Naujienos
Kieno suklaidintas socialdemokratas A.Salamakinas apsimelavo Seimo tribūnoje? (papildyta)
Seime 2013-12-10 (antradienį) vakarinėje plenarinio posėdžio dalyje buvo svarstytos Miškų įstatymo pataisos, liečiančios naujų mokesčių miškų savininkams įvedimą XIIP-1092(2). Bandydamas apginti savo registruotas šio įstatymo 7 str. 2 dalies pataisas, kuriomis įvedamas naujas papildomas 5% mokestis nuo visų pajamų už parduotą medieną ir nenukirstą mišką visiems privačių miškų savininkams ir valdytojams, socialdemokratas Algimantas Salamakinas žėrė iš tribūnos klaidingus argumentus. Pavyzdžiui, teigė, kad iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių programos neva finansuojami tokie darbai, kaip valstybinių ir privačių miškų kelių tvarkymas bei pamiškių šienavimas, kad iš urėdijų mokamų atskaitymų remontuojami keliai privačiuose miškuose. Akivaizdu, kad net patyrusį politiką kompromituoja neteisingai jį konsultuojantys 'pagalbininkai'.Seimas po svarstymo pritarė Miškų įstatymo pataisų projektui Nr. XIIP-1092. [palačiau skaityti čia...>>>].
Galima tik apgailestauti, kad didelei socialinei grupei (privačių miškų savininkų su jų šeimos nariais priskaičiuojama ~800 tūkst.) norima įvesti naujus mokesčius ypatingai skubiai, nediskutuojant ir netgi galima daryti prielaidą (iš stebėtos diskusijos Seime svarstant įstatymo pataisas), pataisų autoriui vadovaujantis atskirų urėdų pripasakotomis pasekėlėmis, bet ne objektyviais duomenimis.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas galėtų atsiklausti aplinkos ministro V.Mazuronio arba pavesti savo patarėjams pateikti informaciją, kuri akivaizdžiai parodys, kad iki šiol iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų (kurios sąmatą tvirtindavo LR Vyriausybė) nebuvo skiriama nei lito netgi kelių valstybiniuose miškuose, jau nekalbant apie privačius miškus remontui ar priežiūrai. Urėdijos tam tikslui naudoja kitas lėšas, be to urėdijoms kasmet skiriama 7-8 mln. Lt iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (2013m.- 7 137,9 tūkst.Lt, 2012 m.-6 574,2 tūkst.Lt, 2011 m.- 6 793,6-tūkst.Lt, 2010 m.-6 154,-tūkst.Lt, 2007 m.-8 089,8 tūkst.Lt, [nuorodą į kasmetines KPP programos samatas rasite čia...>>>]).
Būtent į Kelių priežiūros ir plėtros programą lėšos patenka iš visų transporto savininkai ir valdytojai mokamų už degalus akcizo mokestį bei mokesčius už krovinines transporto priemones, iš kurių turi būti finansuojamas kelių tvarkymas ir priežiūra. Tačiau šiuo metu į Kelių priežiūros ir plėtros programą Finansų ministerija perveda tik 55% akcizo už degalus pajamų, o iš kelių priežiūrai skirto programos biudžeto privačių miškų keliams neskiriama nei lito. Taigi mokesčiai mokami, finansavimas neskiriamas. Didelė tikimybė, kad ir pradėjus rinkti naująjį mokestį "bendrosioms reikmėms" , konkrečiai privačių miškų keliams neteks nei lito.
Neskaniai kvepia ir užmačios suplakti strateginių objektų tiesimui per miškų ūkio paskirties žemę būtinas įstatymo pataisas su "pakišimu" jau galutiniuose įstatymo svarstymo etapuose net su Vyriausybe neaptartų mokestinių klausimų. Iš to galima daryti dvi prielaidas: arba apie politikų absoliučią nekompetenciją teisėkūros srityje, arba atvirkščiai- apie ypač didelį įstatymo priėmimo procedūrų išmanymą, kuriuo naudojamasi (kas galėtų tai paneigti?) vykdant pamaloninančiųjų politikus užsakymus.
