Naujienos

5% papildomo mokesčio miškų savininkams atšaukti nesirengia, žiūrės kaip jis veiks.

Po šį pirmadienį vykusio susitikimo su Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininku Algiu Gaižučiu,  Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas išsikvietė Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorių Valdą Vaičiūną pasiaiškinti. Politikas domėjosi, kodėl iki šiol Aplinkos ministerijoje nėra parengta lėšų, kurias planuoma surinkti iš papildomo  5% mokesčio privačių miškų savininkams, panaudojimo tvarkos. Kalbėta ir apie mokesčio atšaukimo ar tobulinimo galimybes.

Šį trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo kabinete vykusiame susitikime A.Salamakinas pakvietė dalyvauti LMSA pirmininką A.Gaižutį, kartu su Miškų departamento direktoriumi atvyko Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis.

"Savaitės pradžioje  su p. A.Salamakinu susitikome aptarti jo vardu portale DELFI paskelbtame straipsnyje dėstomų atskirų teiginių, prasilenkiančių su tikrove. Prieš įsitraukiant į politiko pradėtą viešą diskusiją, norėjosi pateikti objektyvios informacijos aptarinėjamu klausimu. Nes, klausant  Seimo AAK pirmininko kalbų apie miškų reikalus, nevalingai pradedi galvoti- matomai kažkas, turintis A.Salamakino besalygišką pasitikėjimą, klaidingai informuoja šį politiką ir, liaudiškai sakant, jį “pakišinėja", - pasakojo  portalui lietuvosmiskai.lt  A.Gaižutis. - Ta proga pakalbėjome ir apie kitas aktualijas: nuo 2015 m. sausio pradžios įsigaliosiantį nająjį mokestį, šiuo metu derinamą Lietuvos Kaimo plėtros  programos 2014-2020 projektą, praėjusio finansinio laikotarpio rezultatus panaudojant ES fondų paramą miškų ūkui. Komiteto pirmininkas pasidomėjo- ar jau suderinta su asociacija įvedus naująjį 5% mokestį planuojamų surinkti lėšų panaudojimo tvarka. A.Salamakino įsitikinimu, visi iš mokesčio surinkti pinigai turės būti panaudoti privatiems miškams ir ten, kur patys miškų savininkai nuspręs.  Teko atsakyti, jog iki šiol Aplinkos ministerijoje yra rengiama tiktai mokesčio surinkimo tvarka (kurios svarstyme LMSA aktyviai dalyvaujame), o apie į specialiąją miškų ūkio bendrųjų reikmių programą pateksiančių lėšų ir privačių miškų panaudojimo tvarkos rengiamą projektą iki šiol tikrai nebuvome informuoti."

Lietuvosmiskai.lt komentaras: Minimame DELFI straipsnyje  bandoma įtikinėti, kad  papildomas 5% mokestis miškų savininkams nuo visų  pajamų už parduotą mišką ir medieną – tai siekis atstatyti teisingumą, o iš mokesčių surinktas lėšas panaudoti bendrajam visuomenės gėriui. Mat, pasak rašiusiojo, iki šiol būtent privačių miškų savininkai veltui naudojosi miško kelių infrastruktūra ir atskirai mokesčiais neprisidėjo prie bendros miškų gerovės. Dar daugiau, teigiama neva privačių miškų savininkai nemoka jokių mokesčių  parduodami mišką ar jame iškirstą medieną. Tiesa, vėliau jau pripažįstama, kad kažkokius mokesčius miškų savininkai vis tik moka, tačiau, rašančiojo nuomone, toli gražu nepakankamus.
Tuo tarpu Valstybinė mokesčių inspekcija yra oficialiai atsakiusi Seimo AAK ir Aplinkos ministerijai į užklausimus apie visus miško savininkų sumokamus mokesčius. Skaičiai - įspūdingi. Jei susumuoti iš visų veiklų (ne vien miškų ūkinės veiklos) visų miško savininkų į Valstybės biudžetą kasmet sumokamus mokesčius- VMI suskaičiuoja ~1 milijardą 535 milijonų Lt [VMI pažyma>>>]. LMSA gavo VMI išaiškinimą,  kad vien tik gyventojų pajamų mokesčio (GPM- 15%) piliečiai-miškų savininkai už parduotą nenukirstą mišką ir medieną kasmet sumoka 18-18,5 milijonų Lt [VMI pažyma>>>]. Išsamiau apie mokamus mokesčius galima susipažinti mūsų portale 2014-01-05 publikuotame straipsnyje "K.Šiaulys: Miškų ir medienos mokesčiai"

Trečiadienį vykusio susitikimo metu A.Salamakinas tiesiai užklausė Miškų departamento direktoriaus V.Vaičiūno, ar jis pritaria naująjam 5% mokesčiui ir ar jau yra parengta tvarka, numatanti kaip ir kam bus panaudojami iš privačių miškų surinkti mokesčiai. 

