Naujienos

Padorumo testas

Pastarosiomis dienomis susilaukiame daug paklausimų dėl valstybinės įstaigos Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos viešai paskelbto reikalavimo LMSA pirmininkui. Neapsiribota tik paskelbimu GMU svetainėje, tačiau atsiųstas grėsmingas oficialus raštas, ant firminio blanko, su registracijos numeriu ir GMU vyriausiojo patarėjo parašu [GMU rašto kopija-čia>>>]. Suprantamas šios įstaigos vadovų susirūpinimas garbe ir orumu, kadangi miškų bendruomenė gerai žino apie tvirtą jų nusistatymą padorumo, sąžiningumo, pakantumo kolegoms bei oponentams, pijokystės netoleravimo ir kitų vertybių atžvilgiu.

Į oficialius raštus yra nustatyta oficiali reagavimo tvarka bei terminai. Tad  laiko įsigilinti ir įvertinti vyriausiojo patarėjo surašytus teiginius bei suprasti kontekstą yra pakankamai. Pirmas įspūdis -lyg laukiama patvirtinimo, kad generalinis miškų urėdas yra "ne prie ko" dėl socialdemokrato Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino iniciatyvos  įvesti naują papildomą 5% mokestį privačių miškų valdytojams nuo visų gaunamų pajamų už parduotą mišką ir medieną ir kad LMSA pirmininko susidaryta nuomonė šiuo klausimu yra klaidinga.

Paanalizavus  faktinę situaciją, p.A.Salamakino pasisakymus, vykusius susitikimus, kuriuose dalyvavo GMU vadovas, nuomonė peršasi nevalingai (žemiau aptarti faktai tai liudija). Be to, LMSA  įpareigota ginti privačių miškų savininkų interesus ir juos atstovauti inicijuojant svarbias diskusijas viešojo intereso klausimais. Mokesčiai yra neabejotinai viešasis reikalas ir todėl nei LMSA pirmininkas nei asociacija nieko nešmeižė, o viešai išsakė savo nuomonę bei pateikė ją pagrindžiančius faktus.

Nereta situacija, kuomet šnekūs politikai daug ką prikalba, prasitaria, ko vėliau ne visada pavyksta išsiginti. Ypač, jei kažkas ne perpasakojo, o tiesiogiai užfiksavo. Juk gyvename aukštųjų technologijų amžiuje... Valstybės tarnyboje esantiems pareigūnams gyvenimas dar sunkesnis.  LR Konstitucijos 33 straipsnis garantuoja teisę kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą. Persekioti už kritiką draudžiama.

Valstybės tarnyba – tai tarnyba Lietuvos valstybei ir Lietuvos Tautai, todėl visuomenė turi būti informuojama apie valdžios įstaigų ir jų vadovų veiklą. Valstybės institucijų ir juose dirbančių valstybės tarnautojų sprendimų motyvai turi būti aiškūs, skaidrūs, informacija apie šių sprendimų motyvus turi būti prieinama. Turi tai TURI, bet ar taip YRA??

Susidaro įspūdis, kad sumanymas susimažinti mokesčius, ieškant argumentų - iš kur kompensuoti biudžeto praradimus, negimė iš karto. Jau 2013 m. balandį pasirodė pranešimų, kad GMU vadovai ieško užtarimo Seime. Tačiau paslapties šydą praskleidė tas pats kalbusis socialdemokratas A.Salamakinas vienoje urėdijų lėšomis finansuojamoje televizijos laidoje "Girių horizontai". Ne tik įvardino besitariančiųjų sudėtį, betgi dar ir pasigyrė: "Mes net numatėme šaltinį, kad kompensuoti valstybės biudžetui tas lėšas." Ir pažadėjo, kad rezultatas turėtų būti maždaug po mėnesio. Duotą pažadą, kaip seka iš toliau besirutuliojusių įvykių, tesėjo.

Tikrai verta atidžiai paklausyti, ką sako įtakingas politikas laidoje "Girių horizontai" , transliuotoje 2013-11-02  http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/45434 (žiūrėti įrašą nuo 21:25-22:07).

Žurnalistė: Tačiau laimė, konstruktyvūs pokalbiai, sprendžiant dar neišparceliuoto, miškininkų akylai saugojamo, didžiulio valstybės turto ateitį vyksta. Tai mums patvirtina ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas

A. Salamakinas (kalba neredaguota:

 „Galiu pasakyti, praeitą savaitę buvom susitikę biudžeto finansų komiteto pirmininkas ponas Bradauskas, aš, kaip pirmininkas, Generalinis miškų urėdas, buvo pakviestas finansų ministras. Mes ilgai jam įrodinėjom, tiesa, dar buvo, reiškia, Raseinių urėdas mum į pagalbą atėjęs. Ir mes ilgai įrodinėjom, kad tą žingsnį reikia žengti.

Yra sutarta, kad iki šios savaitės vidurio jisai pateiks Premjerui mūsų mąstymą, ką reikia daryti ir kodėl reikia grąžinti tuos  pinigus ir sumažinti. Mes net numatėme šaltinį, kad kompensuoti valstybės biudžetui tas lėšas. Tai yra apie dešimt milijonų litų kitiem metam, tiek yra numatoma, ir sekantis žingsnis bus: finansų ministras mus informuos, kokie... ką bus daroma, kaip bus daroma.

