Naujienos

Komercinių medžioklės plotų aukcionų rezultatai kaitina aistras

Lietuvoje yra per 20 urėdijų valdomų komercinės medžioklės plotų. Aplinkos ministerija maždaug trečdalį jų šiemet  nutarė 10 metų išnuomoti aukciono būdu. Aukcionų laimėtojai už nuomą siūlė kone 50 kartų daugiau, nei šiuo metu už miško hektarą moka medžiotojų būreliai. Apie tai- Audrės Srebalienės straipsnis "Verslininkai: niekas taip nesutvirtina sandorių, kaip medžioklės rago gausmas" 2013-12-31 "Lietuvos ryte"

Iš aštuonių 2013 m. vykusių aukcionų naujų šeimininkų Dzūkijoje dar neturi Dzirmiškės ir Šilo komercinės medžioklės plotai. Konkursai dar nesibaigę ir dėl Lenkelių bei Žagarės medžioklės plotų.

Pigiausiai – už 18 765 litų metinę įmoką – aukcione Virbalio medžioklės plotą išsinuomojo privatus asmuo. Dar vienam žmogui už 53,2 tūkst. litų metinę įmoką atiteko 1725 ha dydžio Gudžiūnų medžioklės valdos Kėdainių rajone.

Be pasiūlytos kasmetės savanoriškos įmokos, medžioklės plotų naudotojai kasmet turės sumokėti ir mokesčius už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą.

Pavyzdžiui, į Alytaus rajono Veisiejų miškų urėdijoje esantį Bestraigiškės medžioklės plotą, užimantį vos 1086 hektarus, pretendavo daugiausia – net 41 aukciono dalyvis. [...] Baigiantis spaliui Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas leidimą valdyti Bestraigiškės medžioklės plotą išdavė „fiziniam asmeniui” kauniečiui Alvydui Šepučiui, už jį pasiūliusiam apie 70 tūkst. litų savanorišką įmoką. Kone iš karto jis įregistravo medžiotojų būrelį „Trys vilkai”.

Sujudimo netrūko ir pavasarį, kai buvo paskelbtas Kėdainių miškų urėdijoje esančio Ąžuoloto medžioklės ploto aukcionas. Kėdainiai – regionas, kuriame didžiausias žvėrių tankis. Iš trijų dešimčių aukciono dalyvių didžiausią įmoką – net 203 tūkst. litų pasiūlė veiklos net nevykdanti Keturvalakių žemės ūkio bendrovė. Tai kone 50 kartų daugiau, nei už miško hektarą moka būreliai.  Skandalo audra iš aukciono laivo išstūmė ir ją, ir bendrovę „Autoarena”, mojavusią maždaug 100 tūkst. litų metine įmoka. Tad teisę šeimininkauti 1700 ha Ąžuolote gavo miškininkystės bendrovė „Dzūkijos miškas”. Ji už tai įsipareigojo kasmet sumokėti po 76 tūkst. litų. [...]

Siūlomomis už nuomą sumomis stebisi Eugenijus Tijušas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei: "...Vis dėlto tos į padanges aukcionuose iškeltos nuomos kainos verčia stebėtis. Arba ten rezgamos aferos, arba absoliučiai nesuvokiama, kas yra medžioklės plotas ir kaip juo reikia rūpintis. [...] Pavyzdžiui, mano paties medžiotojų klubas „Elnias” valdo arti 12 tūkst. hektarų medžioklės ploto, kuriame yra apie 5000 ha miškų. Ir per metus valstybei už teisę naudotis medžiojamų gyvūnų ištekliais sumokame apie 11 tūkst. litų. Be jų, papildomai dar reikia išleisti pinigų pašarams bei jų aikštelėms įrengti – žvėrims nuo žemės ūkio pasėlių nuvilioti."

***********************

Lietuvoje medžiokliniai ginklai išduoti maždaug 31 tūkst. asmenų. Iš jų įvairioms medžiotojų draugijoms priklauso apie 27 tūkst. žmonių. Vidutinis medžioklės ploto dydis Lietuvoje yra 8650 ha. Didžiausi plotai – per 9000 ha – suformuoti Kauno, Tauragės ir Telšių apskrityse. Lietuvoje veikia kone 1000 medžiotojų kolektyvų.

Vidutiniškai medžiotojų būrelio metinis pajamų fondas 13 tūkst. 350 litų, vienas narys sumoka apie 325 litus. Iš jų mokesčiams už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą sumokama kone pusė būrelio metinio biudžeto. Gyvūnams šerti ir kitoms reikmėms tenka skirti maždaug 42 proc. būrelio biudžeto.

Visą Audrės Srebalienės straipsnį "Verslininkai: niekas taip nesutvirtina sandorių, kaip medžioklės rago gausmas" skaitykite 2013-12-31 "Lietuvos ryte" čia...>>>