Naujienos

Dienraštis "Kauno diena" 2005-04-27 Renaldo GABARTO straipsnyje "Turizmo blizgesys ir skurdas" analizuoja kaimo turizmo plėtros problemas.

 Biurokratų šou. Turizmo sektoriaus atstovai daugiau dėmesio skyrė problemoms, sukurtoms soldafoniškai mąstančių valdininkų, įveikti. Sodybą Trakų rajone turintis verslininkas teigė, jog beveik visuomet be galo sunku rasti bendrą kalbą su aplinkosaugininkais ar saugomų teritorijų statusą turinčių regionų prižiūrėtojais.
“Aš esu ekonomistas, todėl ir teoriškai, ir praktiškai galėčiau įrodyti, kad 1 - 2 šeimas priimti galinti sodyba niekada nebus rentabili. Kaimo turizmas rentabilus tampa, kai gali pasiūlyti bent 15 nakvynės vietų. Tačiau tam reikia plėsti sodybos teritoriją ir statyti naujus pastatus. Kaimo turizmo sodybos dažniausiai yra įsikūrusios itin gražiose ir todėl saugomose teritorijose, kurių administratoriai nenori nieko girdėti apie jokią plėtrą, net jei ji tikrai niekam nekenktų. Kaimo turizmas tikrai nėra prieš gamtos apsaugą, nes mes esame ypač suinteresuoti kraštovaizdžio išsaugojimu ir pritariame daugeliui reglamentuojamų dalykų, tačiau paprastai valdininkai dialoge naudoja tik vieną žodį “ne”. Būtent tokia laikysena ir yra nelegalių statybų katalizatorius. Ypač apmaudu, kai viską visur draudžiantys klerkai patys naudojasi įstatymų spragomis ar dviprasmybėmis ir renčia statinius labiausiai saugomose vietose”, - apgailestavo A.Gedvilas.

“Šiuo metu galioja tokios taisyklės, kad jei tikrintojai skrupulingai jų paisytų, tektų uždaryti praktiškai visas kaimo turizmo sodybas, nes joms keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir miestuose esantiems viešbučiams. Tarkim, sodybos virtuvėje turėtų būti penkios kriauklės ir plautuvės, o lubų aukštis siekti 3,5 metro. Panašiai yra su standartais, kuriuos turėtų atitikti sodybose esančios pirtys - laikantis norminių dokumentų raidės, jos turėtų žlugti”, - konstatavo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos viceprezidentas Antanas Gedvilas.

Plačiau skaitykite ...>>>