Kad nereikia beatodairiškai skubinant, be išsamios diskusijos su privačių miškų savininkais, priiminėti Miškų įstatymo 7 str. 2 dalies pataisų, kuriomis įvedamas naujas papildomas 5% mokestis nuo visų pajamų už parduotą medieną ir nenukirstą mišką visiems privačių miškų savininkams ir valdytojams, kalbėjo Seimo Seimo nariai konservatorius K. Starkevičius, liberalas E.Gentvilas, tvarkietis aplinkos ministras V.Mazuronis ir daugelis kitų. Seimo posėdžio vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia...>>> [pradėti žiūrėti įrašą nuo 04:09:01"] |
Seimo AAK siūlymui priimti Miškų įstatymo 7 ir 11 str. pataisas XIIP-1092(2) skubos tvarka (norėta jau šį ketvirtadienį) nebuvo pritarta - bus priiminėjama įprasta tvarka. Seimas nusprendė kreipti į LR Vyriausybę išvadų dėl šio įstatymo pataisų.
Lietuvosmiskai.lt inf.
Ištrauka iš plenarinio posėdžio stenogramos:
16.09 val.
Miškų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1092(2) (svarstymas)
Rytinės darbotvarkės 13 klausimas – Miškų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS(LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Suprasdamas, kad pagal darbotvarkės grafiką vėluojame, trumpai. Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė įstatymų projektus Nr. XIIP-1092 ir Nr. XIIP-1226. Pirmąjį teikė aplinkos ministras ponas V. Mazuronis, antrąją – Aplinkos apsaugos komitetas. Jie sujungti, padarytas vienas įstatymas iš dviejų, ir komitetas jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną K. Grybauską pristatyti Kaimo reikalų komiteto išvadą.
K. GRYBAUSKAS(LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas 2013 m. lapkričio 20 d. bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam Miškų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1092 ir komiteto išvadoms. Be to, Kaimo reikalų komitetas šių metų lapkričio 27 d. bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1226(2) ir komiteto išvadai bei pasiūlė pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktas pastabas.
PIRMININKAS. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu kalbėti A. Mitrulevičių.
A. MITRULEVIČIUS(LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1092. Komiteto sprendimo – iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-1092 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra užsirašę keturi diskutuoti. Pirmiausia kviečiu K. Starkevičių. Ruošiasi D. Kreivys.
K. STARKEVIČIUS(TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, nors jau ir vakaras. Aš noriu padiskutuoti šiuo klausimu keliais aspektais. Iš tikrųjų pats pateiktas projektas yra labai reikalingas Lietuvai, jis skatina investicijas, skatina mūsų strateginių projektų vystymą, tai ir dujotiekis, elektros tinklai, ir visi kiti projektai. Tačiau yra šio įstatymo dvi dalys.
Labai gerai. Aplinkos apsaugos ministerija sveikino ministrą V. Mazuronį, kuris teikė šį projektą, kad to reikia dėl strateginių tikslų. Tikrai tai daliai pritariu. Tačiau yra dvi dalys.
Pasižiūrėkime, pateiktas projektas dėl strateginių mūsų investicinių projektų. Tačiau yra ir antroji dalis, kuri mus visus klaidina ir neleidžia balsuoti už šį projektą. Nesuteikia mums rinkėjai teisės. Nes antrąja dalimi jis yra patikslintas ir uždedami mokesčiai mūsų miškų savininkams. Šiandien yra apie 500 tūkst. miškų savininkų, kurie šios žinios tikrai nelaukia arba laukia su dideliais nuogąstavimais. Mūsų šiandieninis apsisprendimas nulems, ar tie mokesčiai bus uždėti, ar nebus. Štai antroje dalyje, kuria papildė, kiek žinau, nežinant Aplinkos ministerijai, uždedami mokesčiai privatiems miškų savininkams. Pirmiausia žinant, kad didžioji dauguma viešo naudojimo miško kelių, einančių per privačius miškus, iki šiol nėra priskirti į savivaldybių ar miškų urėdijų balansą, bet nepriklauso ir miškų savininkams, yra bešeimininkiai, tai neatidėliotinai reikia spręsti būtent šią problemą, kad jie būtų pripažinti, kas yra jų šeimininkai, o jeigu jie bus įtraukti į balansą, tai greičiausiai į savivaldybių. Tad ir privačių miškų savininkų norimi surinkti mokesčiai bendrosioms žemės ūkio reikmėms niekaip negalės būti naudojami niekam nepriskirtų arba savivaldybių balanse esančių miškų kelių priežiūrai ir remontui.
