Naujienos

Miško savininkai kreipiasi į politikus prašydami nepritarti naujų mokesčių skubotam įvedimui. REZOLIUCIJA

2013 m. gruodžio 6 d. Trakuose į tradicinę Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) organizuojamą kasmetinę konferenciją „Miškas-žmogui, žmogus - miškui“ bei konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2013” apdovanojimus susirinko ~ 200 dalyvių, žemės ir miškų savininkų, ūkininkų, LR žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, medienos pramonės įmonių ir medžiotojų visuomeninių organizacijų atstovų, privačios nuosavybės teisių apsaugos ir miškų ūkio teisiniu reglamentavimu besidominčių ekspertų, politikų, Seimo narių, atsakingų Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų pareigūnų, mokslininkų, miškininkų, gamtosaugininkų, nevyriausybinių organizacijų, kitų valstybinių institucijų tarnautojų  ir žiniasklaidos atstovų.

Išklausę pranešimus ir pasisakymus konferencijos dalyviai priėmė Rezoliuciją [PDF], kurioje konstatuojama:

1. Privačių miškų savininkai yra šokiruoti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narių užmojo skubos tvarka, be platesnės diskusijos, negavus išvadų iš LR Vyriausybės, ne per mokesčių įstatymus, o Miškų įstatymo 7 str. 2 d. pataisa XIIP-1092(2) įvesti naują privačių miškų savininkams ir valdytojams mokestį - 5% nuo visų gaunamų pajamų už nenukirstą mišką ir medieną bendrosioms miškų ūkio reikmėms (papildomai prie šiuo metu miškų savininkų mokamo 15% gyventojų pajamų mokesčio). Jau dabar privačių miškų savininkų mokami mokesčiai nuo visų pajamų yra 3 kartus didesni, lyginant su stipriai subsidijuojamų ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių pajamų apmokestinimu. Kadangi privačios miškų valdos yra smulkios, veiklai plėtoti privatus verslas turi įsigyti miškus ūkinei veiklai, perkant iškart sumoka valstybei 15% nuo parduodančiojo savininko gaunamų pinigų ir moka visus kitus mokesčius, kurie yra tie patys tiek valstybinėms, tiek privačioms įmonėms. Įsigyti miškai apskaitomi privačių įmonių buhalterinėje apskaitoje, įtraukiami skaičiuojant pelno mokesčius.
       Palyginant, pavyzdžiui, Latvijoje, kad paskatinti medienos pasiūlą stipriai išplėtotai medienos pramonei iš privačių miškų, ilgą laiką privačių miškų savininkai buvo iš vis atleisti nuo pajamų mokesčio ir tik pastaraisiais metais jiems nustatytas 10% gyventojų pajamų mokestis, tačiau jie dar gali atimti miškų atkūrimo išlaidas, tad realiai sumoka tik ~5-7%.
   
   
2. Konferencijoje buvome informuoti, kad nei Aplinkos ministerija, nei LR Vyriausybė tokio siūlymo dėl naujo mokesčio įvedimo privačių miškų valdytojams Seimo Aplinkos apsaugos komitetui neteikė. Tuo tarpu pataisų autorius komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas yra prasitaręs, kad įtikinėjimų įvesti papildomą privalomąjį mokestį privatininkams sulaukęs iš valstybinių miškų urėdų ir konkrečiai iš generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko. Išeitų (o tai stebina), kad už valstybinių miškų urėdijų ūkinį valdymą atsakinga Generalinė miškų urėdija ne pagal kompetenciją imasi GMU nuostatuose nenumatytos ir su Aplinkos ministerija konkuruojančios miškų ūkio politikos formavimo veiklos.
   
   
3. Vertiname siekius neproporcingai apmokestinti privačių miškų valdytojus, kaip pastangas išguiti privatininkus iš miškų ūkio (o verslą - trauktis iš Lietuvos), sudarant ekonomiškai nepatrauklias sąlygas gamybinei-komercinei veiklai privačiuose miškuose ir taip ribojant medienos pasiūlą rinkoje. Akivaizdu, kad tokiu atveju valstybinėms įmonėms miškų urėdijoms būtų paprasčiau susitarti su darbus miškuose atliekančiais rangovais dėl įkainių, o sumažėjus medienos pasiūlai - reikalauti didesnių kainų už parduodamą medieną. Tik abejotina, kiek tokių nelygiaverčių konkurencinių sąlygų miškų ūkyje sudarymas duos naudos visam šalies ūkiui. Patirtis rodo, kad perteklinis reglamentavimas bei apmokestinimas verčia legalų verslą trauktis į šešėlį arba iš viso nutraukti veiklą. Realus dirbančiųjų skaičius miškų ūkyje nuolat mažėja, kadangi vis naujų ribojimų bei draudimų našta ženkliai didina veiklos kaštus, mažina legaliai dirbančiųjų pelningumą ir verčia atsisakyti darbo miškų ūkyje.
   
