Naujienos
2005 - 04 - 21
*Žiemą praūžęs "Ervino" uraganas išėjo į naudą – žaliavos padaugėjo
Lentpjūvių rykštė – darbuotojų stygius
Rasa Dževeckytė (rasa.dzeveckyte@vzinios.lt )
Lentpjūvėms, grasinusioms, jog dėl medienos stygiaus bus priverstos stabdyti veiklą, žiemą praūžęs uraganas išėjo į naudą – žaliavos padaugėjo. Tačiau atsirado nauja problema – nuo narystės Europos Sąjungoje pradžios daugelis gabių darbuotojų iškeliavo skalsesnės duonos ieškoti svetur
"Lietuvoje uraganas "Ervinas" išvartė apie 1 mln. m3 medžių. Latvijoje buvo išguldyta net 9 mln. m3. Todėl latviai, anksčiau mokėję brangiau nei mūsų pramoninkai, numušė medienos kainas ir ėmė ją pirkti 20–40 Lt pigiau. Į kaimyninę šalį vežti medienos iš Lietuvos nebeapsimoka",– pasakoja dr. Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas. Anot jo, medienos išteklių Lietuvoje yra, tačiau pramonei jos trūksta dėl ypač griežtų kirtimo ribojimų.
Audriaus Mikalausko, "Stora Enso Miškas" generalinio direktoriaus, teigimu, uraganas sujaukė medienos asortimento balansą, mat beveik 90% visų vėjo išverstų medžių buvo eglės.
"Be to, vėjovartos lėmė popiermedžių perteklių. Šiuo metu audros įtaka Baltijos rinkoje vis dar juntama – sumažėjusi spygliuočių popiermedžių paklausa.
Importas iš Švedijos į Baltijos šalis lemia rąstų perteklių. Artimiausiu metu situacija nesikeis",– aiškina p. Mikalauskas.
Pasak Benjamino Sakalausko, generalinio miškų urėdo, šiuo metu tiekiama pagal sutartis, sudarytas lapkritį.
"Uraganas šiek tiek pakoregavo planus. Pirkėjai ragina apkarpyti kainas, tačiau mums priimtinesnis sprendimas kurį laiką mažinti kirtimo apimtis",– aiškina p. Sakalauskas. Anot jo, šiuo metu 1 m3 spygliuočių popiermedžių kainuoja 70–80 Lt, o rąstų – 150–160 Lt.
"Pirkėjai ragina kainas sumažinti 10–20%. Tačiau ar jų siūlymui bus pritarta – derybų klausimas tarp konkrečios urėdijos ir užsakovo",– sako generalinis miškų urėdas. Jo teigimu, urėdijos suinteresuotos kuo daugiau uždirbti, nes būtina ne tik atsodinti iškirstą mišką, bet ir investuoti į medelynų restruktūrizaciją ir modernizaciją.
"Šiemet medelynams skirsime apie 7 mln. Lt, nes ateityje ypač išaugs sodmenų paklausa: Europos Sąjunga remia žemės ūkio paskirties plotų mažinimą. Šalies valstybinių medelynų modernizavimo programoms įgyvendinti miškų urėdijos per 2005-2008 m. planuoja 24 mln. Lt investicijų",– aiškina p. Sakalauskas.
Uragano padarinius labiau pajuto spygliuočių apdirbimo įmonės.
"Mums jis įtakos beveik neturėjo, nes 90% produkcijos gaminame iš lapuočių",– pasakoja Juozas Paškauskas, Antakalnio (Kaišiadorių raj.) UAB "Fraxinus" direktoriaus pavaduotojas. Jis atkreipia dėmesį, jog medienos šiemet netrūksta, tačiau ji, palyginti su praėjusiais metais, pabrango 20–30%. Pavyzdžiui, 1 m3 juodalksnio pernai vidutiniškai kainavo 100 Lt, šiemet už jį prašoma apie 130 Lt.
