Naujienos
Kandidatas į LR Prezidentus Zigmantas Balčytis apie iššūkius ir galimybes miškų ūkiui 2014-2019 laikotarpiu
Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) kreipėsi į visus kandidatus į LR Prezidento postą su prašymu išdėstyti jų matymą dėl svarbiausių iššūkių bei galimybių Lietuvos miškams ir miškų ūkiui ateinančiu 2014-2019 laikotarpiu. Pirmojo atsakymo sulaukėme iš Zigmanto Balčyčio. Kviečiame susipažinti.1. Kokia Jūsų bendra nuomonė dėl miškų ir miškų ūkio vaidmens Lietuvoje, šio sektoriaus svarbiausių iššūkių ir galimybių?
Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje valstybėje, miškai teikia didžiulę įvairiapusę naudą valstybei, visuomenei, šalies ūkiui ir žmogui.
Šiuo metu miškai užima trečdalį Lietuvos, miškų plotas nuosekliai ir kryptingai didinamas jau daugiau kaip penkiasdešimt metų. Suprantama, kad miško plotų tolesnė plėtra yra tikslinga ir reikalinga šalies visuomenei, tačiau tos plėtros apimtys turi būti derinamos su kitais žemės naudojimo poreikiais.
Pastaraisiais metais miškų reikšmė šalies visuomenei tik didėja, todėl visi Lietuvos miškai – ir valstybiniai, ir privatūs – turi būti atsakingai ir subalansuotai naudojami ir nuolat atkuriami, taip užtikrinant didžiausią miškų teikiamą naudą ne tik šiuo metu, bet ir ateityje.
Miškų ūkis yra labai svarbi Lietuvos ūkio šaka, kuri remiasi pirmiausia nepertraukiamo ir subalansuoto miško išteklių naudojimo, veiklos kompleksiškumo ir ilgalaikio planavimo principais. Todėl miškų ūkis ne tik tiekia medieną pramonei, energetikai ir šalies gyventojams, bet kartu užtikrina, kad miškai su visomis jų atliekamomis funkcijomis būtų išsaugoti ateičiai ir galėtų nuolat teikti naudą visuomenei.
Svarbiausi iššūkiai ir galimybės pirmiausia ir sietini su pasiekimu ir išlaikymu sveiko balanso tarp šiandienos visuomenės poreikių miškui tenkinimo ir ateities miško formavimo. Tam būtina ne tik suformuoti, bet ir praktiškai įgyvendinti darnaus miškų ūkio principais paremtą ilgalaikę ir nuoseklią miškų ūkio politiką. Pagrindinis principas, kuriuo remiasi visų pažangių valstybių miškų politikos ir kurio turi būti laikomasi ilgalaikėje perspektyvoje ir Lietuvoje: medienos prieaugio neviršijančių miško kirtimų ir medienos ruošos apimčių išlaikymas. Šio ir kitų darnaus miškų ūkio principų įtvirtinimas nacionalinėje miškų ūkio politikoje sudarytų galimybes ne vien efektyviai funkcionuoti šalies miškų ūkiui, tenkintų suderintus visuomenės poreikius medienai ir miškui, bet ir leistų formuoti produktyvius miškus Lietuvos ateičiai.
2. Kaip vertinate privačios nuosavybės teisių atkūrimą miškams ir situaciją šalies privačiuose miškuose?
Privačios nuosavybės teisių į miškus atkūrimą vertinu kaip šalies visuomenei naudingą procesą. Tai ne vien tam tikro socialinio teisingumo atstatymas, bet ir atskiro žmogaus vertės pripažinimas, jo atsakomybės ir gebėjimų įvertinimas. Pagaliau tai ir tiesioginė ekonominė nauda didelei daliai Lietuvos gyventojų – ne vien tų privačių miškų savininkams, bet jų šeimos nariams bei visiems su privačių miškų ūkiu susijusiems asmenims.
Kadangi žemės reformos procesas miškuose vis dar neužbaigtas, egzistuoja įsisenėjusi problema dėl ūkinės veiklos nevykdymo valstybiniuose miškuose, kurie rezervuoti, bet nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti. Todėl turėtų būti ne tik kuo greičiau užbaigtas nuosavybės teisių į miškus atkūrimo procesas, bet ir nepanaudotuose nuosavybės teisėms atkurti miškuose turėtų būti atnaujinta ūkinė veikla, kad ir pastarieji miškai teiktų naudą Lietuvos žmonėms.
