Naujienos

LESTO siekia išsiaiškinti su elektros tinklų įrengimu ir priežiūra miškuose susijusias problemas ir galimus jų sprendimo kelius
Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius bendrovė LESTO šiuo metu rengia 10 metų investicinį planą ir apklausia suinteresuotas šalis apie jų prioritetinius poreikius. Siekis- nustatyti LESTO investavimo tikslus, kryptis ir apimtis iki 2025 m. 2014-08-21 vyko Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) ir LESTO atstovų susitikimas, aptartos su elektros tinklų įrengimu ir priežiūra miškuose susijusios aktualiausios problemos ir galimi jų sprendimo keliai.Lietuvos miško savininkų asociacija, kaip viena svarbiausių bendrovei LESTO suinteresuotų šalių, pakviesta aptarti klausimus, susisijus su elektros energijos tiekimo patikimumu bei saugiu elektros energijos tiekimu miškų savininkams. LMSA pirmininkas Algis Gaižutis susitiko su LESTO strategijos tarnybos ekspertais Nerijumi Dumbrava, Ignu Pranskevičiumi ir ekonomiste Gintare Milkevičiūte.
LESTO atstovai supažindino, kad bendrovė pasitvirtino 2014-2020 metų veiklos strategiją ir šiuo metu ruošia 10 metų investicijų planą. Strategijoje numatytos trys pagrindinės strateginės kryptys 2014–2020 metams – tai klientų interesų užtikrinimas ir jiems kuriamos vertės didinimas, veiklos efektyvumo didinimas ir vertybėmis grįstos organizacinės kultūros formavimas.
Investavimo tikslus LESTO nori nustatyti išsamiai išanalizavę su LESTO veikla labiausiai susijusių suinteresuotų šalių poreikius. per valstybinių ir privačių miškų teritoriją eina =enkli dalis elektros linijų, todėl privačių miškų savininkų poreikiai, keliamos problemos bendrovėi yra labai svarbūs. [AB LESTO valdomą ūkį sudaro ~123,75 tūkst. km elektros linijų. 82,7 proc. jų sudaro elektros oro linijos, t.y. ~ 102 340 km, iš jų 35 % elektros linijų eina miškingomis teritorijomis, o tai būtų ~35 819 km]. LESTO nori sukurti investicijų planą, kurio pamatas būtų suinteresuotų šalių dabarties ir ateities poreikiai, kuris padėtų spręsti esamas problemas ir būtų paremtas užsienio kompanijų gerąja patirtimi.
LMSA pirmininkas A.Gaižutis palaikė LESTO atstovų svarstomus planus, kad kuo daugiau per miškus einančių elektros trąsų būtų 'kabeliuotos', t.y. dabartinės oro linijos būtų keičiamos požeminiais kabeliais.
Asociacijos vadovas pažymėjo, kad yra keletas sprestinų problemų. Pavyzdžiui, 2012 m. gruodžio 12 d. tuometinis LR Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pasirašė du įsakymus susijusius su miško valdytojų ir savininkų interesais. Pirmasis, Nr. 1-267 „Dėl elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, antrasis – Nr. 1-268 „Dėl elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. Šiais įsakymais užsimota visuose miškuose tris kartus padidinti 6-10 kV elektros oro linijų proskynų plotį, t.y. nuo 3 iki 9 metrų į abi puses, atstumus skaičiuojant nuo kraštinių laidų iki artimiausių medžių vainiko.
Dar daugiau, energetikai grasinasi galintys užkrauti miškų valdytojams ir savininkams pareigą praplatinti bei prižiūrėti proskynas, o jei toks įpareigojimas nebus atliktas arba atliktas netinkamai, tai, elektros tinklus eksploatuojanti organizacija AB LESTO atliks kirtimus ir išstatys sąskaitas urėdijoms bei privačių miškų savininkams. Energetikai užsimojo, kad miškų valdytojai neva privalės jiems atlyginti išlaidas, patirtas medžių ir krūmų kirtimui bei patirtus nuostolius dėl elektros tinkluose įvykusių avarinių gedimų, kuriuos sukėlė laiku neiškirsti medžiai ar krūmai.
LMSA bei Aplinkos ministerija su tokiu vienašališku įpareigojimu nesutinka, kadangi šie teisės aktai akivaizdžiai prieštarauja Vyriausybės nutarimui Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, LR Miškų įstatymui ir LR Konstitucijai. Apie tai yra informuota Energetikos ministerija.
Be to, LMSA turimais duomenimis, Energetikos ministerija šiuo metu rengia papildomus Elektros tinklų apsaugos taisyklių pakeitimus, kuriais norėtų įteisinti, kad elektros tinklų darbuotojai be jokio suderinimo su miškų savininkais ar valdytojais galėtų kirsti medžius elektros oro linijų apsaugos zonose.
LMSA pirmininkas vardijo, kad rimtų problemų kyla tiesiant naujas elektros trąsas, nustatant servitutus privačioje miško žemėje.
Sutarta reguliariai analizuoti kylančias problemas ir bendradarbiauti ieškant abipusiai priimtino jų sprendimo.
Lietuvosmiskai.lt inf.