Naujienos
Šešėlinis žemės ūkio ministras priekaištauja Aplinkos ministerijai dėl siauro žinybinio mąstymo ir kompetencijos trūkumo
Parlamentaras Kazys Starkevičius viešai piktinasi Aplinkos ministerijos pozicija dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos įgyvendinimo prioritetų. Tokį politiko pasipiktinimą iššaukė Aplinkos ministerijos nuomonė į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suformuotos šešėlinės Vyriausybės žemės ūkio ministro K.Starkevičiaus iniciatyva 2014 m. kovo 20 d. Seimo priimtą nutarimą „Dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos įgyvendinimo būdų“.Aplinkos ministerija, išnagrinėjusi nutarimą, pateikė savo nuomonę, kurioje, kaip pastebi K. Starkevičius, svarbiausias akcentas yra biologinės įvairovės išsaugojimas, šlapynių ir pelkių atkūrimas, o į ūkininkų interesus visai neatsižvelgiama.
Kaip 2014-05-08 išplatintame viešame pareiškime teigia Seimo narys, labiausiai žemdirbius šokiravo aplinkos ministro nepritarimas pasiūlymui, kuriame Seimas Vyriausybei siūlė skirti didesnį finansavimą melioracijos įrenginių remontui ir rekonstrukcijai.
Aplinkos ministerija nepritarė šiam siūlymui, motyvuodama tuo, kad melioracijos renovacijos skatinimas neprisidėtų prie aplinkosaugos tikslų pasiekimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo, nes melioracija Lietuvos kraštovaizdžiui padarė didžiulę žalą, kai kuriuose regionuose ištiesinant ir paverčiant grioviais 100 proc. upių ir upelių vagų, nusausinant visas šlapynes ir paverčiant vietoves „agrarinėmis dykromis“. Aplinkosaugininkų nuomone, melioracija blogina paviršinių vandens telkinių kokybę, kenkia požeminiam vandeniui, skatina didelius upių potvynius ir reikalauja milžiniškų investicijų saugoti teritorijas nuo potvynių, blogina vietovių mikroklimatines sąlygas, prisideda prie didesnių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.
„Manau, kad tokią nuomonę apie melioracijos reikšmę Lietuvai gali teikti tik siauro žinybinio mąstymo žmonės, kuriems visiškai nerūpi bendri, šiuo atveju, šalies žemės ūkio reikalai. Aplinkosaugininkai nenori matyti kokius nuostolius patiria žemdirbiai dėl nebeveikiančio drenažo žuvus pasėliams. Neigiamą aplinkos apsaugos darbuotojų požiūrį į žemdirbystę patvirtina atvejis, kai vienam Biržų rajono ūkininkui pagal rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus parengtą projektą išvaliusiam krūmais apaugusį melioracijos griovį buvo priskaičiuota beveik 0,5 mln. Lt. žala gamtai, kurią šis ūkininkas privalo per 40 dienų sumokėti“, – teigė Seimo narys.
Taip pat parlamentaras pastebi, jog tokia Aplinkos ministerijos rašte išdėstyta nuomonė, kai drenuota žemė prilyginama „agrarinėms dykroms“, verčia suabejoti šios ministerijos darbuotojų kompetencija bei suvokimu apie melioracijos reikšmę Lietuvos žemės ūkiui.
