2014 - 05 - 15
A.Maldeikienė: Daugumai visuomenės narių, o ne vien elitui, turi būti užtikrinama privačios nuosavybės apsauga
Ekonomistė
Aušra Maldeikienė, analizudama LR prezidento rinkimų I turo rezultatus, valdžios pastangomis konstruojamą Lietuvos politinę ir ekonominę sistemą apibūdina, kaip priešinančią ir atstumiančia, sudarančią sąlygas mažoms grupėms 'elito' savo reikmėms išnaudoti absoliučios daugumos žmonių išteklius. Tuo tarpu kurti gerbūvio valstybę galima tuomet, kai daugumai visuomenės narių (o ne vien elitui) užtikrinama privačios nuosavybės apsauga, realiai veikia nešališka teismų sistema ir kitos svarbios sąlygos. Pilną straipsnį perskaityti galite
portale propatria.lt čia...>>>
Citata iš straipsnio:
[...] "... Lietuvos gyvenimo analizė leidžia manyti, kad Lietuvoje pasirinkta politinių ir ekonominių institutų (privačios nuosavybės, teismų, valdžios, švietimo ir t. t.) visuma [socialinis institutas — tai socialinės struktūros tipus formuojanti normų, vertybių, vaidmenų ir jų vietos visuma, kuri sudaro santykinai stabilius žmonių elgsenos modelius, leidžiančius jiems atitinkamoje aplinkoje spręsti esmines gyvenimo išteklių, asmenybės ir socialinės struktūros problemas] yra užsidarančio tipo ir atmeta vis platesnį žmonių ratą.
Atviri, priimantys ekonominiai institutai suteikia galimybes ir skatina dalyvauti ekonominėje veikloje daugumą šalies gyventojų ir dalyvauti taip, kad jie galėtų geriausiai atskleisti savo prigimtinus talentus ir įgūdžius, taip pat rinktis taip, kaip jie pageidauja. Esminiai tokių institutų bruožai: apsaugota privati nuosavybė; nešališka teismų sistema; realiai veikianti viešųjų paslaugų, kurios leidžia žmonėms mainytis ir sudaryti sandorius, sistema; galimybė pradėti (ir palikti) naują verslą; galimybė pasirinkti specialybę. Jei šie institutai veikia ir veikia realiai, o ne formaliai (tai svarbiausia), tada jie neišvengiamai spartina ekonominę veiklą, produktyvumą ir ekonominę gerovę. Svarbiausia tokios teisės turi būti sudarytos daugumai visuomenės narių, o ne vien elitui.
Priešingai, išsunkiantys institutai konstruojami taip, kad mažos grupės savo reikmėms išnaudotų absoliučios daugumos žmonių išteklius. Tokie institutai neleidžia tinkamai apsaugoti nuosavybės teisių ir nekuria paskatų imtis aktyvios ekonominės veiklos. Pavyzdžiui, tai, jog Lietuvoje išskirtinai mažai verslo realiai taiko mokslo laimėjimus, rodo ekonominių institutų silpnumą. Labai dažnai konkuruojama ne produktyvumu, o pažintimis, priartėjimu prie politinės įtakos centrų ir anų prastai suderintų institutų toleruojamu bei palaikomu dirbtinai nupigintos darbo jėgos minimaliu atkūrimu per vadinamąsias socialines išmokas. Todėl produktyvesnis verslas dėl anksčiau minėtų priežasčių negali pademonstruoti savo efektyvumo, ir jį nustelbia politiškai palaikomas neefektyvus, „zombinis“ ir atgyvenęs verslas, kuris stabdo realų ir tvarų ekonomikos augimą. Alinantys ekonominiai institutai linkę veikti kartu su išnaudojančiais politiniais institutais, kurie leidžia sutelkti politines galias nedaugelio rankose, ir ta nedidelė ekonominio ir politinio elito grupė turi labai rimtų paskatų ir toliau palaikyti bei plėtoti išsunkiančius ekonominius institutus savo naudai, o gautus išteklius panaudoti savo politinei galiai toliau stiprinti."
[...]