Antra. Visi transporto savininkai ir valdytojai moka už degalus, akcizo mokestį ir mokesčius už krovinines transporto priemones, iš jų turi būti finansuojamas kelių tvarkymas, priežiūra. Tačiau šiuo metu į Kelių priežiūros ir plėtros programą Finansų ministerija perveda tik 55 % pajamų už degalų akcizą, o už kelių priežiūrą programai skirto biudžeto privačių miškų keliams neskiriama nė lito. Taigi mokesčiai mokami, finansavimas neskiriamas. Didelė tikimybė, kad ir pradėjus rinkti naująjį mokestį bendrosioms reikmėms konkrečių privačių miškų keliams neteks nė lito.
Trečia. Ženkliai padidinti pajamų mokesčiai vers legaliai dirbančius miškų savininkus stabdyti medienos pardavimą ir taip mes nepasieksime norimo efekto, kuris yra deklaruojamas šiuo įstatymu. Bet ne čia yra esmė.
Esmė yra ta, kad viena įstatymo dalis yra labai reikalinga, kad būtų tiesiami strategiškai reikšminga infrastruktūra per miškus, tai kelias ar „Via Baltica“, ar „Rail Baltica“, ar mūsų dujotiekiai, ar elektros linijos, bet primetamas dar visiškai kitas dalykas, kuris, kaip sakoma, imsime ir pabandysime: galbūt mes apkrausime tuos pusę milijono miškų turėtojų dar papildomu mokesčiu. Kai dabartinių valdančiųjų buvo deklaruojama, kad anksčiau naktinė mokesčių reforma buvo neefektyvi, o mes dabar imsime ir padarysime kaip ir dieną. Štai atsiras tas mokestis ir lyg ir nieko neatsitiks, ir privatininkai jį mokės. Bet mes pagalvokime. Miškų nuosavybė buvo atkurta. Atkūrimo metu buvo patirti tam tikri nuostoliai, nes buvo nacionalizuotas turtas. Dabar atkurta nuosavybė. Štai dabar, ponai mieli, mokėkite mokesčius, kaip aš minėjau, nors neišspręsti dar nuosavybės klausimai.
Argi mes neturime vieną kartą susivokti, sustoti ir baigti terorizuoti mūsų savininkus, šiuo atveju miškų savininkus, kurie dar tik bando atsistoti ant kojų, investuoja į tuos atkurtus miškus, daro visas investicijas? O mes dabar imkime ir apkraukime juos mokesčiais. Aš manau, tai yra neteisinga ir juo labiau, kas svarbiausia, apgaulinga, kai du klausimai, visiškai skirtingi, vienas yra strateginis klausimas, kad reikia plėtoti infrastruktūrą, ir kitas klausimas – mokesčiai, sudedami į vieną vietą. Kas tai padarė? Atsakykite man šiandien. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. E. Gentvilą kviečiu į tribūną. Atbėga. Eugenijus be pasiruošimo visada kalba.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Čia dėl miškų, Eugenijau, ne dėl jūros.
E. GENTVILAS (LSF). Miškų įstatymo projektui iš tikrųjų reikia pritarti, tiems dalykams, ir liberalai pritaria, kur yra susiję su saugomose teritorijose vamzdynų ar kitų infrastruktūros objektų tiesimu. Toje vietoje mes tikrai nestabdytume įstatymo iniciatyvos, kurios reikia strateginiams valstybės poreikiams užtikrinti. Tačiau yra kiti dalykai, kurie yra numatyti Aplinkos apsaugos komiteto iniciatyva – ta pačia proga prie tos svarbios iniciatyvos pridedant privačių miškų savininkų vykdomų kirtimų papildomą apmokestinimą 5%. Šioje vietoje mes negalėtume pritarti dėl keleto priežasčių.
