Naujienos

*Registrų centro duomenimis žemė pabrango dvigubai

Agnė Pačkauskaitė (agne.packauskaite@vzinios.lt)

Per metus, pagal Registrų centro sudarytus žemės rinkos verčių žemėlapius, žemė didžiuosiuose šalies miestuose brango beveik dukart. Tačiau vien džiaugtis valdomu didesniu turtu būtų naivu – žemei brangstant nesnaudžia politikai, jau projektuojantys, kaip iš to proceso išspausti didesnių mokesčių.

Šiandien VĮ Registrų centras oficialiai "Valstybės žiniose" skelbia medžiagą apie Lietuvos žemės vidutinę rinkos vertę (vadinamuosius žemės verčių žemėlapius). Iš statistinės medžiagos matyti, kad kai kuriuose šalies regionuose komercinė bei gyvenamosios paskirties žemė per metus pabrango maždaug du kartus.
"Pokyčiai nei dideli, nei ką. Gyvenimas gerėja, žemė brangsta", - tendencijas filosofiškai vertina Aidas Petrošius, Registrų centro atstovas spaudai.
Valdininkai ramina, kad perskaičiuota žemės vertė įmonių ir gyventojų mokamiems mokesčiams įtakos kol kas neturės.
"Mokesčių tai visiškai neveikia, nuo rinkos vertės jie šiuo metu neskaičiuojami", - tikina Audronė Ciesiūnienė, Nacionalinės žemės tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyriausioji specialistė.
Anot jos, trečius metus skelbiamas verčių žemėlapis reikalingas keliais atvejais – parduodant valstybei priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, taip pat tam tikrais atvejais parduodant kitos paskirties žemės.
"Todėl ir reikia atnaujinti tuos verčių žemėlapius – rinka kol kas aktyvi, viską kasmet reikia tikslinti", - nurodo p. Ciesiūnienė.

Kaina – kaip 1994 m.
Pagal įstatymą, žemės mokestis tiek įmonėms, tiek gyventojams šiuo metu yra 1,5% sklypo kainos. Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad savivaldybės savo nuožiūra gali atleisti nuo šio mokesčio arba jį sumažinti, todėl mokestis skirtinguose šalies regionuose nevienodas.
Žemės mokesčiui apskaičiuoti naudojamos bazinės žemės kainos buvo nustatytos dar 1994 m., vykdant žemės reformą. Tiesa, vėliau šios kainos Vyriausybės nutarimu buvo kelis kartus indeksuotos (didintos).
"Pasaulyje ši sistema – masinis žemės vertinimas – naudojama kaip nekilnojamojo turto mokesčio skaičiavimo bazė", - pripažįsta Arvydas Bagdonavičius, VĮ Registrų centras direktoriaus pavaduotojas kadastrui ir turto vertinimui.
Tačiau, anot pašnekovo, Lietuvoje pritaikyti tokio modelio ir, pavyzdžiui, žemės mokesčio skaičiuoti remiantis Registrų centro sudaromais žemės verčių žemėlapiais, nedrįstama. Vis dėlto, jei reikiami teisės aktai būtų pataisyti, verčių žemėlapiai taptų mokesčio skaičiavimo pagrindu.
"Aišku, pritaikant tam tikras lengvatas, skaičiavimo metodiką", - sako jis.
Bet kuriuo atveju, taikant tokią metodiką, žemės mokestis kiltų.

Pelnosi Registrų centras
Kita vertus, p. Bagdonavičiaus teigimu, žemės verčių žemėlapiai Lietuvoje naudojami sprendžiant, ar suteikti asmeniui socialinę paramą, apskaičiuojant paveldėto turto mokestį.
"Skiriant socialinę paramą svarbu ne tik tai, kokias pajamas gauni, bet ir tai, koks yra tavo turtas, lyginant su tam tikru normatyvu, vidurkiu. Jei gyveni vienas ir turi namą Antakalnyje, reikiamo normatyvo socialinei paramai gauti, matyt, nepasieksi", - aiškina pašnekovas.
Be to, kylant žemės vertei, gausėja ir Registrų centro pajamos: kuo brangesnis žemės sklypas, kurį pirkėjas nori įregistruoti Registrų centre, tuo didesnį mokestį jis moka.
Tačiau p. Bagdonavičius tvirtina, kad Registrų centro pajamos iš registravimo mokesčio gali ir nepadidėti, nes pernai pigo žemės ūkio paskirties žemė.
"Priklauso kaip skaičiuosi. Žemės ūkio paskirties sklypai pinga, o tokia žemė sudaro apie 80% visų registruojamų sklypų. Taigi uždarbis gali ir mažėti", - tikina jis.