Atsakydamas V.Vaičiūnas (nuotr.) pajuokavo, kad jei jis priimtam Seime politiniam sprendimui nepritartų, tai jį turėtų nedelsiant atleisti iš valstybinės tarnybos. Jis patikino, kad kažkoks mokestis privatiems miškams tikrai turėtų būti ir kad Miškų departamentas visuomet nuosekliai laikėsi nuomonės, jog vienoks ar kitoks mokestis iš privačių miškų turi būti renkamas. Tačiau pripažino, kad mokestis nuo apyvartos, nuo visų pajamų nėra pats efektyviausias, ar tai būtų kalbama apie valstybinius miškus, ar apie privačius. Ir tol, kol Miškų departamento nuomonės klausė, tol tas buvo atsakoma. Ir nors nustatytas mokestis nėra idealus, tačiau nieko geriau nėra sugalvota, todėl V.Vaičiūnas sakė linkęs nesigręžioti atgal, o žiūrėti į ateitį - kaip realizuoti jau priimtą įstatymą.

Viso ateinančiais metais iš privalomųjų atskaitymų iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką Aplinkos ministerija planuoja surinkti ~30 ml.Lt (~9 mln.EUR). Kaip saugiklį numato į tvarką įrašyti, kad privačių miškų reikmėms būtų skiriama ne mažiau lėšų, nei surenkama mokesčių iš privačių miškų savininkų. Na aišku, pasak V.Vaičiūno,  realiai visada bus skiriama daugiau, bet dėl šventos ramybės įrašoma ir tai. V.Vaičiūnas kalbėjo, kad iš šios sumos, surinktos iš valstybinių ir privačių miškų, ~10% lėšų planuojama panaudoti kelių priežiūrai ir einamajam remontui (pažvyravimui, pragreideriavimui ir pan.). Nors, pasak Miškų departamento direktoriaus, racionaliausiai būtų skirti tas lėšas kaip subsidiją urėdijoms, kad jos tvarkytų ne vien per valstybinius miškus einančius kelius, bet ir per privačius. Tačiau yra numatyti du alternatyviniai variantai, turintys savų pliusų ir minusų. Antrasis- skirti lėšas dotacijos forma savivaldybėms, kad jos per savo įmones, prižiūrinčias kelius,  už gautas lėšas viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka užtikrintų per miškus einančių kelių einamąją priežiūrą. Mat, pasak V.Vaičiūno, urėdijų kontroliuojama teritorija neapima visų privačių miškų, o be to yra savotiška konkurencija su privačiais miškais. Be to, Aplinkos ministerija neturi administracinių gebėjimų ir pajėgumų  užsiimti kelių tvarkymo administravimu.

Miškų departamento direktorius informavo A.Salamakiną, kad šiuo metu dar derinama su Teisingumo ministerija Aplinkos ministerijos specialistų parengta ir su sinteresuotom pusėm derinta mokesčio surinkimo tvarka, o jau po to bus dirbama prie surinktų lėšų panaudojimo tvarkos. V.Vaičiūnas padalino pradėtą rengti lėšų bendrosioms miškų ūkio reikmems panaudojimo tvarkos projekto pirminį variantą, kuris dar neišbaigtas ir nebuvo su niekuo aptarinėtas. Prie jo aktyviau bus dirbama jau lapkričio mėnesį. N.Kupstaitis (nuotr.) pridūrė, kad į šį projektą jau įtraukti kai kurie LMSA teikti siūlymai, gauti svarstant 5% mokesčio surinkimo tvarkos projektą.

LMSA pirmininkas A.Gaižutis pasiteiravo komiteto pirmininko A.Salamakino, jei jau pripažįstama, kad mokestis nėra pats efektyviausias, tai ar gali asociacija pateikti pasiūlymus komitetui dėl lėšų kaupimo bendrosioms privačių miškų ūkio reikmėms- kaip reikėtų peržiūrėti esamus mokesčius. 

Algimanto Salamakino nuomone, kad "jei matysim, kad kažkas ne taip, tuomet kitų metų pavasarį taisom. O dabar jau nedaug laiko liko iki įstatymo įsigaliojimo, per kelis mėnesius matysis, kaip įstatymas veikia ir tada galėsim grįžti prie šito klausimo".

Galimybę nukelti LR miškų įstatyme numatytą 5% mokesčio įsigaliojimo terminą, kad peržiūrėti šiuo metu miško savininkų mokamus mokesčius ir nedidinant bendros mokestinės naštos rasti sprendimą, kaip dalį miško savininkų mokamų mokesčių nukreipti bendrosioms miškų reikmėms, A.Salamakinas pavadino utopija. Pasak jo, dabar negalima nieko daryt, kol įstatymas neįsigaliojo. O po to reikia pasižiūrėti, kaip veikia ir jei reikės- susėdus svarstyti.

Komiteto pirmininko nuomonei  pritardami antrino V.Vaičiūnas ir N.Kupstaitis. Jų nuomone, įvestas papildomas mokestis yra geras, imtis peržiūrėti esamą mokesčių sistemą yra nerealu: gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinti ar jo mokestinės bazės keisti nesutiks savivaldybės (ir taip nesusirenkančios iš mokesčių savo biudžeto), be to- jei mažinti GPM skaičiavimo bazę , kaip tas galioja žemdirbiams (5% GPM jie moka tik tuomet, jei patampa PVM mokėtojais), tuomet tas neapima įmonių-miško valdytojų. Mokestis nuo turimo miško ploto- tai ne išeitis, nes tai, pasak Miškų departamento specialistų, tas pats žemės mokestis, kuris patenka savivaldybėms, o ne į bendrųjų miškų ūkio reikmių programą.