"Pernai buvo baisus medienos stygius. Todėl įmonės, rudenį dalyvavusios urėdijų skelbiamuose konkursuose, pačios kėlė kainą, geriau sutikdamos aukoti pelno dalį, bet užsitikrinti nuolatinį medienos tiekimą. Ypač ši tendencija ryški tarp smulkių apdirbėjų. O vėliau šie dažniausiai dingsta, medienos iš viso nenupirkę, o tu lieki prie pakeltų kainų",– medienos įsigijimo paradoksus atskleidžia p. Paškauskas. Tačiau jis pabrėžia, jog randasi vis daugiau vilčių, kad urėdijos pasiduos raginimams šiek tiek sumažinti kainas. "Fraxinus", per metus apdirbanti apie 25.000 m3 medienos, beveik visą produkciją eksportuoja – Lietuvoje jos lieka tik dešimtadalis.
Problema – darbuotojų stygius
Nors šiemet medienos trūkumo problema atkrito, tačiau perdirbimo įmones į neviltį varo darbuotojai, masiškai migruojantys į Vakarus. Anot generalinio miškų urėdo, darbuotojų nutekėjimas priverčia daugiau investuoti į techniką. "Pernai įsigijome 2 kirtimo mašinas, į kurias investavome apie 2 mln. Lt. Nauja technika bandome kompensuoti darbuotojų, išvykusių į užsienį, trūkumą",– neslepia p. Sakalauskas.
Kaišiadorių įmonės atstovas patvirtina, jog darbuotojų kaita ypač didelė.
"Vasarą ši problema bus dar opesnė, nes daugelis vyks į užsienį sezoninių
darbų. Ypač sunku rasti aukštesnės kvalifikacijos specialistą",– sako p.
Paškauskas. Problemą didina ir tai, jog lentpjūvių darbuotojus nesunkiai pavilioja kaimynystėje veikiančios bendrovės, pasiūliusios šiek tiek didesnį atlyginimą, todėl įmonės nusiteikusios tobulinti motyvacinę sistemą.
Ieško alternatyvų „Stora Enso“ tiesioginės investicijos Lietuvoje nuo 1999 metų siekia 25 mln. EUR. Šiuo metu „Stora Enso“ įmonėse Lietuvoje dirba apie 200 žmonių.
"Padėtis Europos medienos rinkose yra labai įtempta, todėl „Stora Enso“ plečia medienos tiekimo ir perdirbimo šaltinius. Dėl didelių medienos išteklių mus labiausiai domina Rusija, dėl sparčiai augančios rinkos – Kinija, o Brazilija – kaip pigios žaliavos šaltinis. Tačiau į Europos gamyklas ir ateityje bus investuojama, siekiant modernizuoti gamybą, kurti didesnės pridėtinės vertės produktus",– aiškina p. Mikalauskas. Anot jo, kita investavimo tokiose pietų klimato šalyse kaip Kinija ir Brazilija priežastis – čia auginami eukalipto medžiai iki celiuliozės gamybai tinkamų užauga per 10–15 metų, o šiauriniuose regionuose tam reikia net 70–80 metų. Kazlų Rūdos AB "Jūrės medis" (JM) Sibiro regione, Permėje, pernai gruodį įsigijo lentpjūvę ir jau pradėjo iš Rusijos vežtis žaliavos siuntas.
"Mūsų produkcijos kitokie standartai nei baldų ar statybinių medžiagų
gamintojų. Klijuotos medienos konstrukcijoms reikalingas atitinkamos kokybės tankesnis medis. O tokie šiltuose kraštuose neauga. Investavę į lentpjūvę Rusijoje užsitikrinome stabilų žaliavos tiekimą",– pasakoja Ovidijus Jankauskas, JM valdybos pirmininkas. Įmonė kasmet pagamina apie 17.000 m3 klijuotos medienos, 90% produkcijos yra eksportuojama.
Šiemet įmonė numato modernizuoti gamybą ir Kazlų Rūdoje įrengti naują
technologinę liniją. Tai leis ne tik gerokai padidinti JM gamybos pajėgumus, tačiau ir pagaminti pažangesnės, ekologiškesnės, reikalaujančios mažiau klijų produkcijos.
"Numatomo projekto vertė – apie 30 mln. Lt. Kaip jį seksis įgyvendinti,
priklausys ir nuo to, ar gausim paramą iš ES struktūrinių fondų, kuriems
paraišką jau esame pateikę",– sako p. Jankauskas.
Medžio apdirbimo pramonės atstovai mano, jog investicijos, lankstesnis
valstybės požiūris ir subalansuotas žaliavos tiekimas nuteiktų optimistiškai, nes Lietuvoje pagaminta produkcija pirkėjų nestokoja.