Visų pirma, nėra jokio derinimo ir įstatymo iniciatyvos aptarimo su Privačių miškų savininkų asociacija. Mano manymu, tai nėra civilizuotas sprendimo būdas, kai yra taip voliuntaristiškai valdžios, valdančiosios daugumos iniciatyvos išmetamos į apyvartą.
Kita vertus, yra teigiama, kad čia bandoma tokiu būdu suvienodinti apmokestinimo sąlygas privačių miškų savininkams ir valstybinių urėdijų nuosavybės teise valdomiems miškams, arba, tiksliau sakant, patikėjimo teise valdomiems miškams ir vykdomiems kirtimams. Čia reikia pasakyti esminį dalyką. Valstybinės miškų urėdijos yra gavusios ir valdo miškus patikėjimo teise. Niekada jos kaip įmonės… Kaip mes žinome, Lietuvoje yra 42 valstybės įmonės miškų urėdijos, jos gavo ir patikėjimo teise nemokamai valdo šiuos miškus. Šioje vietoje ir pasakykime esminį skirtumą tarp privačių miškų savininkų ir valstybinių miškų urėdijų. Valstybinės miškų urėdijos gavo nemokamai, o privačių miškų savininkų didžioji dalis nusipirko tuos miškus. Taigi privatūs miškai savininkai jau kartą sumokėjo už tuos miškus ir todėl toje vietoje negali būti lygiavos, o šia įstatymo pataisa norima išlyginti. Privatininkai sumokėjo ir dabar liepiama jiems dar papildomai mokėti už vykdomus kirtimus. Toje vietoje aš manyčiau, kad negalima sustatyti į vieną gretą ir siekti suvienodinto apmokestinimo privačių miškų savininkų sąskaita. Sakoma, kad privačių miškų savininkai nuslepia dalį kirtimų. Nė kiek neabejoju, kad dalis kirtimų tikrai yra šešėlyje, tačiau sutikime, kad ir valstybinėse miškų urėdijose taip pat buvo fiksuota atvejų, kai dalis medienos buvo nefiksuojama ir parduodama. Nenoriu sakyti kurie daugiau, kurie mažiau nuslepia. Tačiau supraskime, kuo didesnis apmokestinimas privačių miškų savininkų vykdomiems kirtimams, tuo didesnė paskata eiti į šešėlį. Todėl padidintas privačių miškų savininkų vykdomų kirtimų apmokestinimas tikrai nesumažins šito šešėlio. Todėl mes sakome, kad palaimindami ir pritardami tai iniciatyvai, kuri yra susijusi su infrastruktūros tiesimo laikotarpiu svarbiems valstybės objektams teritorijų išėmimu, paėmimu, mes negalime pritarti tam papildomam apmokestinimui, kuris gultų vien tik ant privačių miškų savininkų pečių. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu V. Mazuronį.
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, aš kalbėsiu kaip Seimo narys, neturintis privataus miško, priešingai, negu kalbėjo Eugenijus, man atrodo, būdamas miškų savininkas. Gerbiamasis Eugenijau, aš sakau, kalbėsiu kaip Seimo narys, neturintis privataus miško. Tai yra tam tikras interesų maišymas diskutuojant šia tema.
Aš tikrai kalbėsiu apie antrąją pataisą. Pirmąją, kuri pateikta mano ministerijos, aš manyčiau, reiktų pateikti. Apie antrąją komiteto pateiktą pataisą noriu pasakyti vieną dalyką. Aš manau, kad kryptis ir principai, kuriuos teikia komitetas, yra teisingi. Teisingi yra todėl, kad visos nuosavybės formos, nepaisant to, kokios jos yra, turėtų mokėti vienodus mokesčius ir vienodai prisidėti prie visų infrastruktūrinių dalykų. Aš sveikinu tą komiteto iniciatyvą, bet šiandien mes turime realiai trijų tipų savininkus. Tai yra valstybė, urėdijos, tai yra fiziniai asmenys miškų savininkai ir juridiniai asmenys miškų savininkai. Šiandien pagal mūsų skaičiavimus mažiausius mokesčius moka juridiniai asmenys miškų savininkai, antroje eilutėje yra fiziniai asmenys miškų savininkai ir trečiojoje, tai yra daugiausiai, valstybiniai miškų savininkai urėdijos.
