Naujienos

V.Ribikauskas: žvėrių apskaitos ir medžioklės ypatumai Lietuvoje

Sovietmečiu miškai buvo valstybiniai, žemė kolchozinė, o visų lygių valdžios vyrai – aršūs medžiotojai. Tačiau nepriklausomoje Lietuvoje medžioklių politika turėtų keistis...,- svarsto žinomas medžiotojas ir miškininkas Vytautas Ribikauskas, Kauno raj. Medžiojamųjų žvėrių limitų nustatymo komisijos narys 2014-02-17 portale Grynas.lt publikuojamame straipsnyje "Medžiotojo nuomonė. Jei jau kovojame su maru, reikėtų neriboti ir vilkų medžioklės"

Straipsnio autrorius, jau anksčiau garsiai kalbėjęs, kad Lietuvos miškai paversti kiaulynais, konstatuoja: "...Tačiau šuneliai loja, o karavanas išdidžiai keliauja toliau... Štai, jeigu suriaumotų koks nors liūtas (iš tų, kurie gali turėti įtakos medžioklės proceso reguliavimui Lietuvoje)... Tačiau liūtai mauroja tiktai išeidami į medžioklės taką ir po medžioklės, kol smulkesni plėšrūnai šernieną dalina porcijomis. Liūtams labai patinka, kai miškuose knibždėte knibžda valgomų žvėrių, o ypač - skanių šerniukų.
Tačiau nereikėtų visos kaltės dėl šernų besaikio veisimo versti medžiotojams. Medžiotojai įpratę klausyti nurodymų iš viršaus. Smulkmeniškos medžioklės taisyklės nusprendžia kiekvieną medžiotojo judesį - žingsnio į šoną nežengsi. O nepriveisti begalės šernų Lietuvos miškuose nurodymo nebuvo."

[...] Iš miškininkų medžioklės reguliavimą perėmus Aplinkos ministerijai, vėl pradėta vykdyti sovietinio Gamtos apsaugos komiteto politika, kai svarbiausia buvo kiek galima daugiau priveisti kanopinių žvėrių, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad žvėrys niokoja miško jaunuolynus ir žemės ūkio kultūras.

[...] miškininkams, kol jie tvarkė medžioklę, rūpėjo ir šernų gausa. Tik dabar jie verčiami daugiausiai rūpintis vilkais. Netiesa, kad nieko nebuvo daroma dėl subalansuoto besiremiančio ekologiniais pagrindais medžioklės ūkio tvarkymo. Medžioklėtvarkos mokslininkų (prof. Vytautas Padaiga) buvo sudarytos leistinos kano

pinių žvėrių tankumo normos Lietuvos Respublikos miškuose, kurios patvirtintos Aplinkos ministro 1995 m. gegužės mėn. 15 d. įsakymu. Neteko girdėti, kad šių normų būtų atsisakyta. Pagal Normas pačiuose derlingiausiuose miškuose leistinas šernų skaičius tūkstantyje ha yra 18, o nederlingiausiuose grynuose pušynuose – 5. Blogai tik tai, kad visa tai pamiršta.[...]

[...] Priešingai, medžioklę tvarkanti Aplinkos ministerija kanopinių žvėrių populiacijų gausos reguliavimą vykdo tik viena - gausėjimo kryptimi. Tad, ar rūpi medžiotojams visokios retos žolelės, kurias gali išknisti miškinės kiaulės? Nebent tik tiek, ar jos gali tikti šernų pašarui. Nerūpi jiems ir visokie ant žemės kiaušinius dedantys žvirbliai ar pelėdos. Paukščių lietuvaičiai beveik nemedžioja - svarbu, kad būtų daug skanių šerniokų...[...] Dabar, kai kilo kiaulių maro grėsmė, Aplinkos ministras įsakė šernus šaudyti ir visose saugomose teritorijose. O kodėl to nebuvo daroma anksčiau? Ar sunku suprasti, kad rezervatuose, kur saugoma reta augmenija ir gyvūnija gausūs šernų būriai nepageidautini? O medžioti saugomose teritorijose būtų kam, nes daug Lietuvos medžiotojų neturi medžioklės plotų. [...]

[...] Populiacija šiuo metu - dviguba. Keisčiausia, kad šernus skaičiuojant visiškai neatsižvelgiama į šernų populiacijų prieauglį, į tai, kad šernų apskaita vyksta vasario mėnesio antroje pusėje, o šernės vaikus veda balandį, gegužę, išimtiniais atvejais - jau kovą ar vasario pabaigoje. O šernų prieauglis dabar, kai šernai gausiai šeriami žiemą- vasarą ir nemedžiojamos suaugę patelės, yra ne mažesnis kaip 100 proc., jeigu ne daugiau.