Rasa Dževeckytė (rasa.dzeveckyte@vzinios.lt )
Lentpjūvėms, grasinusioms, jog dėl medienos stygiaus bus priverstos stabdyti veiklą, žiemą praūžęs uraganas išėjo į naudą – žaliavos padaugėjo. Tačiau atsirado nauja problema – nuo narystės Europos Sąjungoje pradžios daugelis gabių darbuotojų iškeliavo skalsesnės duonos ieškoti svetur
"Lietuvoje uraganas "Ervinas" išvartė apie 1 mln. m3 medžių. Latvijoje buvo išguldyta net 9 mln. m3. Todėl latviai, anksčiau mokėję brangiau nei mūsų pramoninkai, numušė medienos kainas ir ėmė ją pirkti 20–40 Lt pigiau. Į kaimyninę šalį vežti medienos iš Lietuvos nebeapsimoka",– pasakoja dr. Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas. Anot jo, medienos išteklių Lietuvoje yra, tačiau pramonei jos trūksta dėl ypač griežtų kirtimo ribojimų.
Audriaus Mikalausko, "Stora Enso Miškas" generalinio direktoriaus, teigimu, uraganas sujaukė medienos asortimento balansą, mat beveik 90% visų vėjo išverstų medžių buvo eglės.
"Be to, vėjovartos lėmė popiermedžių perteklių. Šiuo metu audros įtaka Baltijos rinkoje vis dar juntama – sumažėjusi spygliuočių popiermedžių paklausa.
Importas iš Švedijos į Baltijos šalis lemia rąstų perteklių. Artimiausiu metu situacija nesikeis",– aiškina p. Mikalauskas.
Pasak Benjamino Sakalausko, generalinio miškų urėdo, šiuo metu tiekiama pagal sutartis, sudarytas lapkritį.
"Uraganas šiek tiek pakoregavo planus. Pirkėjai ragina apkarpyti kainas, tačiau mums priimtinesnis sprendimas kurį laiką mažinti kirtimo apimtis",– aiškina p. Sakalauskas. Anot jo, šiuo metu 1 m3 spygliuočių popiermedžių kainuoja 70–80 Lt, o rąstų – 150–160 Lt.
"Pirkėjai ragina kainas sumažinti 10–20%. Tačiau ar jų siūlymui bus pritarta – derybų klausimas tarp konkrečios urėdijos ir užsakovo",– sako generalinis miškų urėdas. Jo teigimu, urėdijos suinteresuotos kuo daugiau uždirbti, nes būtina ne tik atsodinti iškirstą mišką, bet ir investuoti į medelynų restruktūrizaciją ir modernizaciją.
"Šiemet medelynams skirsime apie 7 mln. Lt, nes ateityje ypač išaugs sodmenų paklausa: Europos Sąjunga remia žemės ūkio paskirties plotų mažinimą. Šalies valstybinių medelynų modernizavimo programoms įgyvendinti miškų urėdijos per 2005-2008 m. planuoja 24 mln. Lt investicijų",– aiškina p. Sakalauskas.
Uragano padarinius labiau pajuto spygliuočių apdirbimo įmonės.
"Mums jis įtakos beveik neturėjo, nes 90% produkcijos gaminame iš lapuočių",– pasakoja Juozas Paškauskas, Antakalnio (Kaišiadorių raj.) UAB "Fraxinus" direktoriaus pavaduotojas. Jis atkreipia dėmesį, jog medienos šiemet netrūksta, tačiau ji, palyginti su praėjusiais metais, pabrango 20–30%. Pavyzdžiui, 1 m3 juodalksnio pernai vidutiniškai kainavo 100 Lt, šiemet už jį prašoma apie 130 Lt.
"Pernai buvo baisus medienos stygius. Todėl įmonės, rudenį dalyvavusios urėdijų skelbiamuose konkursuose, pačios kėlė kainą, geriau sutikdamos aukoti pelno dalį, bet užsitikrinti nuolatinį medienos tiekimą. Ypač ši tendencija ryški tarp smulkių apdirbėjų. O vėliau šie dažniausiai dingsta, medienos iš viso nenupirkę, o tu lieki prie pakeltų kainų",– medienos įsigijimo paradoksus atskleidžia p. Paškauskas. Tačiau jis pabrėžia, jog randasi vis daugiau vilčių, kad urėdijos pasiduos raginimams šiek tiek sumažinti kainas. "Fraxinus", per metus apdirbanti apie 25.000 m3 medienos, beveik visą produkciją eksportuoja – Lietuvoje jos lieka tik dešimtadalis.