Man atrodo, kad eidami šiuo keliu, kurį siūlo komitetas, kad turėtų visi prisidėti prie bendrų infrastruktūrinių projektų, vis dėlto mes negalėtume taip mechaniškai dabar visiems privatininkams pridėti tuos 5 %. Mano manymu, mes turėtume kartu peržiūrėti ir apmokestinimo sistemą už parduotą medieną. Aš kalbu apie fizinių asmenų ir juridinių asmenų miškų savininkus. Man atrodo, kad tie skirtumai šiandien yra per dideli. Po to, jeigu mes, valstybė, gerbiamasis Eugenijau, galvotume, kad už ką nors reikėtų paremti privačius savininkus, nes jie neturėjo miškų bazės, atėjo kiti dalykai, tai išgryninę ir sumokėję mokesčius mes tą galime ir turime padaryti. Dabar viskas yra sumalta į krūvą ir labai sunku susigaudyti. Mes emocingai kalbame apie tai, kad kažkas moka daugiau, kažkas mažiau.
Manyčiau, kad vis dėlto pirmą dalį reikėtų priimti. Antrą dalį mes, kaip ministerija, būtume pasiruošę ir kalbėdami su savininkais (aš vakar su jais turėjau susitikimą), ir pasitelkdami nešališkus ekspertus, kurie pabandytų sudėlioti dabar mokamų mokesčių dydį, sudėlioti mokamus mokesčius tarp tų trijų savininkų ir kartu uždėti tam tikrą dalį, kuria visi turėtų prisidėti prie infrastruktūros. Todėl mano nuomonė būtų, eiti tuo keliu, kurį pasiūlė komitetas, reikia, tačiau šiandien ir tokia forma priimti būtų per didelis skubėjimas. Jeigu šitą dalį ar Seimas įpareigotų, ar mes nukeltume į pavasario sesiją, tada sudėtume, suskaičiuotume, ekspertai pagrįstų iš esmės reikalingą iniciatyvą, man atrodo, rastume bendrą kalbą ir su savininkais, ir su tais. Mano manymu, tai būtų pats teisingiausias ir geriausias kelias.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija baigta. Kviečiu komiteto pirmininką. Svarstysime pasiūlymus.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties yra keletas pasiūlymų ir galime pastraipsniui. Yra A. Strelčiūno ir P. Gražulio siūlymai. Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra P. Gražulio pasiūlymas, kuriam iš dalies pritarta. Ar autoriai sutinka? Sutinka. Ačiū.
Yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, kuriam nepritarta. Ar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas reikalaus balsuoti? (Balsai salėje) Ne. Sako, kad nereikia. Gerbiamieji kolegos, visas pastabas išsprendėme.
Šiandien dar yra užregistruoti Seimo narių E. Masiulio pasiūlymai. Kadangi tik šiandien, tai bus svarstomi per priėmimą. Pašom, pirmininke.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Dar yra mano pataisa, apie kurią daugelis kalbėjo. Jeigu galima, aš ją pristatysiu.
PIRMININKAS. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Yra komiteto ir mano įregistruotas siūlymas, kad vis dėlto visi, kurie turi ar nuosavybę, ar yra juridinis, ar fizinis asmuo, mokėtų vienodą mokestį, tai yra 5 %. Bet klausydamas diskusijos aš taip ir nesupratau, ar neįsiskaityta, ar kas nors nenorima suprasti. Kam mokami 5 % ir kodėl jie numatyti mokėti? Valstybiniai miškai šiuo metu visi moka ir tie 5 % nuo nukirstos medienos, pabrėžiu, eina kelių ir infrastruktūros tvarkymui, jie į biudžetą nepapuola. Turbūt visi sutiksite, kad reikia taisyti miškų kelius. Kodėl dabar valstybiniai miškai turi daryti labdarą privačiam miškų savininkui ir tvarkyti jo kelius, nors jis taip pat naudojasi tuo mišku, kaip ir visi kiti?