Taigi, tokia aritmetika, kokią taiko Aplinkos ministerijos vadovai visiškai netinkama. Jie teigia, kad jeigu 2013 m. Lietuvoje buvo 60 tūkst. šernų (tiksliau turėtų būti 61795, kaip nurodyta Aplinkos ministerijos tinklapyje), o iki 2014 m. pradžios sumedžiota apie 30 tūkst., tai dabar likę apie 30 tūkstančių. Taip skaičiuojant, nesunku būtų Lietuvos šernų populiaciją sumažinti iki 10 tūkstančių.

Tačiau 61 tūkst. šernų buvo suskaičiuota 2013 m. vasario mėn., todėl 2013-2014 m. medžioklės sezono pradžioje Lietuvos šernų populiacija padidėjo dvigubai iki 120 tūkstančių.

O iš 120 tūkstančių atėmus tuos 30 tūkst. sumedžiotų, lieka ne 30 tūkstančių, o 90 tūkstančių. Štai tada palikti Lietuvos miškuose gyventi 10 ar 7 tūkst. šernų populiaciją jau gerokai sunkiau ir medžiotojams žadėtoms premijoms išmokėti prireiks gerokai daugiau lėšų.[...]

[...]Šernų reikia sumedžioti 100 proc.[...]Tačiau šernų apskaitos skaičiai tikrai nėra padidinti, greičiau atvirkščiai. Aiškumo dėlei, panagrinėkime praėjusio šernų medžioklės sezono medžioklių ir apskaitos rezultatus, remiantis Aplinkos ministerijos tinklapyje pateiktais duomenimis. 2012m. vasario mėnesį (apskaitų duomenys rajonų Medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijoms pateikiami iki balandžio 5 d.) Lietuvos miškuose buvo suskaičiuota 56203 šernai.

2012-2013m.medžioklės sezonu ( duomenys pateikiami iki 2013m. balandžio 15d., o šernų medžioklė baigiasi kovo 1d.) sumedžiotos 42263 (75,2 proc. nuo apskaitos) miškinės kiaulės.

Žinant, kad šernų prieauglis yra 100 proc., 2012- 2013m. šernų medžioklės sezono pradžiai (gegužės 1d.) miškuose jau buvo 112406 ilgašnipiai, tiesa, daug jų buvo dar visai mažučiukų, bet sezono bėgyje jie augo ir jau rugsėjo mėn. tapo pagrindiniu medžiotojų laimikiu. Taikant labai paprastą aritmetikos veiksmą, nustatome, kad 2013m. vasario mėn. apskaitai Lietuvos miškuose turėjo likti 70143 šernai, o suskaičiuota - 61795. Turint galvoje, kad šernų skaičiavimas miške nėra tolygus kiaulių skaičiavimui tvarte, paklaida ne tokia jau ir didelė. [...] Taigi, norint išlaikyti stabilią šernų populiacijos gausą, sumedžioti reikia ne mažiau 100 proc. nuo vasario apskaitose nustatyto šernų skaičiaus arba, kitaip sakant, visą žvėrių prieauglį. 2012- 2013m. sezonu buvo sumedžiota tik 75,2 proc. nuo apskaitos ir šernų populiacija nuo 56203 (2012m. apskaita) padidėjo iki 61795 (2013 m.apskaita).

[...] Pagal 2013 m. Lietuvos miškų ūkio statistiką dabar Lietuvoje miško žemės plotas yra 2174 tūkstančiai hektar. Imant pagal normas, leistino šernų tankumo vidurkį 11,5 žvėrių 1000-je hektarų, Lietuvos miškuose turėtų gyventi 25 tūkstančiai šernų. Tiek šernų turėtų būti pasibaigus medžioklės sezonui (vasario mėn. apskaitos metu). Kadangi šernų prieauglis 100proc., apie 25 tūkstančius jų reikėtų kiekvieną sezoną ir sumedžioti.[...]

Marą aktyviausiai platins vilkai[...] Būtina neribotai medžioti ir vilkus. Medžiotojai ir veterinarijos specialistai vilkus laiko galimais didžiausiais maro platintojais, todėl jų medžioklė turėtų būti leidžiama bent iki sezono pabaigos(iki balandžio 1d.) visoje Lietuvos teritorijoje be jokių limitų. Būtina mažinti ir kitų medžiojamųjų plėšriųjų žvėrelių gausą.

[...]

Visą išsamų V.Ribikausko straipsnį "Medžiotojo nuomonė. Jei jau kovojame su maru, reikėtų neriboti ir vilkų medžioklės" skaitykite portale Grynas.lt