Peržiūrės mokesčio tvarką
Brangstant žemei, nesnaudžia ir politikai. Registrų centro rengiamais žemės verčių žemėlapiais neseniai susidomėjo parlamentaras Viktoras Muntianas, Seimo vicepirmininkas ir Darbo partijos pirmininko pavaduotojas. Be kita ko, jis svarsto galimybę keisti žemės mokesčio nustatymo taisykles.
"Žemės vertė Lietuvoje labai skiriasi, o mokestis visiems vienodas. Tai nenormalu. Mokestis turi būti adekvatus žemės vertei", - VŽ teigia p. Muntianas.
Detaliau kalbėti apie savo planus Seimo narys kol kas atsisako, tačiau neatmeta dėl to bursiąs specialią darbo grupę.
Parlamentaras Artūras Skardžius aiškina, kad pagrindinė mokesčio keitimo idėja gali būti susijusi su tuo, kaip diferencijuojant žemės mokesčio dydį miestuose ir regionuose į provinciją pritraukti daugiau kapitalo.
Tačiau 2003 m. Žemės mokesčio įstatymą norėjusiai keisti Seimo darbo grupei vadovavęs p. Skardžius skeptiškai vertina idėją žemės mokestį skaičiuoti pagal žemės rinkos vertę.
"Norėjome tai padaryti, bet jei atleidžiame nuo mokesčio sodininkus, pensininkus, tai pajamų į biudžetą praktiškai padaugėja gal 2 mln. Lt – vietoj 22 mln. Lt gautume 24 ar 26 mln. Lt", - VŽ sako p. Skardžius.
Darbo grupės parengtos Žemės mokesčio įstatymo pataisos, pagal kurias mokestį siūlyta skaičiuoti pagal žemės rinkos kainą, Seime pernai taip ir nebuvo priimtas. VŽ kalbintų specialistų teigimu, kad tokios pataisos būtų priimtos, projektus turi rengti Vyriausybė, nes priešingu atveju įstatymas nebus suderintas su visomis reikiamomis institucijomis ir neveiks.

Kėlimas nepatiktų
Verslininkai skeptiškai vertino idėjas peržiūrėti žemės mokesčio skaičiavimo tvarką.
"Mokesčio didinimas yra būdas sulėtinti investicijas. Patikimumo požiūriu, jei kažkas keisis, reitingai (Lietuvos - VŽ) kris žemyn", - perspėja Edmundas Daukantas, UAB "Schenker" generalinis direktorius.
Logistikos paslaugas teikianti UAB "Schenker" žemę nuomojasi, tačiau vis tiek moka žemės mokestį.
Kita vertus, pasak p. Daukanto, sumažintas žemės mokestis regionuose gali padidinti verslo susidomėjimą provincija.
"Jei kartais prie apsisprendimo, kur investuoti, yra riebus klaustukas, o sužinai, kad kažkur mažėja žemės mokesčiai, tai klaustukas iš karto virsta šauktuku", - aiškina p. Daukantas.
Kita bėda, pasak verslininko, yra ta, kad Lietuvoje neatsižvelgiama, jog žemės vertę statybos bendrovės, pramonės įmonės, logistai vertina pagal skirtingus kriterijus.
"Pavyzdžiui, man, kaip logistui, visai neįdomu, ką aš matau pro langą, o gyventojui tai labai svarbu. Vertinimo požiūriai skirtingi", - sako pašnekovas.
"Bet koks mokesčių didinimas yra skausmingas, nes nuo to kenčia produkcijos savikaina, įmonės pajamos", - VŽ teigia Arvydas Darulis, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros agentūros direktorius.
Tačiau p. Darulis nelinkęs komentuoti valdančiosios daugumos planų, mat idėjų sklando visokių ir pasitaiko, kad kai kurios neįgyvendinamos.

Skaičiuoja ir butų kainas
Beje, Registrų centras rugsėjį rengiasi pristatyti dar vieną verčių žemėlapį – nekilnojamojo turto. Registrų centras ėmėsi vertinti butų, namų kainas, mat Seime rengiamasi priimti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma apmokestinti komerciniais tikslais naudojamą privatų nekilnojamąjį turtą.
"Dabar derinama metodika – ką reikia vertinti, kokį turtą, kas yra komercinis patalpų naudojimas, - VŽ aiškina p. Bagdonavičius. - Prieš dvejus metus visas turtas Lietuvoje buvo įvertintas, duomenis tik reikia atnaujinti, pritaikyti naujoms sąlygoms, išskirti naujus veiksnius".
VŽ ne kartą rašė, jog, rengdama mokesčių reformą, Vyriausybė svarstė galimybę apmokestinti gyventojams priklausantį nekilnojamąjį turtą. Vienas iš projekto priešininkų argumentų – nesudaryti namų, butų verčių žemėlapiai.
Šiais duomenimis, pasak p. Bagdonavičiaus, galima būtų naudotis, jei politikai vis dėlto apsispręstų apmokestinti visą gyventojams priklausantį nekilnojamąjį turtą.