Klaidingai manoma, kad jeigu turiu miško, iš karto reikės mokėti. Jokiu būdu ne, pabrėžiu, kad tik tada, kai tu kerti. Šiuo metu nuo nukirstos medienos mokama 15 % GPM, kaip ir visi kiti, ir nuo privačių miškų nemokama nė vieno lito infrastruktūros tvarkymui. Todėl komitetas ir siūlo, kad kaip valstybiniai, taip ir privatūs miškai turėtų skirti tik nuo nukirstos medienos. Jeigu 50 metų miškų savininkas nekirs miško, jis nemokės nė vieno lito. Bet jeigu kerta, tada jis turi sumokėti, nesvarbu, ar tai juridinis, ar kitas asmuo.
Antras dalykas, sakote, nebuvo diskusijų. Nežinau, gal su ministru nediskutavo, bet mes komitete diskutavome du kartus su ponu A. Gaižučiu, ir jis asmeniškai su manimi diskutavo. Kokie buvo jo argumentai? Buvo argumentai, kad valstybiniai miškai neva tai gauti dykai, o mes pirkome. Pagal tą logiką išeina, jeigu aš namą pirkau, o kaimynas gavo palikimą, tai ką, kaimynas turi eiti mano kiemą valyti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, jūs jau čia ne pagal scenarijų dirbate.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aš jau baigiu. Gal leiskite ilgiau. Aplinkos apsaugos komitetas darė išvažiuojamąjį posėdį Ignalinoje. Be visureigio neįmanoma įvažiuoti į mišką, nes privatininkas kirto mišką. Kas jį turi sutvarkyti?
Jeigu norite, šiek tiek istorijos. 1468 m. karalius Kazimieras Jogailaitis išleido įsakymą (cituoju): „Įpareigoti privačių miškų savininkus…“
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, stabdau jus… Gerbiamasis pirmininke, parašykite šia tema straipsnį. Diskusija baigėsi, į Kazimieraičio laikus geriau negrįžkime.
Gerbiamieji kolegos, vienas yra prieš, vienas už. Už kalbės K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš esu už tai, kaip ir minėjau, kad šis projektas būtų priimtas. Bet ta dalis, kad strateginiai projektai, objektai, ar tai būtų elektros linijos, ar dujotiekio, ar kitos linijos, keliai, kad būtų prioritetas juos teisiant, kad nebūtų trukdoma dėl kieno nors asmeninių interesų. Tačiau dabar, kai matome, kad prie šio projekto… Kaip žinome, ir keliai, ir dujotiekis, ir elektros trasos eina ir per miškus, ir norima į vieną vietą sudėti visus projektus.
Netgi Vyriausybėje projektas nebuvo taip svarstomas, gerbiamasis Salamakinai. Staiga atsirado šis pasiūlymas, ir dabar norima jį greitai, eksternu, nesitariant su visuomene prastumti Seime. Tai šitam tikrai negalime pritarti. Mes tiktai galime 1 daliai pritarti, kad strateginiai objektai yra…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kazy, jūs kalbate už, bet aš girdžiu kitokias…
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ne, aš už 1 dalį kalbu dėl strateginių objektų, tačiau dėl 2 dalies esu prieš, kadangi aš ir ten kai kalbėjau dėl šitos vietos, lygiai taip pat kalbėjau. Atsiprašau, bet šitas klausimas yra labai sudėtingas ir jis yra taip pateiktas. Ačiū.