   
4. Lyginti galima tik sulyginamus dalykus. Vertiname kaip propagandinį triuką pataisų iniciatorių bandymus įtikinti, kad neva miškų savininkų šiuo metu mokamas 15% nuo visų gaunamų pajamų mokestis yra per mažas ir kad urėdijos, mokėdamos 5% nuo pajamų už medieną į bendrųjų miškų ūkio reikmių programą (kuria didžiąja dalimi valdybiniai miškai patys ir naudojasi), yra per daug apmokestinamos, nes dar 10% nuo pajamų už medieną urėdijos moka tiesiai į biudžetą bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti. Tai, kad valstybė yra neatlygintinai perdavusi šioms valstybinėms pelno siekiančioms įmonėms valdyti ~1 mln.ha valstybinių miškų, o urėdijos turimų miškų vertės nėra įsitraukę į savo buhalterinės apskaitos balansus (neapskaičius- valstybei nemokamas mokestis už valstybės turto-miškų- naudojimą patikėjimo teise, ką nuolat primena Valstybės kontrolė)- „pamirštama“. Klaidingas ir teiginys, kad iš urėdijų mokamų atskaitymų į Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą iki šiol buvo tvarkomi miško keliai. LR Vyriausybei teiktose tvirtinti programos lėšų panaudojimo samatose toks finansavimas nenumatytas. Neišspręstas bendro naudojimo  kelių, einančių per privačius miškus, priskyrimo savivaldybėms klausimas.
   
   
5. Laikome, kad tiek privačių, tiek ir valstybinių miškų ūkio apmokestinimas neturi būti toliau didinamas, o lėšos bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti būtų kaupiamos esamų mokesčių bazėje, peržiūrint dabartinę su privačiais miškais susijusią mokesčių sistemą ir tobulinti bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo sistemą, kaip tai numatyta LR Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 569 patvirtintoje „Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programoje“. Tvirtinant programą Vyriausybė numatė, kad lėšos iš privačių miškų į bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą bus įtraukiamos nuo 2015 metų, kas pilnai suprantama, kadangi mokestinės sistemos peržiūra reikalauja plačios diskusijos dėl mokestinio reguliavimo pertvarkymo ir subalansuotų atsakingų institucijų sprendimų, įvertinant priimamų sprendimų galimas pasekmės.
   
   
6. Pilnai palaikome Aplinkos ministro V.Mazuronio ryžtą sugriežtinti atsakomybę už trečiųjų asmenų vykdomas medienos vagystes ar neteisėtus kirtimus visuose miškuose, tačiau atkreipiame dėmesį į būtinybę  atskirti sankcijas už piktavalių svetimuose miškuose daromus nusikaltimus nuo miškų savininkų netyčinių prasižengimų tvarkant nuosavus miškus. Drastiškai ir nediferencijuojant padidinus jau ir dabar ženklias baudas už veiklos pažeidimus miškų ūkyje, gali atsirasti prielaidos neproporcingai pažeidimo pobūdžiui bausti savo valdose besidarbuojančius miškų savininkus užmojus lygiai taip pat, kaip ir į svetimą nuosavybę pasikėsinusius nusikaltėlius. Vertinant antikorupciniu požiūriu, tai gali sudaryti sąlygas korupcijos augimui, nelygiaverčių konkurencinių sąlygų sudarymui, kuomet turintys teisę kontroliuoti ir bausti pareigūnai turi galimybę selektyviai rinktis, ką  ir kiek daug bausti. Aplinkos ministro sprendimu visi valstybinai miškų pareigūnai (įskaitant urėdijų darbuotojus) gali tikrinti ir bausti privačių miškų savininkus ir visos baudžiamosios kontrolės pastangos nukreipiamos būtent į privatų miškų ūkį, veiklą valstybinuose miškuose paliekant mažiau intensyviai kontrolei arba - savikontrolei. Tai, kartu su užmojais neproporcingai padidinti mokesčius, veda prie nelygiaverčių konkurencinių sąlygų rinkoje ir būtų pateisinami tik tuo atveju, jei kas nors siektų visai atgrasyti privačių miškų valdytojus nuo gamybinės veiklos (kitaip tariant-„Kad jie bijotų net į mišką įeiti!“)

Remiantis aukščiau išdėstytu, konferencijos dalyviai kreipiasi į atsakingų Valstybės valdžios ir valdymo institucijų bei parlamentinių politinių partijų vadovus, Seimo narius  pritarimo aukščiau išdėstytoms nuostatoms ir ragina:

I. Seimo narius prašome nepritarti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko 2013-12-04 teikiamo Miškų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIP-1092(2) 1 straipsnio 2 daliai (t.y. nepritarti siūlymui papildomai prie jau esamo apmokestinimo nustatyti privačių miškų valdytojams privalomus 5% atskaitymus Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti):

„[...]2. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. [...]“

II. Prašome Seimą grąžinti aukščiau minimą pataisą rengėjams tobulinti, pavedant LR Vyriausybei, Aplinkos ir Finansų ministerijoms, įtraukiant į plačią diskusiją privačių miškų savininkų savivaldos organizacijas, išanalizuoti ir pateikti atsakingiems už ekonominį ir mokestinės bazės reguliavimą Seimo komitetams sprendimus, kaip nedidinant esamos mokestinės bazės peržiūrėti su privačiais miškais susijusią mokesčių sistemą ir tobulinti bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo sistemą. Kaip tai numatyta LR Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 569 patvirtintoje „Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programoje“, siekti, kad lėšos iš privačių miškų į bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą būtų įtraukiamos nuo 2015 metų, iki tol nustatant aiškią tvarką privataus miškų ūkio bendrųjų reikmių finansavimui Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programoje.

III. Prašome Aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį, rengiant naujus sugriežtinimus Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir kituose teisės aktuose, aiškiai diferencijuoti nuobaudas už piktavalių svetimuose miškuose daromus nusikaltimus nuo miškų savininkų netyčinių prasižengimų tvarkant nuosavus miškus.

Konferencijos organizatorių vardu,

dr.Algis Gaižutis, LMSA Valdybos pirmininkas
Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA)
El.paštas: algis@forest.lt, mob.: 8-687-95113