Naujienos

Dėl melioracijos griovių tvarkymo aplinkosaugininkai apkaltino Biržų raj.savivaldybę ...kenkiant gamtai

Biržų rajono savivaldybė, sulaukusi iš aplinkosaugininkų kaltinimų kenkiant gamtai,  nusprendė stabdyti melioracijos griovių valymą pašalinant saviminukus medžius ir krūmus. Savivaldybei surašytas aktas už įstatymų pažeidimus, o tie pažeidimai padaryti vykdant valstybės patikėtas funkcijas, valdant valstybės turtą, t.y. magistralinius melioracijos griovius,- informuoja "Ūkininko patarėjas" 2013-11-28, Nr. 139(3096) Virginijos Juškienės straipsnyje "Stebuklai Biržų krašte: melioracijos grioviai virsta upėmis, kurias uoliai saugo aplinkosaugos cerberiai."

[...]
„Biržų aplinkosaugos agentūra kategoriškai draudžia tvarkyti melioracijos griovius, kurie kažkada turėjo upelio pavadinimą, prilygina juos upėms, neatsižvelgdama į tai, kad ten įrengtos drenažo žiotys, ten subėga vanduo nuo sausinamų plotų. Krūmų šaknys užkemša drenažo žiotis, sistemos nebeveikia. Grioviai apaugę karklais, kai kur pasitaiko ir vienas kitas baltalksnis ar beržas, juos pareigūnai draudžia kirsti, motyvuodami, kad tai yra saugotini želdiniai, augantys paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose. Krūmai griovių šlaituose užaugo per ilgą laiką, valstybei vis pristingant lėšų melioracijos statiniams tvarkyti. Prašome atsakyti, kaip reikia elgtis eksploatuojant valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos griovius, kurie kažkada turėjo upelio pavadinimą, o šiuo metu yra vandens surinktuvai“, – taip rašoma Biržų rajono savivaldybės merės Irutės Varzienės rašte, adresuotame šalies Vyriausybei, Seimo Kaimo reikalų komitetui, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms, Savivaldybių asociacijai, Lietuvos ūkininkų sąjungai, Biržuose išrinktam Seimo nariui Aleksandrui Zeltiniui.

[...]

Biržų savivaldybės Žemės ūkio skyriaus inžinierius melioratorius Rimantas Šikšnys „Ūkininko patarėjui“ teigė negalįs patikėti visa šia istorija, kituose šalies rajonuose panašių dalykų neteko girdėti, o argi ten melioracijos grioviai kitokie? Pagal šiuo metu vykdomos melioracijos griovių tvarkymo programos duomenis, į tvarkomus plotus Biržų rajone įeina apie 150 upelių, aplinkosaugininkų terminais vertinant, apie 80 proc. plotų tvarkoma pažeidžiant įstatymus.

„Kokie yra tie grioviai–upės? Iki kelių kilometrų ilgio, dugno plotis dažniausiai siekia 40 cm, ar šios vandens gyslos gali būti prilygintos Neriai ar Nemunui su pakrančių apsaugos zonomis? Sovietiniais laikais visi jie buvo tvarkomi kaip melioracijos grioviai, šienaujami šlaitai, kertami medžiai. O nepriklausomoje Lietuvoje melioracijos sistemoms eksploatuoti vis trūkdavo lėšų, todėl ir apsileista, priaugo medžių. Ar juos dabar turime saugoti, išdavinėti leidimą kiekvienam nukirsti? Galvoje netelpa tokie aplinkosaugininkų išsidirbinėjimai“, – nejuokais piktinosi pašnekovas.

Pagal Žemės ūkio ministerijos rekomendacijas, melioracijos griovių tvarkymo programoje dalyvaujantiems ūkininkams savivaldybė išdavė tipinius sutikimus, kad savivaldybė sutinka, jog konkretus ūkininkas dalyvaus programoje ir penkerius metus vykdys tęstinę veiklą. Kokioje situacijoje dabar atsiduria savivaldybės ir patys ūkininkai?

[...]

Išsamiau skaitykite 2013-11-28, Nr. 139(3096) "Ūkininko patarėjo" žurnalistės  Virginijos Juškienės straipsnyje "Stebuklai Biržų krašte: melioracijos grioviai virsta upėmis, kurias uoliai saugo aplinkosaugos cerberiai."