PIRMININKAS. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymas sukelia prieštaringas mintis. Norėtųsi paremti jį dėl tų savybių, kurias įvardijo ir gerbiamasis K. Starkevičius. Jame yra labai reikalingų nuostatų, kurios palengvintų investicijas ir padarytų lankstesnį verslo įėjimą, vystymąsi ir panašiai. Tikrai norėtųsi tokias nuostatas paremti, tačiau jame yra nuostatų, apie kurias kalbėjo net ir ministras V. Mazuronis sakydamas, kad tas nuostatas reikėtų dar svarstyti ir derinti tiek su miškų savininkais…
Galbūt eitina ta kryptimi ir galvotina, kad galėtų būti toks mokestis, jeigu būtų teisingai viskas išaiškinta, pagrįsta ir atsirastų bendras supratimas dėl tokio mokesčio panaudojimo ir panašiai, tačiau taip, kaip yra dabar, čia matyčiau dar vieno naujo mokesčio įvedimą. Nesinorėtų, kad tas mokestis atsirastų prisidengiant geromis nuostatomis, todėl aš vis dėlto negalėčiau balsuoti ir palaikyti.
Siūlyčiau dabar atsisakyti šito įstatymo priėmimo, sugrįžti jį išgryninus, kas čia buvo įvardinta kaip pirmoji dalis, tai yra paimti tik šitą dalį įstatymo, priimti ir jai pritarti, o tą dalį dėl mokesčių atidėti tolesniam laikotarpiui, išdiskutuoti ir tada sugrįžti prie jos. Todėl dabar reikėtų nepritarti šiam įstatymui ir sugrąžinti jį tobulinti, o kai nebus prieštaravimų, priimti pirmąją dalį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Balsuojame. Noriu priminti, kad jeigu kas nors turi kokio miško, tai gal privatūs ir viešieji interesai gali atsirasti. (Balsai salėje) Atsiprašau. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos aš ir norėjau pasakyti. Aš nebalsuoju. Parodykime pavyzdį, pavyzdžiui, medžiotojams, kurie, deja, balsavo Medžioklės įstatymo priėmimo metu. Tai privačių miškų savininkai turėtų dabar nedalyvauti balsuojant.
PIRMININKAS. Siūlau imti pavyzdį iš Eugenijaus ir visiems, kas turi lopinėlį miško, nespausti mygtukų. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Kas grybauja, kas uogauja, kas medžioja irgi neturi balsuoti. Iš tikrųjų ar nereikėtų mums gauti Vyriausybės išaiškinimą? Ne dėl to, kas gali balsuoti, bet dėl šito įstatymo, nes man tai toks kontroversiškas…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Buvo išsakyta, standartinė procedūra – reikia po svarstymo balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už… (Balsai salėje) Atsiprašau. Jau čia dėl šalutinių kalbų mane šiek tiek sutrikdė. (Balsai salėje)
Už balsavo 48, prieš – 3, susilaikė 28. Po svarstymo pritarta. (Balsai salėje) Minutėlę, suteiksime žodį.
Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, aš prašau daryti perbalsavimą, nes jūs balsavimo metu suteikėte teisę kažkam kalbėti dėl replikų ar motyvų ir liko visai neaišku, ar vyksta balsavimas, ar nevyksta. Mūsų frakcijos dalis iš viso nebalsavo, nes galvojome, kad nevyksta balsavimas.
PIRMININKAS. Palaukite, gerbiamasis! Jeigu jūs reikalaujate perbalsuoti, tai mes galime perbalsuoti…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai perbalsuokime.
PIRMININKAS. …paprasčiau. Gerbiamieji kolegos, esu kaltas ir todėl, kad suteikiau žodį kalbėti per šoninį mikrofoną, balsuojame iš naujo po svarstymo dėl Miškų įstatymo 7 ir 11 straipsnių, kad dabar visi suprastų, už ką balsuojame. Balsavimas.
Gerbiamieji kolegos, už balsavo 55, prieš – 12, susilaikė 27. Miškų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
Aplinkos apsaugos komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka, todėl reikia tam pritarimo. Balsuojame. Ar pritariate Aplinkos apsaugos komitetui svarstyti skubos tvarka?
Už skubą balsavo 46, prieš skubą – 50… 29 – prieš, 21 susilaikė. Skubai nepritarta. Komitetas svarstys normalia tvarka. Ačiū.
