Naujienos

Užsimota iš peties- paramos priemonę naujų miškų įveisimui siekiama padaryti visai nepatrauklia
Šį trečiadienį (2014-05-14) Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje priimti sprendimai dėl Kaimo plėtros 2014-2020 m. programos pagrindinių nuostatų ir prioritetų, į kurias turėtų atsižvelgti LR žemės ūkio ministerija, rengdama programą bei pateikdama ją derinti Europos Komisijai. Paskutiniu momentu žemės ūkio ministerija pateikė Seimo KRK tvirtinti su niekuo nederintus naujus reikalavimus, kuriuos realizavus “Miškų įveisimo ir miškingų plotų kūrimo” priemonė taptų aiškiai nepatraukli pareiškėjams. [Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimas dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos skelbiamas čia...>>>]ŽŪM atstovai ir neslėpė, kad apribojimų tikslas - sumažinti motyvaciją veisti naujus miškus. Seimo kaimo reikalų komitetas palaikė ŽŪM pasiūlymus, kažkiek atsižvelgdamas į Aplinkos ministerijos ir Lietuvos miško savininkų asociacijos prieštaravimus bei išsakytus argumentus.
Nuotr.:Prasidėjus naujajam finansiniam laikotarpiui, Lietuva derina ir naujas finansinės paramos priemones, viena iš jų – Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa. Seimo KRK pirmininko Sauliaus Bucevičiaus teigimu, tai svarbiausias mūsų kaimo dokumentas septyneriems metams.
Posėdyje dalyvavo ne tik Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai, bet ir žemės ūkio viceministras su ministerijos specialistų komanda, Aplinkos ministerijos, LR žemės ūkio rūmų, Lietuvos miško savininkų asociacijos, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos, Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos, Vietos veiklos grupių tinklo ir kitų žemdirbiškų asociacijų atstovai.
Aptariant paramą investicijoms į miškų plotų plėtrą ir jų gyvybingumo gerinimą, Žemės ūkio ministerija tik prieš dieną pasiūlė naujus apribojimus skiriant paramą miškų įveisimui: "Veisiant mišką žemės ūkio paskirties žemėje, kurios derlingumo balas neviršija 25 balų bei žemės ūkio veiklai netinkamoje žemėje (kaip šlaitai, raguvos ir kt.) teikti 80 proc. nustatytų kompensacinių išmokų, o žemėje kurios derlingumo balas viršija 25 balus – 50 proc."
Taigi, žemės ūkio ministerija toliau ieško preteksto nustatyti tokį reglamentavimą, kad naujų miškų įveisimas taptų kuo įmanoma labiau suvaržytas ir ekonomiškai nepatrauklus. Praėjusį kartą Seimo KRK posėdyje susilaukę aiškių prieštaravimų savo užmojams neremti naujų miškų įveisimo žemės ūkio paskirties žemėse, kurių našumas yra didesnis kaip 25 balai, šiam posėdžiui pateikė iš esmės į analogišką rezultatą vedantį pasiūlymą.
Turint omenyje, kad praeito finansinio laikotarpio paramos dydžiai buvo paskaičiuoti remiant ~80% paskaičiuotų miško įveisimo ir priežiūros išlaidų, o šiame finansiniame laikotarpyje tos sumos dar mažinamos ~20%, tai skaičiuojamą paramos dydį dar sumažinus per pusę, motyvacija imtis naujų miškų įveisimo veiklos taps ypač nedidelė. Juo labiau, kad miškų įveisimo ir priežiūros darbai yra smulkmeniškai reglamentuojami ir ypač griežtai kasmet kontroliuojami, o net dėl objektyvių prižasčių įveistam jaunuolynui nepasiekus per nustatytą laikotarpį nustatytų parametrų, pareiškėjui tektų 100% grąžinti visą miškų įveisimui ir priežiūrai gautą paramą.
Tokią žemės ūkio ministerijos poziciją stipriai remia komiteto nariai tvarkietis Vytautas Kamblevičius ir socialdemokratas Bronius Pauža, teigdami, kad kaimo plėtros programos lėšos turi būti naudojamos išimtinai žemdirbystei remti (ne miškams ar kaimo bendruomenėms), o miškams tegu finansavimą skiria Aplinkos ministerija, arba kitu atveju reikia priskirti miškų ūkio klausimus žemės ūkio ministerijos kompetencijai.
Tuo tarpu komiteto nariai socialdemokratas Kazys Grybauskas ir liberalas Eugenijus Gentvilas, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis ir Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis siūlė komiteto sprendime rekomenduoti paramos miškų įveisimui prioritetus nustatyti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos administravimo taisyklėse.
Seimo KRK išplatintame pranešime formuluotės kiek aptakesnės. Sprendimo 4 p. rašoma: "Daug diskusijų sukėlė ir „Miško įveisimo ir miškingų plotų kūrimo“ priemonė. Iš pradžių ministerija siūlė leisti mišką įveisti tik nederlingose, 25 našumo balų neviršijančiuose plotuose. Tačiau diskusijų komitete metu išryškėjo kompromisinis variantas – derlingesnėse žemėse teikti mažesnį paramos intensyvumą, negu nenašiose. "
Svarbiausia Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje numatoma paramos miškų ūkiui sritis yra naujų miškų įveisimas. Šiai paramos priemonei skiriamas didžiausias dėmesys ir paramos lėšų dalis. Lietuvai būtų netikslinga savanoriškai atsisakyti spendimų lankstumo vienoje iš pagrindinių miškininkystės plėtros politikos priemonių ir perleisti sprendimus Europos Sąjungos Komisijai. Siekiant skatinti miškų įveisimą mažesnio našumo žemėse pilnai paskatų Kaimo plėtros 2014-2020 m. programos “Miškų įveisimo ir miškingų plotų kūrimo” priemonėje derėtų nustatyti prioritetą (bet ne griežtą apribojimą) miškų įveisimui mažesnio našumo žemėse, o miškininkystės politiką įgyvendinti LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro jungtiniais sprendimais, įgyvendinant Miško įveisimo ne miško žemėje taisykles, kurias tvirtina LR žemės ūkio ir LR aplinkos ministrai.
Parama miškų įveisimui turi būti teikiama visose žemėse, kuriose yra išduotas leidimas įveisti mišką vadovaujantis Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėmis. Jose yra nustatyti pakankamai griežti apribojimai, kad miškas nebūtų veisiamas žemės ūkiui tinkamose žemėse, nes leidimai įveisti miškui išduodami tik mažo našumo žemės ūkio naudmenose (įvertintose ne daugiau kaip 32 našumo balais) ir nemelioruotuose plotuose.
LMSA narių nuomone, šiose taisyklėse nustatyti pakankamai griežti apribojimai, kad miškas nebūtų veisiamas žemės ūkiui tinkamose žemėse, o papildomos nuostatos dėl paramos teikimo miškų įveisimui kuo nederlingesnėse žemėse galėtų būti svarstomos ir numatomos Programos įgyvendinimo taisyklėse.
Kaimo plėtros programa bus išsiųsta oficialiai derinti su Europos Komisija, o galutinės nuostatos paaiškės po šių derybų, bei priėmus visas priemonių administravimo taisykles.
Lietuvosmiskai.lt inf.
Su Lietuvos miško savininkų asociacijos oficialiais pasiūlymais LR Žemės ūkio ministerijai ir Seimo KRK dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos galima susipažinti čia ...>>> ir čia...>>>