Naujienos
VŽ "Savaitgalis" interviu su moterimi, "kuri nieko neleidžia"
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos ir jos vadovė Rūta Baškytė viešojoje erdvėje dažniausiai girdisi draudimų kontekste: nugriovė, neleido, apribojo... Neseniai ji vėl pasisakė „prieš“, kad per Kuršių marias į Neringą būtų tiesiamas tiltas. Išsamų Beatričės Laurinavičienės interviu su R.Baškyte skaitykite 2014-04-18 "Verslo žinių" priede "Savaitgalis" čia...>>>Keletas citatų iš straipsnio:
[...] Lietuvoje valstybės saugomos teritorijos užima 17,5% šalies ploto, Europos vidurkis labai panašus. Tai 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų, 6 rezervatai, 284 valstybiniai, 112 savivaldybių draustiniai, 571 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai. Tvarkymas iš dalies finansuojamas ES lėšomis: 2004–2006 m. VSTT projektams koordinuoti buvo skirta apie 40 mln. Lt, 2007–2013 m. – apie 220 mln. Lt.
Pasak p. Baškytės, VSTT turėjo idėjų, vertybių apsaugos programas parengė seniai, tad lėšų gavo jau pirmuoju finansavimo laikotarpiu, ir dabar finansinių išteklių pakanka.
Gamtos apsaugos srityje yra dvi pagrindinės ES direktyvos – Paukščių ir Buveinių. Laikydamasi pirmosios, Lietuva, prieš tapdama ES nare, turėjo įsteigti paukščių apsaugai svarbias teritorijas.
„Lietuva prisiėmė įsipareigojimus, tad reikalavimus pradėjome vykdyti dar negavę ES pinigų, jie atkeliavo iš paskos. O teritorijas buveinių apsaugai ir dabar steigiam, šių įsipareigojimų ir kitos šalys dar nėra įvykdžiusios“, – sako p. Baškytė. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbias teritorijas ES valstybėse jungia bendras ekologinis tinklas „Natura 2000“.
Anot pašnekovės, kiekviena valstybė saugo tai, kas jai vertinga, išskirtinio, žiūrint į rūšis – saugo retas, nykstančias. Lietuvoje yra daug rūšių, kurioms niekas negresia, tačiau jeigu kurioje nors kitoje ES šalyje tos rūšys – augalų, paukščių, žinduolių, roplių, vabzdžių – arba natūralios buveinės yra saugomos, jas privalu saugoti ir Lietuvoje.
[...]
Lietuva, pasak R.Baškytės, išsikėlė ambicingą tikslą, jis panašus kaip Didžiosios Britanijos: pas mus saugomas visas sukultūrintas kraštovaizdis – ir kultūros paveldas, ir gamta. Tai – daugiau duodantis, bet kur kas sudėtingesnis kelias.
Paklausta, ar tai reikštų, jog VSTT ir Kultūros paveldo departamento (KPD) veikla koreliuojama, pašnekovė nusijuokia: „Jų reikalavimai griežtesni negu mūsų, bet kadangi, daugeliu atvejų, mes einame priekyje tvarkydami tas teritorijas, tai gaunam ir už save, ir už juos.“
[...]Ne bausti, o šviesti
Kartais atrodo, kad didžiausia problema, kalbant ir apie aplinkosaugą, glūdi mūsų galvose. Gal tikrai žmones labiau paveiks ne reglamentai, o pradėtos skirti didžiulės baudos už gamtosaugos pažeidimus.
„Taip, jos sudrausmina, bet mes esam prevencinės veiklos šalininkai. Baudas galima taikyti, bet tai represinio mechanizmo priemonė“, – sako p. Baškytė. Ji sutinka, išėjusiems iš sovietmečio ir pasijutusiems laisviems, t. y. galiu daryti, ką noriu, nes tai aš, nes tai mano, baudų reikia – kad žmogus atsitokėtų, jam reikia šoko. Tačiau yra daugybė atvejų, kai nusižengiama iš nežinojimo, todėl prevencijos principas aplinkosaugoje yra vienas svarbiausių.
„Prevencija – tai pažeidimo, žalos išvengimas. Saugomų teritorijų direkcijose turime pareigūnus, vadiname juos taip, kaip neleidžia Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija, – reindžeriais. Jie, prevencinės apsaugos specialistai, aiškina žmonėms, gyvenantiems saugomose teritorijose, taip pat lankytojams, kas galima, kas ne, kaip galima, kur gauti informaciją ir t. t. Tai sudėtinga, nes žmonių trūksta – mūsų sistemoje labiausiai dirba idėjiniai, turtų čia nesusikrausi, o kaip matote, gali būti ir nepopuliarus. Tačiau šitas kelias duoda geresnių rezultatų, tik jam reikia laiko. Kai pasikeičia žmogaus sąmonė, atsiranda supratimas, jis neklaus, kodėl privalo vienokią, o ne kitokią tvorą tverti. Bet vėlgi, ir į tą tvorą galima kūrybiškai pažiūrėti“, – kalba p. Baškytė.