K. Daukšys – per šoninį mikrofoną.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Prašau dėl šio klausimo Vyriausybės išvados iki priėmimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ką reiškia pritariame? Tada reikia balsuoti. Riksmas iš dešinės – pritariam! Gerbiamieji kolegos, yra teisėta… Dar nori pakomentuoti gerbiamasis A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Mielieji ponai, Vyriausybės išvados, jeigu kalbama apie miškus, reikėjo prašyti po pateikimo. Dabar liko priėmimas – Vyriausybės išvada. Įstatymas turi įsigalioti nuo sausio 1 d. Šitas mokestinis, apie kurį diskutavome, skaitykite, įsigalios liepos 1 d. Dar turėsime laiko pažiūrėti, jeigu kas nors bus blogai. Dabar, jeigu norite žudyti terminalų statybą… na, nedarykime. Aš nesuprantu, kas čia vyksta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nesiginčijame. Teisėtas reikalavimas prašyti Vyriausybės išvados. Jeigu šita nuostata ir pataisa reikalinga Vyriausybei dujotiekiams ar naftotiekiams, ar kam nors statyti, tai Vyriausybė greitai duos išvadą.
Gerbiamieji kolegos, reikia balsuoti. Kas pritariate, kad būtų kreiptasi į Vyriausybę… Minutėlę! Buvo vienas prašymas, dabar bus kitas. Pone Steponavičiau, nesiginčykite. Balsavimas, ar prašome Vyriausybės išvados dėl šito įstatymo.
Už balsavo 62, prieš – 12, susilaikė 26. Vyriausybės išvada reikalinga. Bet matau, kiek prie šoninių mikrofonų, tai miškuose interesų yra daugiau. Ponas G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, pone pirmininke. Aš manau, jeigu būtumėte suteikęs žodį, mes būtume išsprendę galbūt vieną dilemą atskirdami klausimus. Buvo galima prašyti Vyriausybės išvados tik dėl 2 punkto, kuris keičia mokestinius dalykus, dabar jūs paprašėte dėl viso projekto. Tai žiūrėsime, kaip suktis į priekį. Bet aš tik noriu atkreipti dėmesį, gerbiamasis Salamakinai: jūs komitete užvirėte šitą košę, siūlydami originalų projektą koreguoti, ir štai dabar mes turėtume ne į kitus, kurie kritikuoja projektą, strėles kreipti, o pasižiūrėti į save kritiškai, nes būtent dėl jūsų iniciatyvų mes dabar šiek tiek stabtelėjome.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, replikos po balsavimo. Nepradėkime diskusijų vėl, kas teisus, kas neteisus. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, aš siūlau ponui A. Salamakinui, kuris rūpinasi terminalo statybomis, iš tikrųjų pasirūpinti jomis realiai, atsiimti priėmimo metu… įregistruoti pataisą, kuria jis išbraukia apmokestinimą ir ją įregistruoti kaip atskirą įstatymo projektą, ir tada su visomis Vyriausybės išvadomis iki liepos 1 d. bus galima ramiai šitą klausimą svarstyti. Ir nenukentės terminalo reikalai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Ir A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Na, aš tikrai nesikišu į švietimo reikalus, nežinau, kuriam jūs dabar komitete, ponas Steponavičiau. Ne mes košę užvirėme, mes pateikėme ir dėl terminalo, ir dėl to mokestinio. Dar kartą kartoju – mokestinė dalis, įstatyme numatyta, įsigalios nuo liepos 1 d. Pusę metų turime laiko. Jeigu kam nors nepatogu, kam nors yra blogai, kas nors nesupranta, svarstykime pavasario sesijoje. Bet dabar nereikia to atmesti, nes reikia žmonėms dirbti ir judėti į priekį. Tai ne koks nors mokestinis, o tai yra į fondą pinigai kelių remontui, miškų remontui, pamiškėms šienauti, ne kur nors, o tiktai toms reikmėms, ką moka valstybiniai miškai jau daug metų. O kodėl jie turi labdarą daryti privačiam miškui? Pone Starkevičiau, paaiškinkite man, aš nesuprantu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ne, aš ne šituo k