Naujienos

Kandidatas į LR Prezidentus Artūras Paulauskas apie iššūkius ir galimybes miškų ūkiui 2014-2019 laikotarpiu

1.    Miškai užima 2, 2 mln.ha (~ 33,3% Lietuvos teritorijos) ir yra neatsiejama mūsų šalies kultūros, ekonomikos ir kaimo plėtros dalis. Kasmet miškų plotas vidutiniškai padidėja po 6 -9 tūkst. ha, naujų miškų kasmet pasodinama po 2 - 3 tūkst. ha (2011 –apie 6 tūkst. ha, daugiausia  privačioje žemėje), likusi dalis miško medžiais apželia savaime. Per 50 metų faktinis medynų užimamas plotas padidėjo apie 0,5 mln. ha. Atgavus Nepriklausomybę prasidėjo nuosavybės teisių į miškus atkūrimas ir šiuo metu ~40 % miškų valdo 248 tūkst. privačių miškų savininkų. Kokia Jūsų bendra nuomonė dėl miškų ir miškų ūkio vaidmens Lietuvoje, šio sektoriaus svarbiausių iššūkių ir galimybių?

Atsakymas:

Miškas yra svarbus šalies ekonomikos faktorius. Tai ne tik gamtos dalis, tačiau ir atsakomybės bei priežiūros reikalaujantis objektas. Mums, Lietuvoje, būti savininku reiškia būti atsakingu už savo turtą, jį gausinti bei naudoti prasmingai ir efektyviai. Jūs, smulkieji ir vidutiniai savininkai, sudarote demokratinės Lietuvos valstybės stuburą. Ekonominė nauda ateina kaip teisingo šeimininkavimo pasekmė. Lietuva, turėdama jus, 248 tūkstančius atsakingų šeimininkų, gali sparčiu tempu toliau transformuotis į pilnavertę vakarietiškų vertybių visuomenę.

2.       Kaip vertinate privačios nuosavybės teisių atkūrimą miškams ir situaciją šalies privačiuose miškuose?

Atsakymas:

Privačios nuosavybės teisių atkūrimas miškams – teisingas žingsnis ne tik teisingumo atstatymo prasme, bet ir demokratinės valstybės formavimosi procese. Situacija šalies privačiuose miškuose gana sudėtinga. Daugeliu atveju savininko galimybės disponuoti savo turtu, jį tvarkyti yra nepagrįstai apribojamos. Neteisinga taikyti draudimus visiems privataus miško savininkams dėl to, kad kai kurie iš jų su savo turtu elgiasi netinkamai. Ne draudimais, o skatinimais reikia kreipti miškų ūkio veiklas valstybės miškų politikos kryptimi. Negali visi privataus miško savininkai būti solidariai atsakingi už atskirų asmenų daromas pražangas. Už gadinamus miško kelius turi būti atsakingi tie, kas juos neleistinai gadina, nepriklausomai nuo to kas jie – privataus ar valstybinio miško valdytojai ar paslaugas miške teikiantys subjektai. Mokesčiai miško savininkams neturi priklausyti nuo miško nuosavybės formos.  

3.       Europos Sąjungoje miškų politika priklauso valstybių narių kompetencijai (miškų valdyme remiamasi subsidiarumo principu). Tuo pat metu vis daugiau kitų ES / tarptautinio lygio sektorinių politikų tiesiogiai veikia miškų sektoriui svarbius aspektus. Kaip Jūs įsivaizduojate tolesnę miškų ūkio valdymo politiką tiek Lietuvoje, tiek ES mastu?

Atsakymas:

Miškų ūkio politikos sritis nepriskirta ES harmonizuotoms sritims – t.y. kiekviena ES narė vykdo savo nacionalinę politiką. Kaip minėta ankstesniame atsakyme, politikos įgyvendinimo vedantysis principas – skatinimas. Privačių miškų vedančioji politikos kryptis – kooperacija. Bendroji miškų politikos ašis - miškų, kaip labai svarbios ekosistemos (plačiausia prasme) dalies, teikiančios ženklią, įvairiapusę, ekonominę naudą, traktavimas.

4.       Miškų ūkis jau šiuo metu svariai prisideda prie šalies ūkio poreikių tenkinimo tuo pat metu užtikrindami tvarų daugiafunkcinį atsinaujinančių miškų išteklių panaudojimą. Tuo pat metu vis labiau pasireiškia norai riboti ekonominį miško išteklių naudojimą (vis labiau drausti ar riboti miško kirtimus, steigti naujas saugomas teritorijas) ir dalies politikų bei visuomenės norai naudotis miškų ištekliais/ infrastruktūra laisvai ir neatlygintinai, nežiūrint į jų priklausomybę. Koks yra Jūsų požiūris į privačioje ir valstybės nuosavybėje esančių miškų naudojimo ypatumus, kad užtikrinti geriausią galimą pusiausvyrą tarp nuosavybės teisių, ekonominės naudos ir socialinės atsakomybės?

Atsakymas:

Pagrindinis privačios miško valdos ypatumas tas, kad ji yra palyginti maža racionalaus ūkininkavimo požiūriu. Teigiama pusė ta, kad kūrybingas privataus miško savininkas yra nepalyginamai lankstesnis už valstybinio miško valdytoją ir lengviau gali pradėti specializuotą veiklą (tik nereikia jam trukdyti). Miško savininkams, ypač senjorams, padėtų visapusiškas kooperacijos skatinimas. Miškas, kaip ir žemė, yra mūsų gyvenamosios aplinkos dalis. Miško sklypo savininko veikla turi nekenkti miškui kaip atsinaujinančiam daugiafunkciniam gamtos ištekliui. Jo veikla turi būti suderinama su miško gyvavimo ciklu tiek trumpuoju, tiek ilguoju (dešimtmečių) periodais. Natūralu, kad miško savininkas siekia ekonominės naudos iš savo miško valdos, klausimas tik kaip jis to siekia – ugdydamas ar niokodamas (tinkamas ir savalaikis miško kirtimas su atsodinimu nėra jo niokojimas). Ekonominė nauda, gauta nekenkiant miškui, turi būti mūsų siekiamybė. Jeigu tvarkydami savo miškus galvosime apie savo vaikaičius ir provaikaičius nereikės atskirai galvoti apie socialinę atsakomybę. Nuoširdus rūpestis ateinančiomis kartomis – aukščiausia socialinės atsakomybės forma.

5.       Prašome įvardinti tris svarbiausias priežastis, kodėl Lietuvos privačių miškų savininkai turėtų palaikyti Jūsų kandidatūrą į Lietuvos Respublikos Prezidento postą.

Atsakymas: 

1. Teisingumas man yra aukščiausia asmeninė vertybė, kuri turi tapti ir valstybės pamatu, tik tokiu būdu šalis gali tapti stipri;

2. Siekiu, kad Lietuva taptų teisinga, stipri, nepriklausoma, klestinti ir gebanti pasirūpinti savo žmonėmis valstybė, o tauta būtų pilietiškai aktyvi ir dalyvautų valstybės gyvenime;

3. Tapęs Prezidentu, dėsiu visas pastangas, kad padėti žmonėms susikurti saugias ir socialiai orias gyvenimo sąlygas.

Kandidatas į LR Prezidentus Artūras Paulauskas
2014-04-30

Kandidato internetinė svetainė: http://arturaspaulauskas.lt/