Naujienos

ŪP: Medžiotojai valdžios planus iššaudyti šernus vadina utopija

Nors Aplinkos ministerija šernų populiacijos mažinimo plane kaip vieną svarbiausių kovos su afrikiniu kiaulių maru būdų numatė šios ligos platintojų šaudymą, kol kas medžiotojai negali pasigirti gausiais šių gyvūnų laimikiais. Maža to, kai kurie mano, kad vien keliuose pasienio su Baltarusija rajonuose iššaudyti galimus užkrato nešėjus medžiotojai galėtų geriausiu atveju per pusę metų ar net metus.

Be to, ilgašnipių išpyškinimas šimtu procentų tikrai neapsaugotų nuo maro grėsmės. Medžiotojų įsitikinimu, ne mažiau užkrato į Lietuvą gali atkeliauti, pavyzdžiui, su miškavežiais, kuriais lietuvių firmos medienos parsigabena iš Baltarusijos,- 2014-02-04 informuoja "Ūkininko patarėjas".

[...]

Aptverti miškų neįmanoma
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vicepirmininkas Eugenijus Tijušas gyvūnų išmedžiojimo nelaiko panacėja. Kaip, beje, ir miškų aptvėrimo.

„Tai neišspręstų problemos“, - įsitikinęs E. Tijušas. O kas išspręstų? Jo teigimu, kompleksinės priemonės. O svarbiausia – įvairių institucijų komandinis darbas, kontaktavimas, kad ši situacija neapsiveltų įvairiausiais gandais. O taip jau nutiko kalbant apie Baltarusiją. Pasklido kalbos, kad ten šernai nuodijami, masiškai šaudomi. Tokios niekuo nepagrįstos kalbos kartais kenkia labiau nei maras.

Ar padėtų sprendžiant situaciją valstybės žadamas atlygis medžiotojams už sumedžiotus šernus? LMŽD vicepirmininkas sakė manantis, kad medžiotojai yra labai pilietiški ir padės, kiek galės, be jokio užmokesčio.
„Nenorėčiau, kad pinigai taptų it kokia dėmė medžiotojams, kad imtų kalbėti, atseit jie atims pinigus iš kompensuojamų pensijų“, - teigė E. Tijušas.

Užkratą gali pervežti miškavežiai
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Varėnos skyriaus pirmininko Stasio Matijoškos nuomone, šernai nėra svarbiausi maro viruso pernešėjai.

„Į Lietuvą iš Baltarusijos yra vežamas iškirstas miškas. O šernai turi savybę iltimis braukdami per medžius žymėti savo teritoriją, - svarstė medžiotojas. - Tad yra tikimybė, kad sergančių gyvūnų paliesti medžiai miškavežiais ir atkeliavo į Lietuvą.“

Varėnos medžiotojų vadovas mano, kad užkratas gali plisti ir nuo rąstus vežančių automobilių ratų. Tokiu būdu jis gali atkeliauti ne tik į pasienio rajonus, bet ir į vidurį Lietuvos ar dar toliau. Kol kas miškavežių ratų niekas nedezinfekuoja.
„Mano nuomone, šiuo metu reikėtų bent laikinai uždrausti lankymąsi miškuose automobiliais, - sakė S. Matijoška. - Vien pastatytos sienos nuo šernų, šių gyvūnų naikinimas situacijos neišgelbės. Žinoma, mes, medžiotojai, bandysime iššaudyti šernus, nors ir labai gaila. Juk žmonės globojo tuos gyvūnus, didino bandą, šėrė, o dabar turės išnaikint.“

Kai maždaug prieš dvidešimt metų Lietuvoje buvo užfiksuotas klasikinio kiaulių maro protrūkis, buvo iššaudyta kone visa šernų populiacija. Ją atkurti prireikė beveik dešimties metų. Beje, tąkart maras taip pat atėjo iš Baltarusijos.
O E. Dainauskas prisimena Ispanijos atvejį, kai tas pats kiaulių maras šią šalį kamavo apie dvidešimt penkerius metus. „Šis virusas gali tiesiog užsikonservuoti gamtoje ir išsilaikyti iki dvidešimt metų, - sakė E. Dainauskas, - o paskui, žiūrėk, koks šernas išknis iš po žemių.“

[...]

Visą Violetos LIUKAITIENĖS straipsnį "Kiaulių marą į Lietuvą atneša ne tik šernai" skaitykite laikraščio "Ūkininko patarėjas" 2014-02-04, Nr. 14(3121) čia...>>>