Naujienos

AKADEMIKUI LEONARDUI KAIRIŪKŠČIUI – 85

2013 m. gruodžio 28-ąją garbingą 85-ečio jubiliejų pažymi Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, MA ŽŪMMS Miškininkystės sekcijos pirmininkas, Švedijos Karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos bei Sankt Peterburgo Petrovskajos mokslų ir menų akademijos užsienio narys Leonardas Kairiūkštis. Sveikiname!

Leonardas Kairiūkštis (g. 1928m. gruodžio 28 d. Papiškiuose, Panemunio valsčius).

Leonardas Kairiūkštis, 1952 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dabar LŽŪU) įgijęs miškų ūkio inžinieriaus diplomą, mokslinį darbą vaisingai dirbo būdamas Lietuvos miškų institute skyriaus vedėju, direktoriaus pavaduotoju moksliniam darbui, o nuo 1970–1984 m. instituto direktorius.

1972 m. išrenkamas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu ir Chemijos ir biologijos mokslų skyriaus akademiku sekretoriumi. Nuo 1974 m. buvo tarptautinės programos „Žmogus ir biosfera“ Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkas. 1984 m., laimėjęs tarptautinį konkursą, išvyko į Austriją dirbti Tarptautinio sisteminės analizės instituto (IIASA) Gamtinės aplinkos programos vicedirektoriumi. Grįžęs į Lietuvą, vėl vadovavo Lietuvos miškų institutui (1988–1992 m.). Be to, buvo Ekologijos ir miškininkystės laboratorijos vedėjas, o nuo 1992 m. iki 1997 m. ir Instituto senato pirmininkas.

Akademikas L. Kairiūkštis labai nusipelnęs miškininkystės mokslui. Jis tyrė įvairių medžių rūšių medynų augimo ir formavimosi dėsningumus, struktūrą, medžių ir medynų produktyvumą, medžių ekologines sąlygas, vidurūšinius ir tarprūšinius jų santykius, medynų tankumą, medžių ir medynų ardų saulės energijos panaudojimo optimizavimą, paruošė medžių klasifikaciją pagal augimą ir vystymąsi. Kartu su kitais mokslininkais nustatė naują individų tarpusavio sąveikos reiškinį, susidarant miško cenozei, paruošė medynų tankumo optimizavimo būdus. Pagal atskleistus dėsningumus kartu su prof. A. Juodvalkiu sukūrė darnią produktyviausių miškų formavimo teoriją. Visa tai leido teoriškai pagrįsti produktyviausių medynų etalonų (prototipų) sudarymą ir paruošti tokių medynų formavimo programas bendroje visų rūšių miškų ugdymo sistemoje. Akad. L. Kairiūkščio su kitais mokslininkais atlikti biomasės sukaupimo ir šiuolaikinės miškų degradacijos dėl atmosferos oro taršos tyrimai leido kiekybiškai pagrįsti miškų vaidmenį šalies ekologiniam tvarumui istoriniame kontekste. Akademiko ypač didelis indelis į valstybinės mokslo programos „Regiono vystymosi ekologinis tvarumas istoriniame kontekste Lietuvos pavyzdžiu“ (ECOSLIT) veiklą.

Akad. L. Kairiūkštis parengė 20 knygų arba buvo jų bendraautorius, parašė apie 600 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių. Svarbiausios knygos: „Eglių ir lapuočių jaunuolynų formavimas“ (1969), „Lietuvos TSR miškai“ (atsakingasis redaktorius, bendraautoris, 1962), „Lietuvos TSR miškų ūkis“ (atsakingasis redaktorius, bendraautoris, 1968), „Labai produktyvių eglių ir lapuočių medynų formavimo moksliniai pagrindai” (1969), „Miškininkystė“ (sudarytojas, bendraautoris, 1979), „Etaloniniai medynai ir jų formavimas“ (bendraautoris, 1985), „Regiono vystymosi ekologinis stabilumas“ (anglų k., vienas iš redaktorių, 1989), „Dendrologijos metodai: panaudojimas aplinkotyroje“ (anglų k., vienas iš redaktorių, 1989). Akad. L. Kairiūkštis yra pagrindinis „Lietuvos mokslo“ leidinio „Lietuvos miškininkystė: raida ir perspektyvos“ (1997) organizatorius ir autorius. Šiuo metu baigia redaguoti XX amžiaus miškininkystės metraštį.

Akad. L. Kairiūkštis buvo per 30 doktorantų vadovas, skaitė paskaitų ciklus Lietuvos žemės ūkio ir Vytauto Didžiojo universitetuose. Jis labai kompetentingai atstovauja Lietuvos mokslą Europoje. Akademiko mokslinė veikla miškotyroje įvertinta Lietuvos valstybine premija (1971), tarptautine V. L. Pfeilo premija (1992) bei įvairiais medaliais.

Akad. L. Kairiūkštis žinomas visuomenės veikėjas šalyje ir ypač Kaune. Laisvalaikiu medžioja,  pamėgsta autoturizmą.

Visi, pažįstantys šį iškilų miškininką,  sveikiname gerb.akademiką jubiliejaus proga ir linkime geros sveikatos ir kuo geriausių bei laimingų dienų ateityje!