Naujienos

Seimo KRK atidėjo sprendimą dėl būsimo laikotarpio ES paramos ž.ū. ir kaimo plėtrai (per)skirstymo

Šį trečiadienį, 2013-10-16, Seimo kaimo reikalų komitetas planavo apsispręsti dėl lėšų perskirstymo tarp I (tiesioginių išmokų) ir II (kaimo plėtros) ramsčio naujuoju 2014-2020m.  finansiniu laikotarpiu. Po daugiau kaip valandą trukusios diskusijos parlamentarai nusprendė sprendimą atidėti iki kito posėdžio, o per tą laiką dar padiskutuoti dėl galimo racionaliausio sprendimo.

Paskirstyti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos lėšas nelengva, juolab kad jos yra mažesnės. Šio laikotarpio planuojamas biudžetas – apie 6,599 mlrd. Lt. Praėjusių septynerių metų laikotarpiui buvo skirta maždaug milijardu litų daugiau. Lietuvai, kaip ir kitoms ES valstybėms narėms, gaunančioms mažiau nei 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio, leista iki 25 proc. kaimo plėtros (II ramstis) lėšų perkelti į tiesioginių išmokų voką (I ramstis) arba iki 15 proc. tiesioginių išmokų skirti kaimo plėtros priemonėms finansuoti. Pastebima, kad kaimo plėtros naudai perskirstyta parama būtų naudingesnė mažiems ir specializuotiems ūkiams.

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna informavo, kad Lietuva turi laiko apsispręsti dėl to, kaip panaudoti ES paramos lėšas žemės ūkui ir kaimo plėtrai (ar pasinaudoti galimybe perskirstyti lėšas tarp ramsčių) iki š.m. gruodžio mėn.

Pristatydamas dabartinę ministerijos poziciją ž.ū. ministras siūlė neperskirstyti lėšų tarp ramsčių, o kaimo plėtrai skirtoje paramos dalyje naujuoju laikotarpiu numatyti geresnes sąlygas parama pasinaudoti vidutiniams ūkiams, remti tiktai gamyba užsiimančius pareiškėjus.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jeronimas Kraujelis ragino komiteto narius neperskirstyti lėšų tarp ramsčių, o verčiau peržiūrėti priemonių efektyvumą, sudarant sąlygas didinti šalies žemės ūkio konkurencingumą. Kaip galimą pavyzdį jis paminėjo, kad dabartiniu laikotarpiu ~1,2 mlrd.Lt išleista išmokoms mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (nors planuota ~800 mln.lt), bet jokios pridėtinės vertės tuo nesukurta.

Seiko KRK nariai E.Gentvilas ir K.Grybauskas (sėdi prie stalo centre) siūlo didesnį dėmesį bei finansavimą skirti kaimo plėtrai, kaimo bendruomenių stiprinimui	Seimo KRK posėdžių salė buvo sausakimša, kas rodo svarstomų klausimų svarbą

Seimo narys Kazys Starkevičius pasisakė palaikantis ŽŪM ir LR Žemės ūkio rūmų poziciją (t.y. neperskirstyti lėšų tarp ramsčių), I ramstyje numatant ~13 % išmokoms susietoms su gamyba, ragino apsispręsti dėl aktyvaus ūkininko apibrėžimo (kad parama būtų skiriama tik aktyviems ūkininkams), taipogi siūlė, kad kaimo plėtrai skirtame II ramstyje atsirastų speciali programa su didesniu paramos intensyvumu smulkesniems ūkiams remti.

Seimo narys Eugenijus Gentvilas , nesenai viešame straipsnyje pateikęs argumentus, remiančius būtinybę daugiau lėšų skirti kaimo plėtrai, siūlė bent 5% iš I ramsčio perskirstyti į II ramstį. Parlamentaras pabrėžė, kad viešojoje erdvėje daugiausia diskutuojama tik apie tiesiogines išmokas už valdomus žemės plotus, tačiau pamirštama, kad neadekvačiai mažai lėšų tenka kaimo gyvybingumui palaikyti per kaimo plėtros priemones.

Parlamentaras miškininkas Kazys Grybauskas paantrino kolegai E.Gentvilui ir pabrėžė, kad siekiant didesnio socialinio teisingumo derėtų pasirinkti lėšų perskirstymo iš I-ojo į II-jį ramstį variantą. Priežastys, kodėl tą reikia daryti, yra mažiausiai trys:

1) mokslininkų išvados (rekomenduoja nedidinti kaimo socialinės atskirties remiant daugiausiai stambiuosius ūkininkus, kuomet 2% stambiųjų ūkininkų gauna apie pusę visų teisioginių išmokų)

2) dabartinės LR Vyriausybės Programoje dauguma priemonių numatyta kaimo plėtros srityje, tad jų įgyvendinimui būtina užtikrinti reikiamą finansavimą per KPP 2014-2020 m.

3) ~10 % kaimo plėtros lėšų turi būti skiriama miškų ūkio priemonių finansavimui (pagal LRV sprendimą „Dėl Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programos patvirtinimo“)

Lietuvosmiskai.lt komentaras: Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) nuosekliai palaiko siūlymus daugiau lėšų skirti kaimo plėtros priemonėms (II ramsčiui). Su LMSA raštu Žemės ūkio ministerijai susipažinti galima čia...>>>

Seimo narys Petras Čimbaras konstatavo, kad kaimas nyksta ir klausė- "Kodėl?". Įvairių pastebėjimų išsakė ir kiti posėdyje dalyvavę Seimo kaimo reikalų komiteto nariai. Pirmininkaujantis posėdžiui Bronius Pauža priekaištavo žemės ūkio ministerijai, kad nepateiktas aktyvaus ūkininko apibrėžimas, kad nekalbama apie paramą kiaulininkystei, nepristatomos ž.ū. produkcijos eksporto problemos ir jų sprendimo būdai.

Priežastis, kodėl stambieji ūkininkai nori didesnę dalį ES lėšų gauti per tiesiogines išmokas, išsakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. Jis išsakė nuogastavimus, kad ūkininkai gali per kaimo plėtrą skiriamų pinigų negauti, kadangi ten pareiškėjams parama neva skirstoma mažai objektyviai . Todėl, pasak pono J.Talmanto, ūkininkai nori aiškios sitemos, kai pinigai mokami tiesiogiai už turimą žemės plotą, o ne kreipantis paramos "...pas Mindaugą Kuklierių (kaimo plėtros klausimus kuruojantį ž.ū.viceministrą), kuris skirstys pagal veidą, kuris jam patinka ar nepatinka..."

Po diskusijos, Seimo KRK nusprendė galutinį sprendimą dėl lėšų perskirstymo tarp I (tiesioginių išmokų) ir II (kaimo plėtros) ramsčio naujuoju 2014-2020m.  finansiniu laikotarpiu atidėti, suteikiant dar laiko išdiskutuoti svarstymo metu išsakytus argumentus.

Posėdyje dalyvavo LR Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, LR Žemės ūkio rūmų, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, Lietuvos miško savininkų asociacijos, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos, Lietuvos paukštininkystės asociacijos  ir kt. organizacijų atstovai.