Problema – darbuotojų stygius
Nors šiemet medienos trūkumo problema atkrito, tačiau perdirbimo įmones į neviltį varo darbuotojai, masiškai migruojantys į Vakarus. Anot generalinio miškų urėdo, darbuotojų nutekėjimas priverčia daugiau investuoti į techniką. "Pernai įsigijome 2 kirtimo mašinas, į kurias investavome apie 2 mln. Lt. Nauja technika bandome kompensuoti darbuotojų, išvykusių į užsienį, trūkumą",– neslepia p. Sakalauskas.
Kaišiadorių įmonės atstovas patvirtina, jog darbuotojų kaita ypač didelė.
"Vasarą ši problema bus dar opesnė, nes daugelis vyks į užsienį sezoninių
darbų. Ypač sunku rasti aukštesnės kvalifikacijos specialistą",– sako p.
Paškauskas. Problemą didina ir tai, jog lentpjūvių darbuotojus nesunkiai pavilioja kaimynystėje veikiančios bendrovės, pasiūliusios šiek tiek didesnį atlyginimą, todėl įmonės nusiteikusios tobulinti motyvacinę sistemą.
Ieško alternatyvų „Stora Enso“ tiesioginės investicijos Lietuvoje nuo 1999 metų siekia 25 mln. EUR. Šiuo metu „Stora Enso“ įmonėse Lietuvoje dirba apie 200 žmonių.
"Padėtis Europos medienos rinkose yra labai įtempta, todėl „Stora Enso“ plečia medienos tiekimo ir perdirbimo šaltinius. Dėl didelių medienos išteklių mus labiausiai domina Rusija, dėl sparčiai augančios rinkos – Kinija, o Brazilija – kaip pigios žaliavos šaltinis. Tačiau į Europos gamyklas ir ateityje bus investuojama, siekiant modernizuoti gamybą, kurti didesnės pridėtinės vertės produktus",– aiškina p. Mikalauskas. Anot jo, kita investavimo tokiose pietų klimato šalyse kaip Kinija ir Brazilija priežastis – čia auginami eukalipto medžiai iki celiuliozės gamybai tinkamų užauga per 10–15 metų, o šiauriniuose regionuose tam reikia net 70–80 metų. Kazlų Rūdos AB "Jūrės medis" (JM) Sibiro regione, Permėje, pernai gruodį įsigijo lentpjūvę ir jau pradėjo iš Rusijos vežtis žaliavos siuntas.
"Mūsų produkcijos kitokie standartai nei baldų ar statybinių medžiagų
gamintojų. Klijuotos medienos konstrukcijoms reikalingas atitinkamos kokybės tankesnis medis. O tokie šiltuose kraštuose neauga. Investavę į lentpjūvę Rusijoje užsitikrinome stabilų žaliavos tiekimą",– pasakoja Ovidijus Jankauskas, JM valdybos pirmininkas. Įmonė kasmet pagamina apie 17.000 m3 klijuotos medienos, 90% produkcijos yra eksportuojama.
Šiemet įmonė numato modernizuoti gamybą ir Kazlų Rūdoje įrengti naują
technologinę liniją. Tai leis ne tik gerokai padidinti JM gamybos pajėgumus, tačiau ir pagaminti pažangesnės, ekologiškesnės, reikalaujančios mažiau klijų produkcijos.
"Numatomo projekto vertė – apie 30 mln. Lt. Kaip jį seksis įgyvendinti,
priklausys ir nuo to, ar gausim paramą iš ES struktūrinių fondų, kuriems
paraišką jau esame pateikę",– sako p. Jankauskas.
Medžio apdirbimo pramonės atstovai mano, jog investicijos, lankstesnis
valstybės požiūris ir subalansuotas žaliavos tiekimas nuteiktų optimistiškai, nes Lietuvoje pagaminta produkcija pirkėjų nestokoja.
