas "Bioekonomika Lietuvoje , AB „Amilina“ patirtis" [Pranešimą pdf formatu peržiūrėti galima čia...>>>]

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė	KTU Maisto mokslo ir technologijų katedros vedėja Dr. Loreta Bašinskienė

Diskusijose pasisakė Mindaugas Maciulevičius (Žemės ūkio rūmai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetas), VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ prezidentas Remigijus Lapinskas, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr.Algis Gaižutis ir kt.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius prof. Zenonas Dapkevičius, ASU atstovė ir LMSA pirmininkas dr.doc.Algis Gaižutis diskusijų metu	Palaikančių plojimų susilaukė dr. Danas Tvarijonavičius iš bendrovės AB „Amilina“ už įdomų pranešimą

 Dešimtmetį vadovavęs Lietuvos biomasės energetikos asociacijai LITBIOMA, o šiuo metu- VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ prezidentas Remigijus Lapinskas taikliai pastebėjo, kad didesnę pridedamąją vertę gebančios kurti biotechnologijų įmonės turėtų gebėti mokėti ir aukštesnę kainą už biomasės žaliavą. Nes antraip, jei bus norima administracinėmis priemonėmis užsitikrinti apsirūpinimą žaliavomis mažesnėmis nei rinkos kainomi- bus iškreipiama ekonominė logika rinkoje.

LMSA pirmininkas Algis Gaižutis pažymėjo, kad ES nėra daug šalių, kur dar yra didelis laisvos nuo panaudojimo biomasės potencialas. O būtent Lietuvoje nepanaudojamos biomasės ištekliai, ypač miškuose, kaupiasi ir tai atveria galimybes pritraukti investicijas inovatyvių produktų gamybai. Tačiau biomasės ištekliai, kad jie būtų galimi naudoti gamybinėje veikloje, turi būti ekonomiškai prieinami. Turime suprasti, kad jie bus perkami, jei bus pateikiami į rinką konkurencinga kaina. Antraip Lietuvoje gamyba nesiplėtos, investicijų nesulauksime, jei žaliavos kainos bus ženkiai didesnės, lyginant su pasauliniu lygiu (seminare M.Šilininkas pateikė duomenis, jog sausos biomasės tonos kaina JAV 40-60 EUR/t, o ES - net ~100EUR/t). O tam reikia ieškoti būdų šalinant seminare įvardintas kliūtis, kurios ženkiai didina biomasės žaliavos gamybos sąnaudas: 1) smulki fragmentiška žemėnauda, 2) gausus perteklinis ūkinės veiklos reglamentavimas ir 3) neproporcingi ir veiklos neskatinantys papildomi mokesčiai bei drastiškos baudos. Nei vienas miško savininkas negamins medienos produkcijos biomasei, jei ją realizavus patirs nuostolį.Iš kitos pusės- jei atsiras papildoma moki rinka šiuo metu mažiau naudojamai menkavertei medienai, tuomet suaktyvės darbai miškuose, kursis daug naujų darbo vietų.

Todėl, kalbėjo A.Gaižutis,  reikia politinės valios, pirmiausiai, palaikyti jau išbandytų biotechnologinių sprendimų diegimą Lietuvoje, kad investuojantys jaustų paramą ir supratimą iš valstybės institucijų, o, antra, mažinti perteklinį  reglamentavimą ir atsisakyti nelogiškų mokesčių (kaip, pavyzdžiui, šiais metais įvestas papildomas 5% mokestis nuo apyvartos miškų savininkams), kad biomasės žaliavos gamyba taptų apsimokanti.

Lietuvosmiskai.lt inf.