Naujienos

Svarstomi Aplinkos ministerijos parengti ATPK pakeitimai

AM Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas š.m. sausio 31 d., (penktadienį) sukvietė  Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) ir Generalinės miškų urėdijos (GMU) atstovus aptarti aptarti aplinkos ministro Valentino Mazuronio pavedimu Miškų departamento rengto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimų  projektą.

Pasitarime aptariant LR Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Kodekso) 26, 60, 62, 621, 64, 1895, 224, 242, 244, 320 straipsnių pakeitimo projektą dalyvavo LMSA Valdybos nariai Kęstutis Tubis, Jonas Lipavičius ir Algis Gaižutis, GMU Miško atkūrimo  ir apsaugos skyrius vedėjas Darius Stonis, AM Miškų d-to Privačių miškų skyriaus vedėja Vilija Masaitienė ir vyr.specialistė Ieva Laukineitytė.

Į dalį LMSA ir GMU išsakytų pastabų ir siūlymų buvo atsižvelgta aptarimui pateiktame pakoreguotame ATPK pataisų projekto variante, o išklausius LMSA atstovų pastabas Miškų departamento vadovas  pripažino dar keletą taisytinų dalykų.

Dėl vieno dalyko p. V.Vaičiūnas net diskutuoti nesiėmė- dėl tikslingumo apie dešimt kartų didinti jau ir dabar didžiules nuobaudas už prasižengimus miškų ūkinėje veikloje bei dėl to, kad būtina aiškiai atskirti nuobaudas vagims nuo prasižengimų , kad ir smulkių, nuosavoje valdoje. Pirmu atveju- patarė diskutuoti su politikais, o dėl antrojo- anot teisininkų, už vagystes taikomas ne ATPK, bet jau Baudžiamasis kodeksas. 

LMSA atstovai kalbėjome, kad realiame gyvenime yra ne visai taip.

1) Pilnai palaikome projektą inicijavusio Aplinkos ministro V.Mazuronio ryžtą sugriežtinti atsakomybę už trečiųjų asmenų vykdomas medienos vagystes ar neteisėtus kirtimus visuose miškuose, atitinkamus pakeitimus įtvirtinant  ir tuo tikslu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse. Už piktavalių pasikėsinimus į svetimą nuosavybę, kai vagiama iš miškų savininkų (tiek privačių, tiek valstybės),  turi būti griežtai ir neišvengiamai baudžiama.

2) Tačiau atkreipiame dėmesį į būtinybę atskirti sankcijas už piktavalių svetimuose miškuose daromus nusikaltimus nuo miškų savininkų netyčinių prasižengimų tvarkant nuosavus miškus. Turi būti išlaikytas  teisinio proporcingumo principas, kuris yra neatsiejama teisinės valstybės principo dalis. Proporcingumo principas reikalauja, kad tam tikros veiklos, teisių ir pan. ribojimas būtų taikomas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiamai būtina demokratinėje visuomenėje ir siekiama apsaugoti konstituciškai pagrįstus tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto ekonominis įvertinimas nebuvo atliktas, todėl negalima įvertinti, ar įstatymo nuostatos yra būtinos demokratinėje visuomenėje, proporcingos siekiamam tikslui ir ar jos atitinka Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį (valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei).

Jei siūlomu įstatymo projektu bus drastiškai (dešimteriopai) ir nediferencijuojant padidintos jau ir dabar ženklios baudos už veiklos pažeidimus miškų ūkyje, atsiras prielaidos neproporcingai pažeidimo pobūdžiui bausti savo valdose besidarbuojančius miškų savininkus lygiai taip pat, kaip ir į svetimą nuosavybę pasikėsinusius nusikaltėlius.