Lietuvos privačių miškų ūkiui būdingas dar gana menkas kooperacijos lygis. Tokia padėtis privačiuose miškuose iš esmės nepalanki privačių miškų ūkio vystymuisi, todėl reikia papildomų skatinimo priemonių, kurios leistų didinti privačių miškų ūkio ekonominį efektyvumą, kartu sudarytų prielaidas papildomos medienos pasiūlai artimiausioje ar tolesnėje perspektyvoje.
Kita vertus, veiklos nevykdymas nemažoje dalyje privačių miškų teigiamai veikia kai kurių miško ekosistemų natūralų formavimąsi, biologinės įvairovės išsaugojimą. Todėl ūkinės veiklos skatinimo priemonės turi būti subalansuotos su gamtosaugos skatinimo priemonėmis.
3. Kaip Jūs įsivaizduojate tolesnę miškų ūkio valdymo politiką tiek Lietuvoje, tiek ES mastu?
Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama ilgalaikė miškų ūkio politika yra paremta visoje Europoje ir visame pažangiame pasaulyje pripažįstamais darnaus miškų ūkio principais. Tokia politika remiasi šalies nacionalinėmis vertybėmis ir tradicijomis, tarptautiniais susitarimais ir Europos Sąjungos teisės normomis, susijusiomis su miškais ir miškų ūkiu.
Darni miškų ūkio politika turėtų būti įgyvendinama Lietuvoje ir ateityje. Formuojant miškų ūkio politiką ypač svarbu užtikrinti sprendimų toliaregiškumą, nuoseklumą ir stabilų įgyvendinimą ilgalaikėje perspektyvoje.
Jokios bendrosios miškų ūkio politikos Europos Sąjungos mastu nėra ir svarbiausi miškų ūkio politikos klausimai yra šalių narių kompetencija. Tačiau Europos Sąjungos mastu priimami sprendimai energetikos, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, klimato kaitos ir kituose sektoriuose daro akivaizdžią įtaką nacionalinėms miškų politikoms. Ateityje labai svarbu išlaikyti balansą tarp Europos Sąjungos ir atskirų šalių narių kompetencijų su miškais susijusios politikos srityse.
4. Koks yra Jūsų požiūris į privačioje ir valstybės nuosavybėje esančių miškų naudojimo ypatumus, kad užtikrinti geriausią galimą pusiausvyrą tarp nuosavybės teisių, ekonominės naudos ir socialinės atsakomybės?
Dėl savo įvairiapusių funkcijų net ir privatus miškas yra svarbus ne vien jo savininkui, bet ir visai šalies visuomenei. Nekalbant jau apie valstybės nuosavybėje esančius miškus, kurie pirmiausia skirti valstybės ir visuomenės interesams tenkinti. Todėl esminiai miškų tvarkymo principai yra ir turi būti vienodi visų nuosavybės formų miškams.
Suprantama, kad tam tikri privačioje ir valstybės nuosavybėje esančių miškų naudojimo ypatumai turi skirtis. Skirtingus valstybinėje ir privačioje nuosavybėje esančių miškų naudojimo ypatumus mūsų šalyje, visų pirma, sąlygoja skirtingi valdų dydžiai ir su tuo susijęs miškų ūkio veiklos potencialas.
Privačios miškų valdos Lietuvoje dažniausiai yra smulkios, todėl miškų ūkinė veikla tose smulkiose valdose nėra tolygi. Smulkių miško valdų savininkai kartais neturi intereso vykdyti jokios ūkinės veiklos, kartais trūksta ir miškininkystės žinių. Valstybiniuose miškuose vykdoma kompleksinė miškų ūkio veikla, o miškų naudojimas yra nepertraukiamas ir tolygus.
5. Prašome įvardinti tris svarbiausias priežastis, kodėl Lietuvos privačių miškų savininkai turėtų palaikyti Jūsų kandidatūrą į Lietuvos Respublikos Prezidento postą.
1) Gerbiu privačią nuosavybę;
2) Turiu vadovavimo patirties ir gebėjimų matyti Lietuvos ūkį kaip darniai veikiančią atskirų ūkio šakų visumą;
3) Ekonomisto matematiko išsilavinimas, veikla privačiame ir valstybiniame sektoriuose išmokė suderinti skirtingas pozicijas, iš visų galimų sprendimų išrinkti optimaliausią.
Kandidatas į LR Prezidentus Zigmantas Balčytis
2014-03-12
Kandidato į LR Prezidentus Zigmanto Balčyčio biuras:
Ž. Liauksmino g. 3, 01101 Vilnius
+370 (616) 19 483
el.paštas: info@balcytis.lt
Kandidato svetainė: balcytis.lt
