Naujienos

Sovietinis palikimas: medžioklėje glūdėjo politinės galios kodas

Vienintelėje strityjes -medžioklėje- viskas, nuo tradicijų iki kolūkių laikais būreliams priskirtų teritorijų priklausomybės, buvo 100 proc. perkelta iš sovietmečio į nepriklausomos Lietuvos  teisinę sistemą.  Kodėl tas įvyko, padės suprasti portalo DELFI.lt žurnalisto Sauliaus Grybkausko analitinis straipsnis "Nomenklatūros medžioklės padėjo įsitvirtinti ir P. Griškevičiui, ir A. Brazauskui"

Straipsnyje pasakojama, kaip sovietmečio partiniai šulai  įvedė reglamentavimą, įtvirtindamas savo autoritetą ir  „privatizuodami“ vieną svarbiausių neformalių galios resursų – medžioklę. Todėl akivaizdu, jog ir šaliai atgavus nepriklausomybę o buvusiems žemių savininkams- savo valdas, toliau vadovaujančiuose postuose pasilikę  buvę partiniai bosai visokeriopai stengiasi išlaikyti teisę disponuoti  medžioklės plotais.  Keletas citatų iš straipsnio:

[...]

Sovietmečiu būta trijų aukščiausios valdžios medžioklės būrelių. Vienam jų, „žemiausiam“, vadovavo LKP CK skyriaus vedėjas Lionginas Maksimovas. Šio 2 A numerį turėjusio būrelio nariais buvo CK propagandos ir agitacijos skyriaus vedėjas Juozas Kuolelis, akademikas J. Požėla, o daugumą narių sudarė LSSR pramoninių ministerijų vadovai. Vienas aktyviausių būrelio medžiotojų buvo LSSR Vietinės pramonės ministras Semionenka. Jo karjerai medžiojimas suvaidino labai svarbų vaidmenį. Amžininkų prisiminimu, A. Sniečkui pavedus surasti „normalų rusą“ į Vilniaus miesto antrojo sekretoriaus pareigas, CK darbuotojai prisiminė Semionenką, kuris „pašefuodavo“ Radviliškyje gyvenusias P. Griškevičiaus žmonos Sofijos seseris. Pateikus jo kandidatūrą A. Sniečkui, šis sureagavo –„a, tas plikas“: A. Sniečkus prisiminė Semionenką iš vienos medžioklės Radviliškio rajone. 

Kito, Antrojo, būrelio, nariais buvo sovietinis pogrindininkas Feliksas Beliauskas, sąjunginės reikšmės pensininkas Jonas Vildžiūnas, LSSR buitinio aptarnavimo ministras K. Plechavičius, jo pavaduotojas ir Felikso Bieliausko brolis Vytautas, LSSR Valstybinio gamtos komiteto pirmininkas K. Giniūnas, žemės ūkio ministras Medardas Grigaliūnas, Žuvininkystės valdybos viršininkas J. Baravykas, Lengvosios pramonės ministras Ramanauskas, CK skyriaus vedėjas Aleksandras Builys, CK reikalų valdytojas B.Aliukonis, LSSR KGB pirmininko pirmasis pavaduotojas Pavelas Vorošilovas. Iš pradžių, kol netapo CK sekretoriumi, Antrame būrelyje medžiojo ir tuometinis Plano komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Brazauskas. Būrelio įtakingiausiu medžiotoju buvo iš Maskvos atsiųstas LKP CK antrasis sekretorius Valerijus Charazovas. 

Pažintis su V. Charazovu Antrojo būrelio medžioklėse buvo labai svarbi A. Brazausko tolesnei karjerai. V. Charazovas tiesiogiai kreipdavosi į A. Brazauską, o ne kaip pridera formaliai – į Plano komitetą ar jos vadovą Aleksandrą Drobnį. 1977 m. iškylus naujo LKP CK sekretoriaus pramonei ir statyboms skyrimo klausimui, V. Charazovas parėmė A. Brazausko kandidatūrą ir šis tapo CK sekretoriumi. 

Paaukštintas į CK A.Brazauskas perėjo į Pirmąjį būrelį, kurį sudarė ne tiek aukščiausi, kiek artimi P. Griškevičiui vadovai.

[...]