A.Gaižutis kalbėjo, kad vienu aspektu visi esame bendraminčiai. Tai, kad reikia centralizuoti dalį privačių miškų savininkų mokamų mokesčių bendrosioms reikmėms finansuoti- Lietuvos miško savininkų asociacija nuosekliai siūlo nuo pat įsikūrimo. Tačiau asociacija siūlome tą daryti ne įvedinėjant naujus papildomus mokesčius, kaip kad buvo padaryta, o perskirstant jau mokamų mokesčių dalį bendrosioms reikmėms [juk visi mokami mokesčiai pirmiausiai patenka į valstybės biudžetą ir žinant- kiek sumoka privačių miškų savininkai- dalį lėšų galima numatyti pervesti į specialiąją miškų ūkio bendrųjų reikmių programą] Be to, reikia realiai sudarant sąlygas panaudoti ES struktūrinės paramos lėšas miškų keliams tvarkyti.  Tad pirmiausiai klausimas turi būti keliamas dėl ūkiško jau turimų lėšų panaudojimo.

LMSA pirmininkas A.Gaižutis (nuotr.) atkreipė dėmesį, kad dabartinis 5% nuo visų pajamų mokestis yra socialiai neteisingas, nes argumentuojant būtinybe tvarkyti bendro naudojimo kelius, einančius per privačius miškus, nuspręsta papildomai apmokestinti tiktai privačių miškų savininkus. Kodėl  ne ūkininkus, ne medžiotojus ar kitus keliais lygiai taip pat dažnai (jei ne dažniau) besinaudojančiuosius? Sugadinęs kelią pilietis ir dabar yra įstatymais įpareigotas atstatyti į pirminę būklę. Tačiau nesprendžiama dalies kelių priežiūros ir atsakomybės priskyrimo už juos klausimai.

Tuo tarpu keliais naudojasi visi. Visi, įskaitant ir miškų savininkus, sumoka daug kuro akcizo, kelių ir kitų už techniką mokamų mokesčių į šalies biudžetą. Iš tų sumokėtų mokesčių, Finansų ministerija į Kelių priežiūros ir plėtros programą perveda ~ 55% akcizo už degalus pajamų. Iš šios programos miško kelių priežiūrai Valstybė kasmet skiria po 7-8 mln. Lt valstybinėms įmonėms miškų urėdijoms, tačiau jie daugiausiai naudojami tik valstybinių miškų kelių tvarkymui: (2013m.- 7 137,9 tūkst.Lt, 2012 m.-6 574,2 tūkst.Lt, 2011 m.- 6 793,6-tūkst.Lt, 2010 m.-6 154,-tūkst.Lt, 2007 m.-8 089,8 tūkst.Lt). Per privačius miškų einantiems bendro naudojimo keliams iš Kelių priežiūros ir plėtros programos neskiriama nei lito. Ar ne apie tai reiktų kalbėti pirmiausiai?

Kodėl nekalbama apie tai, kad nesugebėta įsisavinti ES struktūrinės paramos lėšų miškų keliams tvarkyti, tačiau užsimota giliau įlysti į mokesčių mokėtojų-miškų savininkų kišenes. 2007-2013 m. Kaimo plėtros programoje pagal priemonės “Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra” trečią veiklos sritį “Miškų infrastruktūros gerinimas” miško kelių ir miško drenažų sistemų įrengimui ir rekonstravimui buvo numatyta 15,5 mln. Lt ES parama, kuria realiai galėjo pasinaudoti urėdijos ar savivaldybės. Tačiau nesugebėta įsisavinti didžiosios dalies lėšų, panaudota (skirtas finansavimas) tik 4,7 mln. Lt.

Todėl, asociacijos pirmininko nuomone, jei keliamas tikslas stabiliai sukaupti lėšų į bendrųjų miškų ūkio reikmių programą privačių miškų reikalams finansuoti (20-30%), turi būti arba 1) įstatymais nustatytas jau sumokamų mokesčių dalies nukreipimas į šią programą, arba 2) prieš tai sumažinus kažkurį iš dabar mokamų mokesčių (ar tokio atsisakius), tik tokiu atveju galėtų būti nustatoma nauja tikslinė įmoka bendrosioms reikmėms. Toks mokestis turi būti aiškus, paprastai administruojamas ir teisingas-be galimybės kam nors jo išvengti. O jei norima spręsti bendro naudojimo per miškus einančių kelių, kuriais naudojasi visi, priežiūros finansavimo klausimą, tuomet pirmiausiai reikia pasirūpinti skiriamų ES fondų lėšų tinkamu panaudojimu, po to užtikrinti, jog visų mokesčių mokėtojų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriamos lėšos miško keliams būtų naudojamos per visus miškus einantiems keliams tvarkyti. 

Lietuvosmiskai.lt inf.