Naujienos

Įstatymams prieštaraujančiais ministro įsakymais užsimojo sunaikinti ~2 % Lietuvos miškų?

Energetikai vienu ypu užsimojo sunaikinti ~43 tūkst. ha šalies miškų. Negana to, dargi norima tai padaryti urėdijų miškininkų ir miškų savininkų rankomis ir jų sąskaita. Antraip Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus AB LESTO atstovai grasinasi imtis kirtimų patys, o už atiktus darbus išstatyti sąskaitas valstybinių ir privačių miškų valdytojams. Kiek tokie energetikų vienašališkai pasitvirtinti siekiai gali realizuotis, kalbėta 2013-11-22 (penktadienį) Energetikos ministerijoje vykusiame pasitarime. LMSA Valdybos narys Jonas Lipavičius, dalyvavęs jame, dalinasi savo įspūdžiais.

2012 m. gruodžio 12 d. tuometinis LR Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pasirašė du įsakymus susijusius su miško valdytojų ir savininkų interesais. Pirmasis, Nr. 1-267 „Dėl elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, antrasis – Nr. 1-268 „Dėl elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. Šiais įsakymais užsimota visuose miškuose tris kartus padidinti 6-10 kV elektros oro linijų  proskynų plotį, t.y. nuo 3 iki 9 metrų į abi puses, atstumus skaičiuojant nuo kraštinių laidų iki artimiausių medžių vainiko.

Dar daugiau,  energetikai grasinasi galintys užkrauti miškų valdytojams ir savininkams  pareigą praplatinti bei prižiūrėti proskynas, o jei toks įpareigojimas nebus atliktas arba atliktas netinkamai, tai, elektros tinklus eksploatuojanti organizacija AB LESTO atliks kirtimus ir išstatys sąskaitas  urėdijoms bei privačių miškų savininkams. Energetikai užsimojo, kad miškų valdytojai neva privalės jiems atlyginti išlaidas, patirtas medžių ir krūmų kirtimui bei patirtus nuostolius dėl elektros tinkluose įvykusių avarinių gedimų, kuriuos sukėlė laiku neiškirsti medžiai ar krūmai.

Mūsų asociacija su tokiu vienašališku įpareigojimu nesutiko ir nesutinka, todėl 2013.06.18 raštu Nr. 72 kreipėsi į LR Aplinkos ministeriją, išdėstydama savo nuomonę dėl minėtų įsakymų. Aplinkos ministerija 2013.07.15 raštu Nr. (12-1)-D8-5912 patvirtino mūsų nuogąstavimus ir išreiškė savo nuomonę, kad proskynų platinimas prieštarauja LR Miškų įstatymo 11 str. nuostatoms, ir apie tai informavo Energetikos ministeriją.

Š. m. lapkričio 22 d. Energetikos ministerijoje įvyko energetikos viceministrės Renatos Cytackos inicijuotas susitikimas dėl minėtų energetikos ministro įsakymų. Susitikime dalyvavo Aplinkos ministerijos Miškų departamento ir Generalinės miškų urėdijos, Lietuvos miško savininkų asociacijos, PMSA bei AB LESTO atstovai.

Energetikos ministerijai, be viceministrės, atstovavo Energijos gamybos skyriaus vedėjas Egidijus Purlys ir šio skyriaus vyr.specialistė Janina Danaitienė. Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriui AB LESTO atstovavo šios bendrovės Teisės deoartamento direktorė Ingrida Kudabienė, Tinklo plėtros depoartamento direktorius Valdas Bancevičius ir Tinklo eksploatavimo departamento direktorius Kęstutis Vasiliauskas. Aplinkos ministeriją atstovavo Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyr.specialistas Zbignev Gazko ir Privačių miškų skyriaus vyr.specialistė Ieva Laukineitytė, Generalinės miškų urėdijos Miškų atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Darius Stonys. Lietuvos miško savininkų asocacijai (LMSA) atstovavo asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis ir Valdybos narys Jonas Lipavičius, aktyviai dalyvavo PMSA direktorius Mindaugas Gustas.

Susitikime buvo pažymėta, kad dabartinė Energetikos ministerijos vadovybė ieškos sąlyčio taškų tarp suinteresuotų asmenų įgyvendinant šiuos jau nuo 2012-12-16 ir nuo  š. m. liepos 1 d. galiojančius ankstesniojo ministro pasirašytus įsakymus.

Energetikos ministerija, pasak viceministrės Renatos Cytackos (nuotraukoje viduryje), imasi ieškoti dialogo su socialiniais partneriais. Tam pritarė Energijos gamybos skyriaus vyr.specialistė Janina Danaitienė (iš kairės) ir šio skyriaus vedėjas Egidijus Purlys.

Susitikime vyko karštos diskusijos, mat šie teisės aktai akivaizdžiai prieštarauja Vyriausybės nutarimui Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, LR Miškų įstatymui ir Konstitucijai. Vieningos nuomonės prieita nebuvo, tačiau pažadėta, atlikus kai kuriuos namų darbus, susitikti dar kartą šiais metais.

Nesunku paskaičiuoti galimas tokių įsakymų vykdymo pasekmes. Susitikimo metu AB LESTO atstovas teigė, kad jų valdomą ūkį sudaro 123,75 tūkst. km elektros linijų.  82,7 proc. jų sudaro elektros oro linijos, t.y.  šie teisės aktai yra taikytini apie 102 340 km, iš jų 35 % elektros linijų eina miškingomis teritorijomis, o tai būtų ~35 819 km. Platinant proskynas nuo esamų 3 m iki 9 m į abi puses vyktų milžiniško masto miško naikinimas, t.y. (9 m-3 m)x2x35 819 000 m =429 828 000 m² = 42 983 ha

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis (VMT) 2012.01.01 miško žemės plotas Lietuvoje  buvo 2173000 ha. Energetikai užsimojo sunaikinti miškų valdytojų ir savininkų rankomis apie 1,98 % Lietuvos miškų. Per paskutinį dešimtmetį (nuo 2003 m. VMT duomenimis) šalies miškingumas padidėjo ~2 % arba kasmet po 0,2 %, o energetikai nori įpareigoti miškų valdytojus ir savininkus sunaikinti daugiau kaip per dešimtmetį atliktą darbą didinant Lietuvos miškingumą. VMT 2012.0.01 duomenimis, bendras medynų tūris buvo 501,3 mln m³ arba vidutiniškai 240 m³/ha. Sunaikinus 42 983 ha miško, būtų patirta apie 10,32 mln m³ medynų tūrio netektis, arba- esant šiuo metu vidutinei apvalios medienos kainai 225 Lt/ m³  - 2,32 mlrd Lt žala. AB LESTO, pati valdanti 5,3 mlrd Lt turtą, reikalauja iš miško valdytojų ir savininkų atsisakyti 2, 32 mlrd Lt, nes neva jie kasmet (AB LESTO atstovo teigimu susitikime) dėl užvirtusių medžių ant linijų patiria apie 5 mln Lt nuostolių. Reikalaujamų mainų santykis – apie 500 kartų (2,32 mlrd. Lt/5 mln Lt).

Tokia aritmetika sujaukia sveiką protą, ypač kuomet keliant į viešumą tokį savivaliavimą dargi išgirstame priekaištaujant asociacijai dėl LMSA ginamų  „siaurų savininkų interesų“ ...

 LMSA valdybos narys Jonas Lipavičius