Jeigu nepavyks čia, mes sutarę su komiteto pirmininku ponu Bradausku, dar turbūt pasiimsime ekonomikos komiteto pirmininką Žemaitaitį, eisime pas Premjerą ir įrodinėsime, kad kartu su biudžetu būtų tie visi pakeitimai padaryti. Pažadai vykdoma, bet yra vienas toks momentas, visuomet atimt lengva: trinkt, vieną minutę pasirašei įsakymą, „bumbt“. Vat kada reikia grąžinti ir atsukti atgal, va tada jau eini kryžiaus kelius. Reikia įrodinėti, kalbėti, tikrai skaičiais, kad čia yra tikrai negeras žingsnis buvo padarytas. Bet, manau, kad sutarimas bus. Na, palaukime dar maksimum mėnesį ir turbūt rezultatas bus.“

Kaip po to nemanyti, kad visa esmė žymiosios A.Salamakino užmačios papildomai apmokestinti privačių miškų savininkus- tai surasti šaltinį kompensuoti biudžeto praradimus dėl dabartinės valdančiosios koalicijos įtakingų socialdemokratų A.Salamakino ir B.Bradausko pažado urėdams sumažinti jų įmokas į valstybės biudžetą ~10 mln.Lt? 

Juo labiau tokius įtarimus sustiprina apytiksliai po mėnesio vykstantys keisti sutapimai, kuomet  būtent tą pat 2013-12-02 Seimo AAK pirmininkas A.Salamakinas įregistruoja kontraversišką Miškų įstatymo 7 str.2 dalies pataisą [ XIIP-1092 ], o Generalinė miškų urėdija oficialiu raštu kreipiasi į Aplinkos ir Finansų ministerijas[GMU rašto kopija čia...>>>], kuriuo siekiama ~10 mln. Lt sumažinti miškų urėdijų privalomą mokestį į biudžetą  ir bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti  iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką sumą (t.y. 2013–2015 metų laikotarpiu  nuo 97 mln.lt sumažinti iki  87 mln.Lt).

Šis A.Salamakino papildymas iš LR Vyriausybės atėjusiam (be jokių intencijų įvedinėti naujus  mokesčius) Miškų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIIP-1092 užregistruotas, neaptarus planuojamų pakeitimų su privačių miškų savininkais. Kas galėtų paneigti, kad pasinaudojant gerai įvaldytomis procedūrinėmis vingrybėmis, norėta tyliai ir skubiai 'prastumti' sumanytus pakeitimus? Tik štai ta nelemtoji LMSA sužinojo ir pradėjo uždavinėti nepatogius klausimus... Skandalas!!!

Juo labiau, kad idėjos prispausti papildomais mokesčiai 'privatininkus'  greičiausiai gimė ne parlamentarų galvose... Apie tai yra užsiminęs ir A. Salamakinas, pripažinęs buvęs įtikinėtas papildomai apmokestinti 'privatininkus' neva miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui). Dargi tvirtinant, neva privačių miškų savininkai tam neprieštaraus (!). Kad toks pokalbis, kuriama paatvirauta,  vyko su LMSA pirmininku, nenuneigsi- apie tai prasitarta iš Seimo tribūnos ir užfiksuota 2013-12-10 vakarinio plenarinio posėdžio stenogramoje [ stenogramos ištrauka pateikiama čia...>>>]

Sumanytus pakeitimus Miškų įstatyme buvo norima priimti ypač greitai. Jau 2013-12-04 Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nusimatė posėdžių darbotvarkėje svarstyti komiteto pirmininko įregistruotą Miškų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIP-1092 . Susižinoję apie tai, Lietuvos miško savininkų asociacija neatidėliotinai kreipėmės į pataisų iniciatorių Algimantą Salamakiną su prašymu atsiimti pateiktą Miškų įstatymo pataisą ir grįžti prie galimų pakeitimų tik plačiai išdiskutavus, kaip derėtų formuoti   lėšas bendrosioms privačių miškų ūkio reikmėms finansuoti (ir jas tinkamai panaudoti), išanalizavus kaimyninių šalių patirtį privataus miškų ūkio apmokestinimo srityje.

Neišgirsta. Sutartinai. Netgi į LR Vyriausybės vadovo socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus  nuomonę svarstant šį klausimą Vyriausybėje bei LR Vyriausybės  išvadą  neatsižvelgta.

Neįsiklausyta ir į Lietuvos miško savininkų asociacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA, Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos LIETUVOS MEDIENA, Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos, Lietuvos ūkininkų sąjungos Raseinių skyriaus ir daugelio politikų raginimus neįvedinėti perteklinio mokesčio ypatingai skubant, be jokios gilesnės ekonominės analizės ir pagrindimo, pasekmų įvertinimo.

Galiausiai, prieš pat Šv.Kalėdas, nepavyko prabalsuoti už viso įstatymo pataisų galutinį priėmimą. Sutrukdė opozicijai priklausantys parlamentarai ir dalis valdančiosios koalicijos narių,  nesiregistravę balsavimui.

Viena citata pabaigai:

"Valstybės tarnybos viešumo reikalavimas susijęs ir su Konstitucijoje įtvirtinta piliečių teise kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, su draudimu persekioti už kritiką (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis), taip pat su masinės informacijos cenzūros uždraudimu (Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalis) ir nustatytu (inter alia valstybei) draudimu monopolizuoti masinės informacijos priemones (Konstitucijos 44 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad demokratinėje teisinėje valstybėje jos pareigūnų ir tarnautojų viešas pareigų atlikimas yra vienas esminių principų, saugančių nuo jų savivalės ar piktnaudžiavimo" (citata iš Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimo).

lietuvosmiskai.lt