Būtina vengti tokios situacijos, kuomet legaliai veikdamas miško savininkas, per nežinojimą ar neapsižiūrėjimą nukirtęs savo valdoje medį be išankstinio pranešimo, būtų baudžiamas kaip miško vagis, pavogęs tokį pat medį iš jam nepriklausančio valstybinio ar privataus miško

3) Yra būtina atskirti (ir, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, aiškiai apibrėžti) miško pažaidą nuo vagystės, pateikti apibrėžimus kas yra medžio ar krūmo sunaikinimas, sužalojimas, ką iš viso laikyti krūmo sunaikinimu ar sužalojimu- juk trako kirtimas niekur nereglamentuotas ir tai negali būti laikoma nusižengimu. Reikėtų atskirti vogimą nuo nukrypimų laikantis visokių miško naudojimo reglamentavimų ir aiškiau diferencijuoti nuobaudas. Kuo sunkesnes pasekmes gali sukelti pažeidimas, tuo didesnės turi būti nuobaudos. Už neesminius pažeidimus - įspėjimas. O pas mus už bet ką, kas neatitinka kokio nors reikalavimo, pavyzdžiui,  Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių,  bauda.

Prasilenkia su teisinio proporcingumo principu ir tai, kad siūlomu įstatymo projektu savininkui padarius bet kokį prasižengimą tai būtų traktuojama kaip neteisėta, nelegali veikla ir kad tokiu atveju yra neteisėta nuosavame miške paruošta mediena, kuri bus privalomai konfiskuojama kartu su darbo įrankiais (!!!). Susidaro įspūdis, kad eilėje atvejų projekto rengėjai pamiršta, jog ATPK principai leidžia bausti tik už tiksliai nustatytą pažeidimą, kurį privalo įrodyti baudžiantysis.

4) Dar daugiau, vertinant antikorupciniu požiūriu, siūlomus ATPK pakeitimus įgyvendinus, tai gali sudaryti sąlygas korupcijos augimui, kuomet turintys teisę kontroliuoti ir bausti pareigūnai turi galimybę selektyviai rinktis, ką ir kiek daug bausti. Aplinkos ministro sprendimu visi valstybinai miškų pareigūnai (įskaitant urėdijų darbuotojus) gali tikrinti ir bausti privačių miškų savininkus ir visos baudžiamosios kontrolės pastangos nukreipiamos būtent į privatų miškų ūkį, veiklą valstybiniuose miškuose paliekant mažiau intensyviai kontrolei arba - savikontrolei. Baudų didinimas, kartu su užmojais neproporcingai padidinti mokesčius, veda prie nelygiaverčių konkurencinių sąlygų rinkoje ir būtų pateisinama tik tuo atveju, jei kas nors siektų kuo labiau atgrasyti privačių miškų valdytojus nuo gamybinės veiklos (kitaip tariant-„Kad jie bijotų net į mišką įeiti!“)

5) Dėl įstatymo projekto rengimą paskatinusių priežasčių. Šalyje privačių miškų naudojimo ir atkūrimo pažaidų yra nedaug. Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį šalies miškuose neteisėtų kirtimų atvejų sumažėjo daugiau kaip penkis kartus.  Tai patvirtina ir „Aiškinamojo rašto” skaičiai: šalyje kasmet laiku neatkuriami 3 proc. kirtaviečių; dėl miško dauginamosios medžiagos nuostatų nesilaikymo per praėjusius metus nubausti 2 asmenys. Pagal VMT (2013-10-23) per 2013 m. 3 ketvirčius 1000 ha privačių miškų vidutiniškai teko 5,9 m³ neteisėtų kirtimų. Tad, įrodinėjimai, kad reikia didinti baudas privačiuose miškuose, neįtikinami. Juk dėl vis dar pasitaikančių pavienių, kad ir grubių pažeidimų, nėra tikslinga drastiškai griežtinti bei dar smulkmeniškiau reglamentuoti ūkinės veiklos kontrolę visiems be išimties įstatymų ir dabar besilaikantiems. Gal reikėtų  mažinti įvairius perteklinius ribojimus, tarp jų ir privačioje nuosavybėje esančio miško paskirties keitimo, statybų bei kt. Tada reikėtų mažiau kontrolės ir baudų.

Nuotraukoje: AM Miškų d-to Privačių miškų skyriaus vedėja V. Masaitienė ir vyr.specialistė I. Laukineitytė.

ATPK pakeitimų svarstymas šiuo aptarimu tik prasidėjo, LMSA sieksime aktyviai dalyvauti šiame procese ir informuoti apie rezultatus

Su pilnu  LMSA pastabų ir siūlymų variantu susipažinti galima čia...>>>

Su aptarimui pateiktu AM patikslintu LR Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektu susipažinti galima čia...>>>

LMSA inf.